Yra taip, kad aš senokai pradėjau pusiau rimtai, pusiau juokais vadinti pensininkus, koks ir pats esu nuo 2005 metų, socialiniais lavonais.
Juokas
juokais, tačiau visai nesenai gavau patvirtinimą , kad toks aš ir esu.
Nes sutrikus
interneto ryšiui - nepasiekiamos tapo kai kurios interneto
svetainės, tame tarpe ypatingai svarbios -Swedbank.lt, E.pristatymas.lt –
buvo nuspręsta pakeisti ryšio aparatūrą.
Utenos
salone aparatūrą pakeitimui buvo priimta, tačiau kada naują norėjo įforminti, programa
pranešė, kad to padaryti negalima, mes su rizikingas klientas ....
Tokiu būdu
interneto paslaugos teikėjas nenutraukė su manimi sutarties o paliko mane be interneto
......
Kadangi
gyvenu vienas vienkiemyje, tolokai nuo
kaimo ir turiu vaikščiojimo negalią, tai
interneto ryšis yra būtinas.
Ir kad nelikčiau
be jo mano duktė sudarė savo vardu interneto paslaugos sutartį ir gavo ryšio aparatūrą kuria aš naudoju.
Parašiau interneto paslaugos teikėjui
pretenziją, tačiau jau kelios dienos be
atgarsio.
Dirbtinis
intelektas paaiškino, kad turiu kantriai laukti atsakymo14 dienų, nes taip nustato mūsų teisės aktai .....
Ir čia man į
galvą iš praeities atėjo eilėmis negera mintis:
Широка страна моя родная,
Много в ней лесов, полей и рек!
Я другой такой страны не знаю,
Где так вольно дышит человек.
Молодым везде у нас дорога,
старикам везде у нас почет ......
Taigi yra,
kaip yra .....
Argi taip
svarbu, kaip gyvena socialinis lavonas .....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą