Toks tokį pažino ir ant alaus pavadino.....

 

Geras klausimas - Kodėl JAV taip palaiko Izraelį?

Ir dėl įtakingų lobistų JAV, bet ir iš esmės panašios istorijos.

Visų pirma abi valstybės iš esmės yra imigrantų valstybės.

Palestinos autonomija galima prilyginti indėnų rezervatams.

Jeigu kadaise JAV buvo sakoma – „geras indėnas – negyvas indėnas“, tai dabar Izraelyje taip nesakoma, bet daroma.

Ne veltui gi Izraelio premjerui už palestiniečių genocidą Tarptautinis teismas yra išdavęs arešto orderį.

Ir štai vakar kaip du seni draugai susitiko JAV prezidentas ir Izraelio premjeras.

Kaip sako liaudis –„toks tokį pažino ir ant alaus pavadino“

O iš esmės ką gi mes žinome apie Izraelį?

Apie jo valstybę, jos problemas, tautinę sudėtį ir t. t.

Pasirodo, kad Izraelis neturi Konstitucijos, Konstitucinio teismo.

Ir apsieina.

Beje panaši padėtis ir pas mus.

Norįs yra Konstitucija, Seimo nariai, prezidentas ant jos prisiekia,  tačiau nesilaiko.

Na o Konstitucinis teismas tai iš esmės ne teismas, o „asenizacijos gurguolė“ ...

 

O štai vyksta Izraelio aneksuotoje Palestinos autonomijoje Dirbtinio intelekto akimis: panašiai kaip JAV jos susikūrimo pradžioje ...

 

 Pastarųjų dienų įvykiai Vakarų Krante sukėlė neįprastai stiprią reakciją pačiame Izraelyje – ne tik opozicijoje, bet ir tarp buvusių kariuomenės, žvalgybos bei valstybės institucijų vadovų.

Didžiausią atgarsį sukėlė beveik 600 buvusių aukšto rango Izraelio pareigūnų – generolų, buvusių „Mossad“, „Shin Bet“, policijos, diplomatijos ir valstybės tarnybos atstovų – kreipimasis. Jį inicijavo organizacija Commanders for Israel's Security (CIS). Laiškas buvo adresuotas JAV prezidentui Donaldui Trumpui prieš jo susitikimą su Benjaminu Netanyahu. Jame teigiama, kad radikalių naujakurių smurtas Vakarų Krante tapo strategine grėsme pačiam Izraeliui, o ne vien palestiniečių problema.

Pareiškime rašoma, kad naujakurių išpuoliai prieš palestiniečių kaimus, mečečių padegimai, turto niokojimas ir civilių užpuolimai kursto naują smurto spiralę, silpnina Izraelio tarptautinę padėtį, apsunkina santykius su arabų valstybėmis ir didina grėsmę Izraelio kariams bei civiliams. Pasirašiusieji ragina Izraelio vyriausybę ryžtingai kovoti su vadinamuoju „naujakurių teroru“ ir neleisti, kad pavienės ekstremistų grupės diktuotų valstybės politiką.

Šis kreipimasis pasirodė po ypač kruvinų įvykių netoli Tal (Tell) kaimo prie Nabluso. Per susirėmimą žuvo du Izraelio kariai ir keturi palestiniečiai. Po to grupės naujakurių surengė išpuolius prieš kelis palestiniečių kaimus – buvo padegtos mažiausiai dvi mečetės, niokojami namai ir automobiliai, ant pastatų palikti keršto šūkiai hebrajų kalba. Izraelio kariuomenė viešai pasmerkė religinių objektų niokojimą ir paskelbė pradėjusi tyrimą.

Dar birželį paskelbtas kitas atviras laiškas, kurį pasirašė buvę ministrai pirmininkai, buvę žvalgybos vadovai, teisėjai, mokslininkai ir kultūros veikėjai, buvo dar griežtesnis. Jame vyriausybė kaltinama nesustabdant vadinamojo „žydų terorizmo“ Vakarų Krante ir toleruojant politiką, kuri, autorių vertinimu, skatina de facto aneksiją. Pasirašiusieji įspėjo, kad jei valstybė nesiims veiksmų, jie sieks teisinių priemonių Izraelio teismuose.

Svarbu pažymėti, kad tokia kritika nėra visuotinis Izraelio visuomenės požiūris. Dešiniosios partijos ir naujakurių organizacijos tvirtina, jog dauguma naujakurių nėra smurtautojai, o pagrindinė problema išlieka palestiniečių terorizmas. Jų teigimu, pavieniai nusikaltimai turi būti tiriami, tačiau jie neturėtų būti naudojami viso naujakurių judėjimo diskreditavimui. Tuo tarpu centristai ir dalis saugumo elito mano, kad būtent nesuvaldytas radikalių naujakurių smurtas ilgainiui gali tapti viena didžiausių grėsmių Izraelio saugumui ir tarptautinei padėčiai.

Įdomu tai, kad šį kartą kritika sklinda ne tik iš žmogaus teisių organizacijų ar kairiųjų partijų. Tarp pasirašiusiųjų yra žmonių, kurie dešimtmečius vadovavo Izraelio kariuomenei, žvalgybos tarnyboms ir diplomatijai. Dėl to jų pareiškimas Izraelyje vertinamas kaip reikšmingas signalas, kad dalis saugumo elito naujakurių smurtą laiko ne vien moraline ar teisine, bet ir nacionalinio saugumo problema.

Formos viršus

 

Trumpa Palestinos autonomijos istorija:

• 1947 m. Jungtinės Tautos pasiūlė padalyti tuometinę Britų Palestiną į dvi valstybes – žydų ir arabų. Žydų vadovybė planą priėmė, dauguma arabų jį atmetė.
• 1948 m. paskelbus Izraelis nepriklausomybę, prasidėjo karas. Vakarų Krantą perėmė Jordanija, o Gazos Ruožą – Egiptas.
• 1967 m. Šešių dienų kare Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Gazos Ruožą. Nuo tada šios teritorijos yra Izraelio kontroliuojamos, nors jų teisinis statusas tebėra tarptautinių ginčų objektas.
• 1993–1995 m. pasirašius Oslo susitarimai buvo įkurta Palestinos autonomija (Palestinian Authority). Jai perduotas ribotas savivaldos valdymas dalyje Vakarų Kranto ir Gazos.
• Vakarų Krantas buvo padalytas į tris zonas:
• A zona – Palestinos autonomija valdo civilinius reikalus ir užtikrina vidaus saugumą.
• B zona – civilinius reikalus tvarko Palestinos autonomija, o saugumo kontrolę dalijasi su Izraeliu.
• C zona – ją daugiausia kontroliuoja Izraelis; čia yra dauguma žydų gyvenviečių.
• 2005 m. Izraelis visiškai pasitraukė iš Gazos Ruožo – išvedė kariuomenę ir evakavo visas žydų gyvenvietes.
• 2006 m. Palestinos parlamento rinkimus laimėjo Hamas. Po ginkluoto konflikto su Fatah 2007 m. „Hamas“ perėmė Gazos kontrolę. Nuo tada:
• Gazos Ruožą valdo „Hamas“;
• Vakarų Krantą administruoja Palestinos autonomija, kuriai vadovauja Mahmoud Abbas ir „Fatah“.

Šiandien Palestinos autonomija faktiškai valdo tik dalį Vakarų Kranto. Gaza ir Vakarų Krantas politiškai yra susiskaldę, o galutinis šių teritorijų statusas iki šiol nėra išspręstas taikos susitarimu.

Formos viršus

 

Kas yra naujakuriai?

Naujakuriais vadinami Izraelio piliečiai, gyvenantys žydų gyvenvietėse Vakarų Krante (Palestinos autonomijos teritorijoje), taip pat Rytų Jeruzalėje. Šiuo metu tokių gyventojų yra apie 700–800 tūkst., iš jų maždaug pusė gyvena Rytų Jeruzalėje, kita dalis – Vakarų Kranto gyvenvietėse.

Jie nėra vienalytė grupė.

Kokie jie?

Galima išskirti kelias pagrindines grupes.

1. Religiniai sionistai – tai bene įtakingiausia naujakurių dalis.

• Jie yra religingi, bet ne ultraortodoksai.
• Tiki, kad Judėja ir Samarija (taip Izraelyje dažnai vadinamas Vakarų Krantas) yra istorinė žydų tėvynės dalis.
• Dalis jų mano, kad gyvenviečių kūrimas yra religinė pareiga.

Būtent iš šios aplinkos kilo tokie politikai kaip Bezalel Smotrich ir Itamar Ben-Gvir.

2. Ultraortodoksai (haredim)

Jie sudaro tik dalį naujakurių.

Daugelis jų apsigyvena didelėse gyvenvietėse, pavyzdžiui, Modi'in Illit ar Beitar Illit.

Tačiau jų motyvacija dažnai nėra politinė. Jie ten gyvena todėl, kad:

• būstas pigesnis;
• lengviau išlaikyti dideles šeimas;
• susiformavusios jų religinės bendruomenės.

Daugelis jų aktyviai nedalyvauja konfliktuose su palestiniečiais.

3. Pasaulietiniai izraeliečiai

Yra ir tokių, kurie persikelia dėl ekonominių priežasčių:

• pigesnių namų;
• geresnės gyvenimo kokybės;
• artumo Jeruzalei ar Tel Avivui.

Jie dažnai nėra itin religingi.

4. Radikalūs ideologiniai naujakuriai

Tai nedidelė, bet labai matoma grupė.

Kai kurie gyvena vadinamuosiuose nelegaliuose forpostuose (angl. outposts), kurie kartais nėra oficialiai patvirtinti net Izraelio valdžios.

Būtent su šia grupe dažniausiai siejami:

• palestiniečių kaimų užpuolimai;
• automobilių deginimas;
• mečečių niokojimas;
• vadinamieji „price tag“ („kainos etiketė“) išpuoliai – keršto akcijos po palestiniečių išpuolių.

Šiuos veiksmus viešai smerkia ir Izraelio kariuomenė, ir saugumo tarnyba Shin Bet, kuri dalį tokių veikų vadina žydų ekstremizmu ar terorizmu.

Kodėl dėl jų tiek daug ginčų?

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Jungtinės Tautos, daugumą Vakarų Kranto gyvenviečių laiko prieštaraujančiomis tarptautinei teisei. Izraelio vyriausybės su tuo nesutinka ir remiasi kitokiu tarptautinės teisės aiškinimu bei istoriniais argumentais.

Pačiame Izraelyje nuomonės taip pat išsiskiria:

• dešinieji gyvenvietes laiko teisėta istorinių žydų žemių dalimi ir svarbia saugumo priemone;
• centristai ir kairieji dažniau mano, kad nekontroliuojama gyvenviečių plėtra apsunkina taikos susitarimo galimybes ir didina įtampą.

Todėl būtų netikslu sakyti, kad „naujakuriai = ortodoksai“. Tarp naujakurių yra religinių sionistų, ultraortodoksų, pasaulietinių šeimų ir nedidelė, tačiau didelį viešą dėmesį sulaukianti radikalių aktyvistų grupė. Būtent pastarosios veiksmai dažniausiai atsiduria tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre.

******Formos apačia