Duok žmogui ką nors parašyti ir pamatysi, kaip visas jo durnumas iškils į paviršių ...

 Seime iniciatyva – silpninti pasitikėjimą daugiabučių bendrijomis ir eliminuoti namų valdymą jungtinės veiklos sutartimis

Skelbia  Lietuvos informacinis portalas POZICIJA.

  Taigi suprask, kad tas, anot penktosios kolonos „gavnomiotų šutvės“,   neraliuotas Seimas, vėl, anot geriausiu atveju Kremliui  naudingų idiotų, kelia chaosą.

  Galima būtų į šią kompaniją  ir nekreipti dėmesio, tačiau juk apstu teisinių luzerių, kuriuos tai veikia, o  tai jie iš esmės ir  renka mūsų valdžią.

 

Šį kartą tokia antrašte  pasižymėjo Lietuvos nepriklausomų visuomeninių organizacijų sąjungos vardu  Alvita Armanavičienė  Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė.

 Visų pirma, tai kas liečia nepriklausomumą šiai senjorai vertėtų patylėti, ne tai ji kartu su Seimo nariu“ „rubikoniniu berniuku“ Juozu Imbrasu ir dar viena itin suktai kreiva persona, apgavo tris Teismų instancijas ir pasiekė savo –  Vyriausiojo administracinio teismo neskundžiamu sprendimu  perskaičiuoti neteikiamos centralizuotai paruošto karšto vandens kainas, buvo  įteisintas Valstybinis  reketas.

Taigi štai ką toliau  rašo ši tūla  senjora:

 

LIETUVOS NEPRIKLAUSOMŲ VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ

SĄJUNGOS

PASTABOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
DAUGIABUČIŲ NAMŲ BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ VALDYMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

XIIIP-3997

Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Seimo narių Lauro Stacevičiaus ir Kęstučio Mažeikos

Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas

XIIIP-3997 (toliau – Projektas).

Atkreipiame Seimo narių dėmesį į šias taisytinas Projekto nuostatas:

1.     Šiuo metu galiojančio Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DNSBĮ)  4 straipsnio 1 dalis nustato Bendrijos steigimo tikslus – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamųnaujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Tuo tarpu projekte Bendrijos steigimo tikslai nesuformuluoti, nors jie minimi Projekto 7 str. 2 dalyje (Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams) ir 3 str. 1 punkte (Bendrijai draudžiama: 1) bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos pirmininko ir savininkų ar bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, taip pat kitiems tikslams, negu nustatyta bendrijos įstatuose. Tokiu būdu iš projekto nėra aišku, ar bendrijos tikslai yra tik „įgyvendinti savininkų pareigas valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti  bendrojo naudojimo objektus“ (projekto 5 str.1 dalis, ar ir kitokie tikslai, kurie gali būti nustatyti  bendrijos įstatuose.

2.     Projekte nepagrįstai yra eliminuojami kolegialūs bendrijos valdymo organai (valdyba). Projekto 12  straipsnyje 2 dalyje nurodoma, kad „Bendrijos valdymo organas yra bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organą“.  Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūloma atsisakyti kolegialaus bendrijos valdymo organo – valdybos, neva ir šiuo metu iš esmės visus bendrijos valdymo organui priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas, nes bendrijos pirmininkas yra ir valdybos pirmininkas, neva  valdybos, kaip kolegialaus bendrijos valdymo organo, institutas tampa neaktualus. Tačiau atsisakymas Projekte kolegialaus bendrijos valdymo instituto nėra pakankamai motyvuotas. Pagrindinis motyvas - neva pagal šiuo metu galiojantį DNSBĮ kolegialus bendrijos valdymo organas - valdyba turi būti sudaroma, jeigu bendrijos nariai nusprendžia bendrijos pirmininku rinkti asmenį, neturintį buto ar kitos patalpos tame daugiabučiame name, kurio bendrojo naudojimo objektų valdymui įsteigta bendrija.  Tačiau minėta įstatymo Projekto dalis  gali būti papildyta, šiuo atveju pašalinant būtinybę rinkti kolegialų bendrijos valdymo organą, jeigu bendrijos pirmininku renkamas asmuo, neturintis buto ar kitos patalpos tame daugiabučiame name. Kitokie motyvai naikinti kolegialius bendrijos valdymo organus yra niekuo nepagrįsti, nes neaišku kokiais tyrimais apklausomis ar kitokiu būdu yra nustatyta, kad daugiabučių namų patalpų savininkai vengia būti išrinkti valdybos nariais ir norėtų, kad šį darbą atliktų tik bendrijos pirmininkas. Atvirkščiai ginčai teismuose rodo, jog esama nesutarimų daugiabučių namų bendrijose dėl vienasmenių primininko sprendimų, kuriems nepritaria dauguma tos bendrijos valdybos narių. Kolegialaus valdymo organo eliminavimas tik sustiprintų nepasitikėjimą daugiabučių namų bendrijomis kaip viena iš trijų daugiabučio namo valdymo forma.

Pažymėtina ir tai, kad sprendimus svarbiausiais namo valdymo klausimais priima bendrijos arba visų namo patalpų savininkų visuotinis susirinkimas. Tačiau operatyvius bendrijos valdymo klausimus pvz., sudarant trumpalaikes sutartis, atlygintinų darbų sąmatas ir kitokiai operatyviai veiklai spręsti visada yra naudingiau priimti kolegialiai. Viena vertus, bendrijos primininkui, kurio darbas bendrijoje dažnai nėra tinkamai apmokamas, tenka neproporcinga atsakomybė už priimamus namo priežiūros sprendimus, už kurią pagal šiuo metu galiojančią DNSBĮ redakciją  solidariai atsako bendrijos valdybos nariai (16 str. 8 dalis). Kita vertus, vienasmenis bendrijos pirmininko sprendimas gali būti šališkas ir neobjektyvus. Be to,  kolegialaus valdymo organo eliminavimas daugiabučių namų bendrijose prieštarauja demokratiniams juridinių asmenų valdymo principams. Pvz., kolegialūs juridinio asmens valdymo organai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Asociacijų, Labdaros ir paramos fondų, Profesinių sąjungų, Sodininkų bendrijų, Akcinių ir Uždarųjų akcinių bendrovių įstatymuose. Todėl nesuprantama, kodėl šis valdymo organas naikinamas daugiabučių namų savininkų bendrijose, paliekant teisę rinkti kolegialius valdymo organus pvz., sodininkų bendrijoms ir kt. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomas projektas šioje įstatymo dalyje pirmiausia sukuria diskriminacines nuostatas daugiabučių namų savininkų bendrijų atžvilgiu.

3.     Analogiškai nepagrįsta ir pakankamai nemotyvuota projekto 24 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad „jungtinės veiklos sutartį gali sudaryti tik visi pastato savininkai...“. Šiuo atveju Projektu daugiabučių namų patalpų savininkams sudaryti jungtinės veiklos sutartis suteikta teisė  yra deklaratyvi. Galimybė sudaryti tokią sutartį daugiabučiame name faktiškai yra neįgyvendinama dėl objektyvių priežasčių, kadangi name ypač, jeigu jame yra 50 ir daugiau butų, netgi atmetant asmeniškumus, praktiškai neįmanoma rasti absoliučiai (100 proc.) visų gyventojų sutarimo visais namo priežiūros klausimais. Tokiu būdu ši projekto nuostata daugiabučio namo valdymą jungtinės sutarties pagrindu iš esmės eliminuoja.

Be to, Projekto nuostatos sudaro sąlygas piktnaudžiavimui ir suteikia vienam asmeniui (patalpų savininkui) trukdyti namo patalpų savininkų daugumai priimti bet kokius su namo priežiūra susijus sprendimus, nes 24 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta  nuostata, kad  jungtinės veiklos sutartis pasibaigia „vienam iš partnerių atsisakius būti jungtinės veiklos sutarties partneriu“. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio sutartis yra netvari ir negali užtikrinti namo patalpų savininkių teisinių santykių stabilumo.

Apibendrinanti išvada:

Įstatymo projektu per kolegialaus bendrijos valdymo instituto eliminavimą yra silpninamas daugiabučių namų savininkų pasitikėjimas bendrijų gebėjimais valdyti daugiabutį namą ir Projektu iš esmės eliminuojamas daugiabučių namų valdymas jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kaip vienintelę geriausią alternatyvą paliekant daugiabučių namų administravimą pastatų administratoriams.

Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučio namo patalpų savininkai laikytini šio namo  bendruomenėmis, nes patalpų savininkus saisto bendri namo tinkamos priežiūros interesai. Šiuo požiūriu valstybė turėtų stiprinti tokias bendruomenes ir skatinti daugiabučių namų patalpų savininkų savarankiškai rūpintis bendrai valdomu turtu šį rūpestį motyvuojant lengvatomis ir kitomis priemonėmis daugiabučių namų savivaldai skatinti, nes per ją yra galimybė išsiskleisti žmonių kūrybiškumą, teikiantį pasitenkinimą esama aplinka, valstybės valdžios institucijomis ir pačia valstybe. 

Lietuvos nepriklausomų visuomeninių organizacijų sąjungos vardu

Alvita Armanavičienė

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė

------------------------------------------------------------------------------------------

Labai gražiai rašo**, kaip sovietinių laikų koks nors Tarybinio mokytojo redaktorius (šiais laikais vienas iš gavnomiotų šutvės).

„Atkreipiame dėmesį, kad daugiabučio namo patalpų savininkai laikytini šio namo  bendruomenėmis, nes patalpų savininkus saisto bendri namo tinkamos priežiūros interesai.“

 Jeigu taip būtų, tai nebūtų reikalingi ir savivaldybės paskirti daugiabučių namų administratoriai.

Deja taip yra,kad daugumos daugiabučių namų savininkų interesai apsiriboja savo butais.

Tokiu būdu iš esmės daugiabučiai namai tai yra tikri kolchozai.

Yra ir gerai besitvarkančių, bet dauguma tai tikri kolchozai, kur bendrijų pirmininkai subūrę savo šaikas tvarkosi kaip jiems tinka ir patinka.

Kadangi  mes visada vadovaujamės Kornegiu principu –vengti kritikos, kaip barškuolės gyvatės, tai pateiksime keletą itin esminių pastabų Įstatymo projektui.

Visų pirma tai liečia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Deja įstatyme nėra nustatyta, kad jo kopijos būtų įteikiamos daugiabučio namo . savininkams bendraturčiams.

Esame tikri, kad Įstatymo projekto autoriai tiesiog tai padarė  netyčia.

Antra esminė pastaba, kad  reikalingas poįstatyminis teisės aktas, analogiškas DAUGIABUČIO NAMO BENDROJO NAUDOJIMO OBJEKTŲ ADMINISTRAVIMO NUOSTATAMS.

Nesvarbu, kaip jis vadintųsi, svarbų, kad būtų detalizuotos, konkretizuotos daugiabučio namo valdymo mechanizmas.

Mūsų nuomone, dėka šių nuostatų, daugiabučių namų, kuriuos administruoja savivaldybės paskirti administratoriai, savininkai turi nepalyginamai didesnes galimybes valdyti  savo bendrąją nuosavybę.

Tačiau yra kaip yra – retas kuris yra perskaitęs šiuos nuostatus ....

Nežiūrint kaip yra, teisės aktai turi būti paruošti suteikiant visa galimybes daugiabučių namų savininkams valdyti bendrą jų turtą.

To ir linkime ir Seimui, ir Įstatymo projekto rengėjams Aplinkos ministrui K. Mažeikai ir Seimo nariui L.Stacevičiui.

-------------------------------------------

P.S. Štai kaip komentuoja senjorės Alvitos rašinėlį vienas iš luzerių:

Senukas

2020-01-09 at 19:25

Šunsnukiai. Tuo siekiama maksimaliai apriboti savininkų teises ir galop visai nusavinti asmeninį turtą. Formaliai turtas bus tavo, bet tu su juo nieko negali daryti, savivaldybės skirtas asmuo jį tvarkys, kaip jis nori. Ir kuo ne komunizmo statyba. O gal tuo nereikia stebėtis, nes Lietuvą jau valdo liberalmarksistai.

 ----------------------------------------------------------------------

**Šia proga Rusijos caras Petras pirmasis yra pasakęs :

Duok žmogui ką nors parašyti ir pamatysi, kaip visas jo durnumas iškils į paviršių  ...



.