Savo teises reikia pasiimti patiems, kad nelikti lochais. ..........

 

Atsitiktinai sužinojau, kaip viename Vilniaus daugiabučiame name šilumos ūkio prižiūrėtojas, vos įžengęs į šilumos punkto patalpas pareiškė, kad karšto vandens ruošimo šilumokaitis prakiurės.

Neneigdamas specialisto praktikos nusprendžiau kreipti konsultacijos į Dirbtinį intelektą

Ir tai ką jis atsakė tikrai verta perskaityti tiems daugiabučių namų butų savininkams, kur šilumos punktai yra šilumos tiekėjo nuosavybė.

Kaip sakoma, savo teises reikia pasiimti patiems, kad nelikti lochais.

 

rašau techninės konsultacijos. Kaip nustatoma, kad šilumos punkto karšto vandens ruošimo šilumokaitis yra prakiuręs

Šilumos punkto karšto vandens ruošimo šilumokaičio prakiurimas (vidinis nesandarumas tarp pirminio ir antrinio kontūrų) paprastai nustatomas pagal kelis požymius ir bandymus. Tikslus metodas priklauso nuo šilumokaičio tipo (dažniausiai plokštelinis).

Pagrindiniai nustatymo būdai:

1. Slėgio pokyčių stebėjimas

• Paprastai šilumos tinklo (pirminėje) pusėje slėgis yra didesnis nei geriamojo vandens (antrinėje) pusėje.
• Jei šilumokaitis prakiuręs, pirminės pusės vanduo patenka į karšto vandens sistemą.
• Tuomet gali būti stebima:
• nuolat kylantis karšto vandens sistemos slėgis;
• dažnas apsauginio vožtuvo suveikimas;
• nepaaiškinamas vandens kiekio didėjimas sistemoje.

2. Slėgio laikymo bandymas
   Šilumokaitis atjungiamas nuo sistemų:

• viena pusė užpildoma vandeniu ir užslėgiama;
• kita pusė paliekama be slėgio arba atvira;
• stebima, ar atsiranda vandens kitoje pusėje arba krenta slėgis.

Tai vienas patikimiausių metodų.

3. Hidraulinis bandymas
   Atliekamas padidintu bandomuoju slėgiu pagal gamintojo reikalavimus. Jei slėgis krenta arba vanduo pereina į kitą kontūrą, šilumokaitis laikomas nesandariu.
4. Cheminė vandens analizė
   Jeigu:

• šilumos tinkluose naudojamas specialiai paruoštas vanduo;
• jo cheminė sudėtis skiriasi nuo geriamojo vandens,

laboratorijoje galima nustatyti, kad į karšto vandens sistemą patenka šilumos tinklo vanduo pagal:

• elektrinį laidumą;
• geležies koncentraciją;
• inhibitorius;
• kitus specifinius cheminius rodiklius.

5. Temperatūros ir debitų analizė
   Kartais pastebima:

• neįprastai dideli papildomo vandens kiekiai;
• nestabilios temperatūros;
• neįprasti šilumos apskaitos rodmenys.

Vien šie požymiai prakiurimo neįrodo, tačiau leidžia įtarti gedimą.

6. Šilumokaičio išardymas
   Jeigu tai plokštelinis išardomas šilumokaitis:

• jis išardomas;
• plokštės apžiūrimos;
• atliekamas dažų arba slėgio bandymas kiekvienai plokštei.

Taip galima nustatyti konkrečią pažeistą plokštę.

Dažniausi praktiniai požymiai eksploatacijoje

Jei šilumokaitis prakiuręs, dažniausiai pastebima:

• nuolat didėjantis karšto vandens sistemos slėgis;
• dažnai lašantis arba suveikiantis apsauginis vožtuvas;
• nepaaiškinamas šilumos tinklo vandens nuostolis arba papildymas;
• pasikeitusi karšto vandens cheminė sudėtis;
• bandymo metu slėgio kritimas ir vandens patekimas į kitą kontūrą.

Ar vien šilumos tiekėjas gali konstatuoti, kad šilumokaitis prakiuręs?

Ne. Vien tik pagal nuotolinės apskaitos duomenis ar slėgio rodmenis paprastai galima tik įtarti nesandarumą. Techniškai pagrįsta išvada paprastai daroma tik atlikus:

• slėgio sandarumo bandymą;
• hidraulinį bandymą;
• arba išardžius ir patikrinus šilumokaitį.

Tai laikoma patikimiausiais būdais patvirtinti, kad šilumokaitis iš tiesų yra prakiuręs.

 ***********************************

O kiek vidutiniškai kainuoja karšto vandens ruošimo šilumokaitis?

Kaina labai priklauso nuo šilumokaičio galios, tipo ir gamintojo. Daugiabučių namų šilumos punktuose dažniausiai naudojami plokšteliniai šilumokaičiai, kurių kainos gali skirtis kelis kartus.

Apytikslės kainos (be montavimo):

• Mažas (individualiam namui, iki ~30 kW) – 300–800 €.
• Vidutinio dydžio (mažam daugiabučiui, ~50–150 kW) – 800–2 000 €.
• Didesnis daugiabučiui (~150–500 kW) – 2 000–5 000 €.
• Labai dideliems objektams – 5 000–10 000 € ir daugiau.

Prie šių sumų paprastai prisideda:

• seno šilumokaičio demontavimas – apie 100–500 €;
• naujo montavimas – apie 300–1 000 €;
• naujos tarpinės, bandymai, paleidimas – dar 100–500 €.

Todėl bendra keitimo kaina daugiabutyje dažnai siekia 2 000–6 000 €, o didesniuose namuose gali būti ir didesnė.

Jeigu šilumokaitis yra išardomas, ne visada reikia pirkti naują. Kartais pakanka:

• pakeisti pažeistą plokštę;
• pakeisti tarpines;
• atlikti cheminį valymą.

Tokiu atveju remontas gali kainuoti nuo kelių šimtų iki maždaug 1 500 €, priklausomai nuo gedimo.

 

Šilumos punktas yra šilumos tiekėjo nuosavybė. Kas turi pateikt šilumokaičio pakeitimo darbų sąskaitą daugiabučio namo butų savininkams?

Šilumos sistemų prižiūrėtojas, ar  šilumos punkto savininkas?

Daugiabučio namo šilumos sistemų prižiūrėtojas pagal Šilumos ūkio įstatymą prižiūri šilumos  tiekėjo šilumos punktą nesudarydanas su juo sutarties.

 

Jūsų klausimas yra ne tiek techninis, kiek teisinis, ir jame svarbu atskirti turto nuosavybę, techninę priežiūrą ir atsiskaitymą už darbus.

Jeigu:

• šilumos punktas yra šilumos tiekėjo nuosavybė;
• daugiabučio šilumos sistemų prižiūrėtojas šį punktą prižiūri pagal įstatymą, nesudarydamas sutarties su šilumos tiekėju,

tuomet vien tai, kad prižiūrėtojas vykdo techninę priežiūrą, nesuteikia jam savaime teisės reikalauti iš butų savininkų apmokėti šilumos tiekėjui priklausančio turto pakeitimą.

Teisiniu požiūriu pagrįsta būtų tokia schema:

• jei šilumokaitį keičia šilumos punkto savininkas, jis ir turi pagrįsti išlaidas bei, jei teisės aktai ar sutartys numato, pateikti reikalavimą jas apmokėti;
• jei darbus fiziškai atliko šilumos sistemų prižiūrėtojas, jis gali išrašyti sąskaitą tik tada, jei tam turi aiškų teisinį pagrindą (pvz., įgaliojimą, sutartį ar kitą teisės aktuose numatytą pagrindą veikti savininko vardu).

Jeigu, kaip nurodote, sutarties tarp šilumos tiekėjo ir prižiūrėtojo nėra, kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu prižiūrėtojas apskritai įgijo teisę atlikti kapitalinio pobūdžio darbus šilumos tiekėjo turte ir reikalauti už juos apmokėjimo iš trečiųjų asmenų (butų savininkų).

Tokiu atveju butų savininkai turi teisę prašyti pateikti:

• teisinį pagrindą, kuriuo remiantis prižiūrėtojas išrašė sąskaitą;
• dokumentą, kuriuo šilumos tiekėjas pavedė atlikti šiuos darbus arba pritarė jų atlikimui;
• šilumokaičio gedimo nustatymo aktą ar bandymo protokolą;
• darbų priėmimo–perdavimo aktą;
• pagrindimą, kodėl išlaidos tenka butų savininkams.

Jeigu tokio teisinio pagrindo nėra, vien aplinkybė, kad prižiūrėtojas prižiūri šilumos punktą pagal įstatymą, pati savaime nesukuria prievolės butų savininkams atsiskaityti būtent su prižiūrėtoju už šilumos tiekėjui priklausančio turto pakeitimą.

Jei šis klausimas susijęs su ginču, galiu padėti išanalizuoti konkrečias Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas nuostatas ir paaiškinti, kaip jos taikomos būtent jūsų situacijai.

Formos viršus

 

Prašau.

Manau, kad jūsų keliamas klausimas yra pagrįstas. Tačiau atsakymas priklauso nuo to, kas yra kreditorius pagal teisės aktus ir kokiu pagrindu reikalaujama apmokėti šilumokaičio keitimą.

1. Dėl šilumos punkto priežiūros

Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas numato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prižiūri tiek gyventojams priklausančius šildymo įrenginius, tiek šilumos tiekėjui ar kitam asmeniui priklausantį šilumos punktą. Taigi priežiūra vykdoma nepriklausomai nuo to, kam priklauso šilumos punktas.

Tačiau įstatymas, nustatydamas priežiūros pareigą, nereiškia, kad prižiūrėtojas tampa šilumos punkto savininku arba įgyja teisę savo vardu reikalauti iš gyventojų atlyginti savininko turto remonto išlaidas.

2. Kas turėtų pateikti sąskaitą?

Jeigu:

• šilumokaitis yra šilumos tiekėjo nuosavybė;
• jis pakeistas dėl gedimo;
• išlaidas pagal teisės aktus turi padengti butų savininkai,

tuomet logiška ir teisiškai pagrįsta būtų, kad:

• šilumos tiekėjas priima sprendimą dėl keitimo;
• šilumos tiekėjas turi gedimo nustatymo dokumentus ir darbų priėmimo aktus;
• šilumos tiekėjas pateikia reikalavimą atlyginti išlaidas arba įgalioja kitą asmenį tai padaryti.

Jeigu sąskaitą pateikia šilumos sistemų prižiūrėtojas, jis turėtų galėti pagrįsti:

• kokiu teisiniu pagrindu jis veikia;
• ar turi šilumos tiekėjo įgaliojimą;
• ar sutartį, leidžiančią veikti savininko vardu.

3. Įdomi įstatymo raida

2022 m. buvo siūloma aiškiai įtvirtinti, kad šilumos vartotojai moka šilumos tiekėjui už jam priklausančio šilumos punkto remonto darbus. Ši formuluotė projekte buvo įrašyta būtent taip – nurodant, kad mokama šilumos tiekėjui.

Tai rodo, kad įstatymų leidėjas pats siejo tokių išlaidų apmokėjimą su šilumos punkto savininku, o ne su techninės priežiūros vykdytoju. Vis dėlto tai buvo projekto nuostata, todėl ji pati savaime nėra galiojanti teisės norma.

4. Ką siūlyčiau patikrinti

Jeigu jūsų name prižiūrėtojas pateikė sąskaitą už šilumokaičio keitimą, verta paprašyti:

• kokiu teisės aktu remiantis jis išrašo sąskaitą savo vardu;
• šilumos tiekėjo įgaliojimo arba sutarties;
• šilumokaičio gedimo nustatymo akto;
• darbų priėmimo–perdavimo akto;
• sąmatos ir išlaidų apskaičiavimo.

Jeigu šių dokumentų nepateikiama, kyla pagrįstas klausimas, ar reikalavimą pateikė tinkamas subjektas.

**************