Afrika į Vakarų Europą atkeliauja su migrantais ...

 

Sausra  vakarų Europoje, kaip juokaujama, atėjo kartu su migrantais iš Afrikos, kad jie jaustųsi kaip namie .....

Lietuvoje jų  dar per mažai, kad ir pas mus ateitų Afrikos klimatas.

O praėjusi žiema rodo, kad konservatorių ir Kazlų Rūdos bočių rusofobija duoda vaisius ..

O štai kaip Dirbtinis intelektas vertina sausrą  Europoje ir jos įtaką Lietuvai:

 

 

Sausra Vakarų Europoje turėjo reikšmingą poveikį žemės ūkiui.

Pagrindiniai padariniai:

• Sumažėjo derlius. Dėl ilgalaikio lietaus trūkumo ir aukštos temperatūros nukentėjo kviečių, kukurūzų, saulėgrąžų, bulvių ir kitų kultūrų derlius.
• Pašarų trūkumas. Išdžiūvus pievoms ir ganykloms, ūkininkams pritrūko pašarų galvijams, todėl kai kurie buvo priversti pirkti brangesnius pašarus arba mažinti gyvulių bandas.
• Padidėjo drėkinimo poreikis. Ūkininkai sunaudojo daugiau vandens laukams laistyti, tačiau kai kuriose šalyse vandens naudojimas buvo ribojamas dėl sausros.
• Išaugo gamybos sąnaudos. Didesnės išlaidos vandeniui, energijai ir pašarams sumažino ūkių pelningumą.
• Padidėjo maisto kainos. Mažesnė žemės ūkio produkcija prisidėjo prie kai kurių maisto produktų kainų augimo.
• Padidėjo miškų gaisrų rizika. Gaisrai sunaikino dalį žemės ūkio naudmenų ir padarė papildomos žalos kaimo vietovėms.

Europos Komisijos vertinimu, dėl klimato kaitos tokios sausros Europoje gali dažnėti ir stiprėti. Todėl skatinamos priemonės, padedančios prisitaikyti prie klimato kaitos: efektyvesnis vandens naudojimas, sausrai atsparesni augalai, dirvožemio drėgmės išsaugojimas ir tvaresni ūkininkavimo metodai.

 

Nusekęs  D9nojus   s turėjo didelį poveikį šalims, per kurias jis teka – ypač Vokietijai, Austrijai, Slovakijai, Vengrijai, Kroatijai, Serbijai, Bulgarijai ir Rumunijai.

Pagrindiniai padariniai:

• Sutriko laivyba. Dėl žemo vandens lygio krovininiai laivai negalėjo plaukti pilnai pakrauti, o kai kuriose upės atkarpose laivyba buvo laikinai apribota. Dėl to sulėtėjo prekių, anglių, grūdų ir kitų krovinių transportavimas.
• Ekonominiai nuostoliai. Transporto bendrovės ir įmonės patyrė didesnes išlaidas, nes dalį krovinių teko gabenti geležinkeliais ar keliais.
• Poveikis žemės ūkiui. Sumažėjo vandens kiekis drėkinimui, todėl kai kuriuose regionuose nukentėjo pasėliai.
• Poveikis energetikai. Nukritęs vandens lygis sumažino kai kurių hidroelektrinių elektros gamybą, todėl šalims teko daugiau naudoti kitus energijos šaltinius.
• Žala ekosistemoms. Dėl šiltesnio ir mažesnio vandens kiekio pablogėjo sąlygos žuvims bei kitiems vandens organizmams, kai kur sumažėjo vandens kokybė.
• Išryškėjo istoriniai objektai. Nukritus vandens lygiui kai kuriose vietose pasimatė nuskendę laivai, tarp jų ir Antrojo pasaulinio karo laikų laivų liekanos.

Šis reiškinys parodė, kad sausros ir klimato kaita daro poveikį ne tik žemės ūkiui, bet ir transportui, energetikai, prekybai bei aplinkai. Dėl to Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria vandens išteklių valdymui ir prisitaikymui prie klimato kaitos.

 

Ispanijoje sausra labiausiai paveikė šias žemės ūkio kultūras:

• Alyvuogės – sumažėjo alyvuogių derlius, todėl buvo pagaminta gerokai mažiau alyvuogių aliejaus. Dėl to pakilo jo kainos Europoje.
• Grūdinės kultūros (kviečiai, miežiai) – dėl drėgmės trūkumo kai kuriuose regionuose derlius sumažėjo 30–50 %, o ypač nukentėjo lietaus drėkinami laukai.
• Kukurūzai – dėl didelio vandens poreikio kai kur buvo sumažinti pasėlių plotai, nes nepakako vandens laistymui.
• Vynuogės – karštis paspartino uogų nokimą, daugelyje vietovių sumažėjo derlius, nors kai kuriuose regionuose pagerėjo vyno kokybė.
• Citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, citrinos) – dėl vandens trūkumo vaisiai buvo smulkesni, o derlius mažesnis.
• Daržovės (pomidorai, paprikos, salotos) – regionuose, kuriuose ribotas drėkinimas, sumažėjo derlius ir išaugo auginimo sąnaudos.
• Migdolai – ypač nukentėjo sausose pietų ir rytų Ispanijos vietovėse; sumažėjo riešutų derlius.

Labiausiai nuo sausros nukentėjo Andalūzija, Katalonija, Kastilija-La Manča ir Ekstremadūra. Šiuose regionuose buvo ribojamas vandens naudojimas žemės ūkiui, todėl dalis ūkininkų sumažino pasėlių plotus arba atsisakė auginti daug vandens reikalaujančias kultūras.

Didžiausi ekonominiai nuostoliai teko alyvuogių, grūdinių kultūrų ir vaisių bei daržovių augintojams, nes sausra sumažino derlių ir padidino gamybos sąnaudas.

Konkrečius procentus galima pateikti, tačiau jie skiriasi priklausomai nuo metų (2022 m., 2023 m., 2024 m. ar 2025 m.) ir regiono. Didžiausia sausros žala Ispanijoje buvo fiksuota 2023 m. Pavyzdžiui:

Kultūra	Derliaus pokytis
Alyvuogės	−50–55 %
Kviečiai	−35–50 % (kai kuriuose regionuose iki −60 %)
Miežiai	−30–40 %
Kukurūzai	−20–40 %
Saulėgrąžos	−25–35 %
Vynuogės	−10–20 % (kai kur iki −30 %)
Citrusiniai vaisiai	−10–20 %
Migdolai	−30–50 %

Pavyzdžiui:

• Alyvuogių derlius 2023 m. buvo apie 55 % mažesnis nei ankstesniais metais, todėl alyvuogių aliejaus gamyba smarkiai sumažėjo.
• Grūdinių kultūrų (kviečių ir miežių) derlius daugelyje šalies regionų sumažėjo 30–50 %, o labiausiai sausros paveiktose vietovėse – net iki 60 %.

Jei šios informacijos reikia pristatymui ar darbui, galiu pateikti oficialius Europos Komisijos, Eurostato ir Ispanijos Žemės ūkio ministerijos duomenis su tiksliomis procentinėmis reikšmėmis ir šaltiniais.

 

Pomidorų padėtis Ispanijoje priklausė nuo auginimo būdo ir regiono.

• Pramoninių pomidorų (skirtų padažams, pastai, konservams) gamyba 2023 m. sumažėjo apie 10 % dėl sausros ir karščio, ypač regione.
• nukentėjo dar labiau – dėl vandens trūkumo pramoninių pomidorų pasėlių plotas sumažėjo nuo įprastų apie 6 600 ha iki maždaug 1 700 ha, t. y. beveik 74 % mažiau.
• Šviežių pomidorų vasaros derlius Ispanijoje sumažėjo nuo 503 tūkst. tonų 2022 m. iki 475 tūkst. tonų 2023 m., tai yra apie 5,6 % mažiau, nors pasėlių plotas buvo šiek tiek padidintas. Derlių sumažino karštis, sausra ir kenkėjai.

Taigi, jei pristatyme reikia vieno aiškaus skaičiaus, galima nurodyti:

• Pomidorų derlius – apie 6–10 % mažesnis nacionaliniu mastu (priklausomai nuo pomidorų rūšies).
• Andalūzijoje dėl sausros pomidorų pasėlių plotai sumažėjo apie 74 %, nes labai trūko vandens laistymui.
•  

Sausra Europoje Lietuvą paveiks ne vienodai – labiausiai brangtų tie produktai, kurių daug importuojame iš sausros paveiktų Pietų Europos šalių (Ispanijos, Italijos, Prancūzijos). Europos Komisija nuolat stebi žemės ūkio produktų kainų pokyčius ir rinkų perspektyvas.

Galimas poveikis Lietuvoje:

Produktas	Tikėtinas poveikis kainoms Lietuvoje
Alyvuogių aliejus (Ispanija)	+20–50 % arba daugiau, jei derlius smarkiai sumažėja
Pomidorai ir pomidorų produktai (padažai, konservai)	+10–30 %
Citrusiniai vaisiai (apelsinai, mandarinai, citrinos)	+10–25 %
Vynuogės ir vynas	+10–20 %
Daržovės iš Pietų Europos	+10–30 %
Grūdai (kviečiai, kukurūzai)	+5–20 %, jei dėl sausros mažėja ES derlius
Pieno ir mėsos produktai	gali brangti +5–15 %, jei brangsta pašarai

Kodėl kainos Lietuvoje kyla?

28.                           Pietų Europos šalys pagamina mažiau produkcijos → mažėja pasiūla.

29. Importuotojai moka daugiau už žaliavas.
30. Didesnės pašarų ir energijos kainos didina gyvulininkystės išlaidas.
31. Mažesnis derlius veikia visą Europos rinką, nes ES žemės ūkio produktai yra glaudžiai susiję.

Lietuvai didžiausias tiesioginis poveikis būtų:

• alyvuogių aliejui,
• pomidorų gaminiams,
• vaisiams ir daržovėms iš Ispanijos,
• kai kuriems grūdų produktams.

Lietuvoje vietinių javų ir daržovių kainas daugiau lems mūsų pačių orai, derlius, trąšų ir kuro kainos, o ne vien sausra Pietų Europoje.

Maisto kainų pokyčius Lietuvoje stebi ir skelbia Žemės ūkio duomenų centras.

************************************