2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Valdžios institucijų vykdomas šilumos vartotojų „reketas“ ne kriminalas ????.





CIVILINIS KODEKSAS

XVIII1 SKYRIUS
VARTOJIMO SUTARTYS


1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.

2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
4. Šiame skyriuje preke laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu, ir kitas įstatymų nustatytas išimtis. Elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba nustatytas kiekis. Šio kodekso 6.2284 straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos.


   Iš to, ir iš sveiko proto logikos, seka, kad  VERSLININKAS – ŠILUMOS TIEKĖJAS  ĮSIPAREIGOJA PARDUOTI ŠILUMOS VARTOTOJUI VARTOJIMO TIKSLAIS KARŠTĄ VANDENĮ, JEIGU JIS SIEKIA SUDARYTI KARŠTO VANDENS TIEKIMO SUTARTĮ.

  Iš to paties seka, kad jeigu šilumos tiekėjas neruošia prekės - karšto vandens, tai ir tuo   pačiu prekės - karšto vandens  pirkimo pardavimo sutarties sudaryti negali.

O jau apie neparduotos prekės karšto vandens kainos taikymą – iš esmės „reketą“ – ir kalba neturėtų eiti..

  Tačiau yra, kaip yra .... TOTALINIS ŠILUMOS VARTOTOJŲ „REKETAS“ SĖKMINGAI VYKSTA ...

Nes nors ir Šilumos ūkio įstatymas šilumos tiekėjams uždraudė daugiabučiuose namuose ruošti karštą vandenį, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatinėja centralizuotai paruošto karšto vandens  kainas, o šilumos tiekėjai jas taiko ....

   Pavyzdžiui, UAB ,,Vilniaus energija“  plius dar ir nuo 2012 metų pradžios nebeturi savo nuosavybėje karšto vandens ruošimo įrenginių, o Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja jos „Karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį“ pagal savo kompetenciją .....

Kaip visada tokiais atvejais, labai kvalifikuotai ją įvertina, tačiau pačios esmės, kad UAB ,,Vilniaus energija“   neturi jokių galimybių šios prekės –karšto vandens parduoti, nevertina.

Šią sutartį vertina 6 Tarnybos personos, su Tarnybos direktoriumi priešakyje.

Na tarkime, ponai tarnybos direktorius ir departamento direktorius gyvena nuosavuose bungaluose ir su UAB ,,Vilniaus energija“  reikalų neturi.

Betgi iš 4 likusių personų bent viena tikrai moka už nesuteiktą paslaugą – centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimą.

O gal ir ne viena, o visos 4-ios ....................

Na ir į ką gi tokiu atveju tai panašu ???

Beje kodėl gi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato centralizuotai paruošto karšto vandens kainas?

 Matote todėl, kad  viena Šilumos ūkio įstatymo nuostata nustato:  „ Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas“

 Betgi yra ir sveiko proto logika, ir Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis, ir pagaliau Civilinis kodeksas.

Visa tai yra,  bet tiek Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tiek šilumos tiekėjams, tiek jų  asociacijai, kaip matome, galimai visa tai yra neprieinama .......

 Iš viso to, galima spręsti kad šiai garbingai kompanijai yra prieinama suvokti tik po vieną Šilumos ūkio įstatymo nuostatą, o apie sveiko proto logiką ir Civilinį kodeksą ji turi tokį pat supratimą, kaip pavyzdžiui apie Koraną arabų kalboje ....

Arba yra koks tai siaubingai galingas  „force majore“, priverčiantis šią garbingą kompaniją taip beviltiškai gėdingai elgtis.

Beje nereiktų pamiršti paminėti ir savivaldybių, kurios derina karšto vandens kainų nustatymo projektus.

Ypatingai reiktų paminėti Vilniaus miesto savivaldybę, kurios taryboje yra šios neteikiamos paslaugos iniciatoriai: buvęs energetikos ministras ir viceministras ....,  savaime suprantama, kad valstybės griovimo profesionalų partijos atstovai .....

Galima būtų paminėti ir Savivaldybių asociaciją, tačiau deja jos kompetencija šioje srityje yra, kaip liaudis sako, „žemiau plintuso...“

Be abejo savo žodį šioje, kaip sakoma, tragikomedijoje galėtų tarti Prezidentė.

Tačiau galima patikėti, kad ji to ir nežino.

Betgi jos patarėjai tai žino, žinojo  ir jos buvusi patarėja Giedrė Kaminskaitė – Salters.

Be abejo tai žino ir dabartinis AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuriems priklauso daugiabučiuose namuose esantys šilumos punktai, direktorius M. Burokas.

Be abejo apie tai žino ir Vilniaus meras R. Šimašius.

Taigi visi žino, o TOTALINIS ŠILUMOS VARTOTOJŲ „REKETAS“ SĖKMINGAI VYKSTA ...

Betgi reketas yra kriminalas........

O argi valdžios institucijų vykdomas toks „reketas“ ne kriminalas ???

Matyt kad taip laikoma, nes prokuratūra tai žino, žino ir nieko nedaro........... 

  O gal čia vėl ta pati „force majore“, kaip sakoma, kalta ....

   Beje visai nesenai, nuolatos besišypsantis premjeras, mokantis šį „reketo“ mokestį, pareiškė, kad jis tiki, kad mūsų valstybė yra teisinė....... 


 Na ir ką prie viso to belieka pridurti ??

  Nebent pacituoti vieno rašytojo  vienos knygos pavadinimą, nes šį reketo mokestį nemurmėdami moka šilumos vartotojai, tyli vartotojų teises ginančios asociacijos, tokios kaip save skėtinėmis  prisistatančios:   Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, Lietuvos vartotojų reikalų taryba ..............



.
.


2015 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Jeigu jau tokia korupcija Izraelyje, tai kokia gi ji pas mus ??




Korupcijos lygiu Izraelis greitai gali konkuruoti su tokiomis šalimis, kaip Ruanda ir Namibija .....

  Apie tai šnekama nepriklausomo Izraelio  žurnalisto Davido Kono  TV laidoje Израильдокатился до позорной коррупции“ .


  Vadovaujantis sveiko proto logika, jeigu jau tokia korupcija demokratinėje šalyje, šalyje  gyvenančioje praktiškai karo stovio sąlygomis, tarpe solidarumu pasižyminčios izraelitų tautos, tai koks gi korupcijos mastas pseudodemokratinėje, plutokratinėje šalyje, kokia yra Lietuva .....

Šalyje, kurioje dominuoja liaudis pagal Užkalnį .....


Todėl ir  sakoma, pagal Jurgį ir kepurė .....




.

2015 m. lapkričio 10 d., antradienis

Pasiūlymas Seimo nariui Povilui Urbšiui ...



Arno Klevečkos laidoje "Sąmokslo teorija" per LRT „Ar ši valdžia labiau korumpuota nei buvusioji?“ Seimo narys Povilas Urbšys  Prezidentės Dalios Grybauskaitės adresu pareiškė:

„Bet kokiu atveju – mes susiduriame su kuo?
Susiduriame su tam tikra prasme, švelnesnio žodžio nerandu, kaip kliedesiai.

Ir tie kliedesiai yra reikalingi bet kokia kaina pagrįsti savo absoliučią valdžią.

Tam tinka melas, tam tinka iš pareigūnų padaryti tarnybinius šunis, tam tinka iš parlamentarų padaryti mazgotes.

 Mes apie ką kalbame?

Mes kalbame apie tai, kad griaunami mūsų valstybės demokratijos pamatai.
Bet daugelis žmonių jau yra su tuo susitaikę.

Jiems viskas vienoda: ar lietuvių kalba, ar jo žmogiškasis orumas – jam į viską dabar nusispjauti.
Jam svarbiausia, kad jis šaldytuve turėtų tą savo išsvajotą dešrą arba kad per televizorių matytų kažkokias šou programas.

 Viskas.

Bet aš norėčiau dar kartą pasakyt gerbiamai prezidentei, kuri tos laidos tikrai nežiūri, bet noriu pasakyti tai, kad jeigu Jūs manote, kad   Gailius Vitalijus  ir Povilas Urbšys yra būtent tie žmonės, kurie gali Jūsų išsigąsti.

Jūs labai klystate.

Ir kiek galėsime, tą tiesą kalbėsime, kiek galėsime, mes darysime viską, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo tokio autoritarinio valdymo ...............“


Betgi kalbos yra kalbos, kas jas klauso, kas ne, kas jomis tiki, kas ne.

Na o „viską daryti“, tarkime, labai būtų gerai.

Betgi ką nors padaryti ponas Povilas galėtų ir pabandyti ////

Galima kalbėti apie autoritarinį valdymą, bet geriausi būtų pateikti jo nepaneigiamus faktus.

Taigi vienas iš jų yra asmeninis Prezidentės medalis, „nukaltas“ už mokesčių mokėtojų pinigus.


Beje juo buvo padovanotas pirmasis Rūtos  Meilutytės treneris ................

 O LR Konstitucija nustato, kad Seimas steigia valstybinius apdovanojimus, o Prezidentas  juos skiria.

Betgi jeigu Prezidentė yra   Seimo tituluojama  Jos Kilnybe, tai kodėl gi ji negali pasielgti taip, kaip tikra Jos Kilnybė ....

 Tai dar galima būtų sakyti, pusė bėdos.

O tikra bėda  yra LR Konstitucijos nuostatos, kad „Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį  ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas“ , nevykdymas.

Tikra bėda todėl, kad   „ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos, įveda karo padėtį visoje Valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją ir teikia šiuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posėdžiui, o tarp Seimo sesijų - nedelsdamas šaukia neeilinę Seimo sesiją“.



 Tokiu būdu siūloma  Seimo nariui Povilui Urbšiui nuo kalbų pereiti prie darbų – valstybės viešojo intereso labui apginti  tinkamai panaudoti šią informaciją.

.

Apgailėtinai bejėgiška Prezidentės reakcija į Kražių žudynes.





Reaguodama į  Kražių žūdynes  Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Kalėjimų departamento direktore Živile Mikėnaite ir Policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu šiandien aptarė, kokių priemonių reikia imtis, kad probacijos sistema veiktų efektyviai, ir kaip užtikrinti veiksmingą socialinę nuteistųjų reabilitaciją.  


  Prezidentė   inicijuoja Probacijos įstatymo pataisas, kurias artimiausiu metu teiks Seimui.

  Prezidentė mano, kad Probacijos sistema turėtų veikti kur kas patikimiau, kitaip bus sunku užtikrinti, kad panašios nelaimės, kokia įvyko Kražiuose, ateityje nepasikartotų.

  Betgi ar Prezidentė žino, kad Šiaulių apygardos probacijos tarnyboje 8 633 asmenys  prižiūri 235 darbuotojai, t.y. vienam darbuotojui tenka ~37 nuteistieji, o Kelmės rajone atitinkamai – 55 nuteistieji .....

   Todėl ir klausimas   – negi tokiomis sąlygomis įmanoma užtikrinti normalią probacijos veiklą ???

   Nes labai jau  tikėtina, kad, kaip sakoma, kaltas liks kraštinis ...
 
     Prezidentė mano, kad probacijos pareigūnai, kontroliuodami laisvėje esančius nuteistuosius, turėtų aktyviai bendradarbiauti su policijos pareigūnais.

   Visiškai teisingai mano Prezidentė, probacijos pareigūnams turėtų talkinti policijos apylinkės inspektoriai.

Betgi, kaip taisyklė, apylinkių inspektoriai gyvena ir kabinetus turi rajonų centruose........

O ir jų   veiklos aprašas nustato, kad inspektorius:
  Domisi  grįžusių iš pataisos įstaigų (iki teistumo išnykimo) asmenų, teistų padarius apysunkį, sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, elgesiu, ryšiais ir užimtumu.
Prireikus teisės aktų nustatyta tvarka apie tokius asmenis informuoja kriminalinę žvalgybą įgaliotus vykdyti padalinius.

Tuo tarpu policijos apylinkės inspektorius turėtų žinoti, kaip sakoma, kas ką geria, kas ką rūko, kas su kuo miega ir t.t.

 Tiktai tokiomis sąlygomis įmanoma valdyti kriminalinę situaciją apylinkėje.

 Be policijos yra dar policijos rėmėjai, šauliai, kurie galėtų ir turėtų policijai padėti iš esmės užtikrinti visuomenės saugumą.

 Tiktai kokia gi iš jų nauda, jeigu jie gali veikti tiktai kartu su policija ....

 Tokiu būdu, sistemiškai ir kompleksiškai vertinant visuomenes saugumo užtikrinimą, akivaizdu, kad jis yra nepatenkinamas, kaip ir nesistengiama jį gerinti.

 Štai vos tiktai  vidaus reikalų ministras užsiminė, kad reikės pinigų policijos sistemos reformai, Premjeras nedelsdamas jai užkirto kelią, pareikšdamas kad pinigų nėra ...

  Kadangi, nežiūrint to, kad pagal Konstituciją šalis yra parlamentinė respublika, faktiškai šalį valdo Prezidentė, todėl jos tokia  reakcija į Kražių žudynes, ir tuo pačiu į visuomenės saugumo užtikrinimą, yra tiesiog apgailėtinai bejėgiška ....
-----------------------------------------------------------------------------------------------------
 P.S.
 Kad ir kaip nepadoriai ir ciniškai atrodytų, laba jau panašu, kad valdžia toleruoja pensininkų prievartines keliones Anapilin, nes tai neša akivaizdžią naudą Sodros biudžetui ........

Kražių žudikui  vienuolika  kartų teistam  ir vis dar ne recidyvistui,  11 kartą   skirtas 7 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 12 mėnesių ....................  per šį laikotarpį jis turėjo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,   nevartoti psichiką veikiančių medžiagų .....


 Komentarai, kaip sakoma, nebereikalingi ...... tiktai klausimas – kur toliau su tokia, atsiprašant, "demokratija" ...


.

2015 m. lapkričio 6 d., penktadienis

.....GULINTIS NEMUŠAMAS .....



Šilumos ūkio įstatymas 3 straipsnis. Konkurencija šilumos ūkyje
nustato:

3. Karšto vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos numato priemones konkurencijai karšto vandens ūkyje skatinti ir užtikrina jų įgyvendinimą.

Ryšium su tuo, viešojo intereso tikslu, Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija buvo paprašyta informacijos:

Ø  Priemonių planų konkurencijai karšto vandens ruošime ir tiekime skatinti 2014 ir 2015 metams kopijų.

Ø  2014 metų plano įvykdymo ataskaitos kopijos.

Ø  Jeigu kurios  nors 2014 metų plano pozicijos buvo neįvykdytos, ar nepilnai įvykdytos, pateikti atsakingai pagrįstus paaiškinimus.

Ø   

 Į tai Kainų komisija atsakė, kad „minėtame Šilumos ūkio įstatymo straipsnyje nėra numatyta Komisijos pareiga tvirtinti priemonių planą, bei rengti jo įvykdymo ataskaitas“.

 Na ko nėra, tai ir nėra, ir tokio atsakymo, tarkime, ir pakaktų....

Tačiau toliau Kainų komisija  konkurencijos skatinimą aiškina „Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“,    parengimu ir jos nuostatomis:

Karšto vandens kainos grindžiamos nediskriminavimo, būtinųjų sąnaudų susigrąžinimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais................

 Karšto vandens tiekėjai vartotojams gali taikyti mažesnę nei pagal nustatytas karšto vandens dedamąsias apskaičiuotą galutinė karšto vandens kainą.........................


  Betgi  paradoksas tame, kad „Karšto vandens kainų nustatymo metodika“ nustato centralizuotai paruošto karšto vandens kainą .............................

O  centralizuotas karšto vandens ruošimas ir jo pristatymas į pastatus lauko tinklais ar atvira šildymo sistema yra sovietinių laikų morališkai nukaršęs reliktas ...... ir prie jo grįžti nebeįmanoma    .............

    Taigi apie kokią nors konkurenciją centralizuotai paruošto karšto vandens tiekime, vadovaujantis sveiko proto logika, net ir kalba neturėtų eiti ..., bet kaip matome ir kalba eina, ir dar  gi „konkurencija skatinama .....

Na ir kas gi belieka daryti, kaip sakoma, juodu ant balto gavus tokį Kainų komisijos savo nekompetencijos prisipažinimą ...

Belieka elgtis  džentelmeniškai, pagal patarlę ... GULINTIS NEMUŠAMAS ...."

.

2015 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

Padai svyla ne Vilniui, o Prezidentūrai.......




Padai svyla ne Vilniui, o tiems pareigūnams, kurie atsakingi už per didelio Lietuvai SGD terminalo statybas. 
(Prezidentei, kuri sudaužė šampano butelį į SGD terminalo bortą ...!!!!)
Tiems, kurie šiandien laksto po įvairias institucijas ir įvairiais būdais bando milžiniškus terminalo kaštus perkelti ant šilumos vartotojų pečių. 
Augsiančios šilumos kainos yra tik terminalo problema. 
Tą įrodo faktas, kad miestuose, kuriuose vartojamas biokuras, o ne terminalo dujos, šilumos tarifai išlieka žemi.

Šiandien pagaminti tą patį šilumos kiekį iš dujų kainuoja net keturis kartus brangiau nei iš biokuro.

Problemos paaštrėjimą sukūrė pati Energetikos ministerija, 2016 metams panaikinusi VIAP finansavimą termofikacinėms elektrinėms ir VIAP kvotas Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. 
(Kas patikės, kad tai nebuvo suderinta su Prezidentūra .....!!!!)
Negaminant elektros Lietuvoje reikšmingai sumažės bendras gamtinių dujų poreikis ir dėl to terminalo kaštai bus padalinami mažesniam vartotojų skaičiui.

Papildomai tai sąlygos elektros importo apimčių augimą, o tai pradėjus eksploatuoti „Nordbalt" elektros tiltą neleis dar labiau sumažinti elektros kainų Lietuvos rinkoje. Tokias išvadas viešai skelbė ne vienas energetikos ekspertas. Maža to, VIAP panaikinimas termofikacinėms elektrinėms didins šilumos kainas Kaune, Panevėžyje ir, galimai, Vilniuje.

Kokiu keliu dabar bando sukti Energetikos ministerija ir Vyriausybė? Bandoma SGD terminalo nuostolius padalinti miestams, kuriuose vyrauja biokuras, ir elektros vartotojams, 38 milijonus eurų terminalo kaštų priskiriant sumokėti „Lietuvos energijai", kuri 2016 metais negamins elektros ir perkels šias papildomas išlaidas tiesiai į elektros vartotojų sąskaitas. Tai nėra geras sprendimas.

Energetikos ministerijai nereikėtų apsimetinėti, kad energijos kainos keisis tik tuo atveju, jei bus nepriimtas Terminalo įstatymo pakeitimas. 
Pakeitimą priėmus, terminalo kaštus irgi sumokės energijos vartotojai, tik kitokiais būdais. 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija siūlo išlaikyti 2015 ir ankstesniais metais galiojusį gamtines dujas deginančių elektrinių finansavimo mechanizmą per VIAP. 
Tai leistų nedidinti saugumo dedamosios dydžio likusiems dujų vartotojams, o nuostolingos sutarties su „Statoil" nuostolius palikti paskirtajam dujų tiekėjui AB „Litgas", kuris vienintelis gali realiai tuos nuostolius sumažinti, keisdamas sutartį ar realizuodamas brangias suskystintas dujas kitose rinkose.
(Nuostolius turėtų padengti Prezidentė, kuri tikrai Premjero buvo informuota apie sutarties eigą ir rezultatus...!!!!)

2015 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

Kainų komisija, „kaups papildomus duomenis, sukurs naujus dokumentus, surinks informaciją ..........“, kad įrodytų, kaip ji skatina konkurenciją karšto vandens ruošime ir tiekime, ir ją užtikrina ..................




 Vykdant šalies šilumos ūkį reguliuojančių teisės aktų stebėseną (monitoringą)   buvo nustatyta, kad, šalyje yra virš 40 tūkstančių buitinių šilumos vartotojų, su kuriais šilumos tiekėjai yra nesudarę šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių, neišrašo jiems sąskaitų už šilumą, kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės,   Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės.
  
     Ryšium su tuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija  Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais   buvo paprašyta informacijos, kaip ji vertina tokią situaciją.
   
   Juo labiau, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsisako vykdyti tai, kas jai yra Vyriausybės nutarimu nustatyta – vertinti sąskaitų už šilumą išrašymą, o Teisingumo ministerija ją palaiko ........

 
Šilumos ūkio įstatyme taip pat yra nustatyta:

  Karšto vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos numato priemones konkurencijai karšto vandens ūkyje skatinti ir užtikrina jų įgyvendinimą.

Ryšium su tuo,   Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais, Kainų komisija buvo paprašyta informacijos:

Ø  Priemonių planų konkurencijai karšto vandens ruošime ir tiekime skatinti 2014 ir 2015 metams kopijų.

Ø  2014 metų plano įvykdymo ataskaitos kopijos.

Ø  Jeigu kurios  nors 2014 metų plano pozicijos buvo neįvykdytos, ar nepilnai įvykdytos, pateikti atsakingai pagrįstus paaiškinimus.

     Sumoje į abu paklausimus Kainų komisija atsakė, kad informacija bus pateikta ne vėliau kaip per savaitę, nes reikalinga kaupti papildomus duomenis, sukurti naujus dokumentus, surinkti informaciją ..........“



.


Apie grėblius, ant kurių nepavargsta lipti Vakarai ....



    „Kremliausgrėblys, ant kurio nepavargsta lipti Vakarai“  - tokio pavadinimo Tomo Čyvo straipsnis buvo patalpintas keliose žiniasklaidos priemonėse. 

    Sprendžiant pagal straipsnio pavadinimą, ponas Tomas nori mus įtikinti, kad Vakarai yra tikri, kaip sakoma, lochai, nes tik tokie ir gali užlipti ant netinkamai ar tyčia taip padėto grėblio ir dar ne kartą.
     
Tas „Kremliaus grėblys“, kaip tikina ponas Tomas, yra pastovus Vakarų nuolaidžiavimas Rusijai jai vykdant agresyvius veiksmus kaimynų atžvilgiu.

Kaip  pavyzdys pateikiama Kalnų Karabacho problema, kurią atseit sukėlė Armėnija palaikoma Rusijos.
  
Neabejotina, kad  jeigu Rusija palaikytų Azerbaidžaną, o ne Armėniją,  tada šis pavyzdys ponui Tomui visiškai netiktų.

O jeigu kalbėti aplamai apie „grėblius ant kurio nepavargsta lipti Vakarai“, tai pavyzdžių yra tikrai pakankamai:

·        NATO narės Turkijos vykdoma šiaurinės  Kipro dalies okupacija,
·        Nacistinės valstybės Izraelio įvykdyta Sirijos Golano aukštumos dalies ir Rytinės Jeruzalės dalies aneksija,
·        Trijų milijonų palestiniečių išvarymas,   kelis dešimtmečius besitęsianti Palestinos okupacija.
·        JAV ir jos satelitų įvykdytas Irako valstybės sugriovimas tenkinant nacistinės valstybės Izraelio interesus.
·        Ir t.t.



   O sumoje, vadovaujantis sveiko proto ir pono Tomo logika, siūlome padaryti išvadą, kad trečias pasaulinis karas dėl Lietuvos tikrai nekils, nes Vakarai tikrai    eilinį kartą užlips ant  „Rusijos jai pakišto grėblio“ .....


.

2015 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

Biurokratinė karusėlė .................




Valstybinei  kainų ir energetikos kontrolės komisijai                   2015.11.01   Nr. 39

 Žiniai: Teisingumo ministerijai
             Valstybinei  vartotojų teisių apsaugos tarnybai   


DĖL    ŠILUMOS  ŪKIO  ĮSTATYMO  12  STRAIPSNIO  NUOSTATŲ  TAIKYMO


nustato:

1. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis.

2. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

3. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą.
Buitiniam šilumos vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti.

 Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokesčiai. Savivaldybės institucijos turi teisę nustatyti, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų už šilumą būtų išduodami mokesčio už šilumą pranešimai.

Buitinio šilumos vartotojo reikalavimu šilumos tiekėjas privalo išduoti sąskaitą, kai vartotojas apmoka su tiekimo sąskaita susijusias papildomas šilumos tiekėjo sąnaudas. Savivaldybės institucijai nustačius, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų būtų išduodami mokesčio už šilumą pranešimai, į šilumos kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos.


   Iš to seka, kad sąskaitas  „už  suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti“  šilumos tekėjai turi išrašyti  visiems  visų daugiabučių namų  šilumos vartotojams.

Deja taip nėra (Priedas 1), virš 40 tūkstančių šilumos vartotojų šilumos tiekėjai sąskaitų neišrašo, o kokia jiems pateikiama informacija apmokėjimui, kokia forma, kaip paskirstoma šiluma, neaišku, kadangi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsisako vykdyti tai, kas jai priklauso pagal kompetenciją, o Teisingumo ministerija ją palaiko.

Teisingumo ministerija savo 2015 09 27  laiške Nr. (1.16.)-7R-7358 rašo, kad „Komisija pažymėjo, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas imperatyvus teisinis reglamentavimas, įpareigojantis šilumos paskirstymą vykdyti išimtinai šilumos tiekėjui“, „ ...Komisija šilumos tiekėjų veiklos pažeidimų, kai šilumos tiekimo įmonės išrašo sąskaitas namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui ir jis paskirsto šilumą, nenustatė, todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturėjo pagrindo nustatyti buitinių šilumos vartotojų teisių pažeidimo“  (Priedas 2).


  Tokiu būdu Teisingumo ministerija tvirtina, kad Kainų komisija iš esmės laiko Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį   šilumos tiekėjams neprivalomu ...................

     Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais, prašome informacijos:

Ø  Ar Teisingumo ministerijos rašte Priedas 2  Kainų komisijai priskiriami aukščiau paminėti teiginiai atitinka tikrovę – t.y. ar iš esmės Kainų komisija laiko  Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnį   šilumos tiekėjams neprivalomu.

Ø  Jeigu šie teiginiai neatitinka tikrovės, tada prašome informacijos, kaip Kainų komisija vertina tuos virš 40 tūkstančių atvejų, kada nesilaikoma Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio nuostatų.


     Šilumos ūkio įstatyme yra tik nuostatos, reguliuojančios šilumos tiekėjų ir buitinių  šilumos vartotojų santykius.

 Šilumos ūkio įstatyme  nėra nustatyta, kad šilumos pirkimo –pardavimo sutartis su šilumos tiekėjais gali sudaryti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, tokios sutartys, jų standartinės sąlygos nenustatytos ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

O Vyriausybės patvirtintos Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės VII. LICENCIJUOJAMOS VEIKLOS SĄLYGOS
nustato:
 3. Licencijos išduodamos vadovaujantis šiais principais:
33.1. veiklos saugumas ir patikimumas;
33.2. veiklos efektyvumas;
33.3. nediskriminavimo principo laikymasis.
34. Licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, šių taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio veiklą.
35. Licencijų turėtojai negali savo vardu įgalioti kitų asmenų vykdyti licencijose nurodytos veiklos arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį.
36. Licencijų turėtojai privalo teikti licenciją išdavusiai institucijai licencijuojamos veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais.
37. Licencijų turėtojai licencijuojamos veiklos paslaugas gali teikti tik kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos nutarimu.
38. Asmuo, kuris verčiasi šilumos tiekimo veikla, PRIVALO:
38.1. atlikti šilumos tiekėjo funkcijas;
38.2. tiekti šilumą vartotojams pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutartis;


    Ryšium su tuo, Visuomenės informavimo įstatymo žiniasklaidos priemonėms nustatytais terminais, prašome informacijos:

Ø  Ar Kainų komisija sutinka, kad šilumos tiekėjai nesudarydami  šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių    su buitiniais šilumos vartotojais  grubiai pažeidžia licencijavimo taisykles.

Ø  Jeigu TAIP, kokių neatidėliotinų priemonių imsis Kainų komisija padėčiai ištaisyti.



      Buitinių vartotojų sąjungos  prezidentas                    Antanas Miškinis

 *******************************************************************

.





























Priedas 2





Dvi peticijos ginančios viešąjį vartotojų interesą



 Pateiktos   dvi peticijos Seimo peticijų komitetui:

1. DĖL GERIAMO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO  
    Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas 35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka
nustato:

1. Abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.

2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. 

Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.

  Tokiu būdu šiame įstatyme, kada karštas vanduo ruošiamas daugiabučiuose namuose besirandančiuose šilumos punktuose,  imperatyviai nustatoma, kad su geriamo vandens karštam vandeniui ruošti tiekėju   atsiskaitoma pagal įvadinio apskaitos prietaiso parodymus.

 Tačiau realizavus šią nuostatą daugiabučių namų butų karšto vandens apskaitos prietaisai atsidurtų  už metrologinės patikros ribos.

   Tokiu atveju apie kokią nors tikslią   karšto vandens apskaitą butuose net kalba nebegali eiti.

  O tai yra akivaizdus vartotojų viešojo intereso pažeidimas, tiesiog nusikalstama veika.

  Mūsų turima informacija Energetikos   ministerija  yra parengusi šio įstatymo pakeitimo projektą, nustatantį, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučių namų butuose  įrengia geriamo vandens karštam vandeniui ruošti tiekėjas, jis juos prižiūri, organizuoja  jų metrologinę patikrą.

 Tačiau šis, viešąjį vartotojų interesą ginantis, Energetikos   ministerijos pasiūlymas susilaukė neregėtai atkaklaus ir nemotyvuoto  geriamo vandens tiekėjų pasipriešinimo.

  Belieka tiktai apgailestauti, kad Aplinkos ministerija  šioje vietoje neatlieka savo konstitucinės priedermės ginti viešąjį vartotojų interesą, tarnauti žmonėms,  ir blokuoja šį Energetikos   ministerijos pasiūlymą.

  Todėl jau metai, kaip Vyriausybė neparengia šiai įstatymo nuostatai įgyvendinti būtinų poįstatyminių teisės aktų.

  Ryšium su tuo pasiūlyta  atlikti Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo papildymą, nustatantį, kad  karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučių  namų butuose  įrengia geriamo vandens karštam vandeniui ruošti tiekėjas,  jis juos prižiūri, organizuoja  jų metrologinę patikrą.

  Taip pavyzdžiui yra Kaune, kur savivaldybė savo laiku tinkamai atliko savo konstitucinę priedermę tarnauti žmonėms.

2. DĖL KARŠTO VANDENS  NUOSTATŲ    ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYME  
    

   Šilumos ūkio įstatymas 3 straipsnis. Konkurencija šilumos ūkyje nustato:

3. Karšto vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos numato priemones konkurencijai karšto vandens ūkyje skatinti ir užtikrina jų įgyvendinimą.

  Vienkart Šilumos ūkio įstatymas  20 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra
nustato:
1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
...............................................
.............................................................

2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui ...........................
...................................................
........................................................
  
     Tokiu būdu, kada daugiabučiuose namuose  įrengti šilumos punktai, apie kokią nors konkurenciją karšto vandens tiekime ir ruošime kalba nebegali eiti, nes daugiabučių namų  savininkai gali tiktai arba įsigyti savo nuosavybėn  šilumos tiekėjo šilumos punktą, arba įsirengti jį naują nuosavą,  arba pereiti prie karšto vandens ruošimo butuose.

[ Šilumos punktas -  prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos vientisas technologinis įrenginys, skirtas:
 su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuoti   pristatymui į pastato butų šildymo prietaisus
 ruošti karštą vandenį jo pristatymui į butus.]

Lygiai taip pat, kada daugiabučiuose namuose randasi šilumos punktai, nebegali būti taikomos Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis. Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas nuostatos, susijusios su karšto vandens tiekėjo pasirinkimu ir jo aplamai  buvimu.

(Deja jas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija taiko, visiškai nevertindama Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatų ......???!!!!

Rezultatas – akivaizdžiai neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens kainų neteisėtas įvedimas .....!!!???)

O dar kai kur (Visagino vienas mikrorajonas, Panevėžio mažos katilinės) pasitaikantis  ir savo egzistavimą bebaigiantis sovietinių laikų reliktas, kada karštas vanduo centralizuotai ruošiamas katilinėse, arba kvartalinėse boilerinėse,  ir į pastatus pristatomas atvira šildymo sistema, arba lauko tinklais, visiškai atmeta konkurenciją karšto vandens ruošime ir tiekime.

   Ryšium su tuo, siūloma Šilumos ūkio įstatyme atlikti pakeitimus, pašalinančius aukščiau nurodytus      prieštaravimus.


.