2016 m. kovo 5 d., šeštadienis

Du galimai susiję dalykai




Kovo 3 dieną apie 20 valandą Vilniaus policijos pareigūnai užfiksavo, kad  Vilniaus savivaldybės įmonė „Lazdynų baseinas“ galimai vogė šilumos energiją ir termofikacinį vandenį.

Nustatyta, kad „Lazdynų baseinas“ termofikacinį vandenį pylė į kanalizaciją ir taip klastojo šilumos skaitiklio parodymus.

Skaitiklis suvartotą šilumą skaičiuoja apskaitydamas grįžtantį termofikacinį vandenį, o vandeniui negrįžtant skaitiklis dirba klaidingai. 

0„Vilniaus energija“ tikisi, kad tikruosius vagystės mastus, organizatorius, laikotarpį ir patirtą žalą pavyks išsiaiškinti tyrimo metu.

Tačiau jau dabar aišku, kad tai – didžiausia žinoma šilumos vagystė Lietuvos istorijoje.

Vertinant kriminalinę miesto valdžios nuostatą Vilniaus šilumos tiekėjo atžvilgiu, reiktų labai atsargiai  tikėtis teisingumo.

Juk ne bet kur, o Vilniaus savivaldybės įmonėje tai nutiko, o  šilumos ūkio  teisės aktai nustato ne pastato savininko, o pastato šildymo sistemos prižiūrėtojo atsakomybę .....


Vadovaujantis sveiko proto logika turėtų kilti klausimas, kodėl apskaitomas grįžtantis, o ne į pastatą patenkantis termofikacinis vanduo.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija paaiškino, kad galima matuoti ir  į pastatą patenkantį termofikacinį vandenį.

Vadovaujantis teisingumo principu taip ir turėtų būti - visa šiluma patekusi į pastatą turi būti išmatuota ir apmokėta.

Principas principu, o ką nustato teisė aktai ??

Pasirodo, kad yra tokios  Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“;

 16 metų senumo taisyklės ...... ir   ne Energetikos   ministerijos patvirtintos .......

Ir jos nustato vietą, kur turi būti įrengtas termofikacinio vandens srauto matuoklis:



 Vienkart Taisyklės nustato:

Termofikacinio vandens srauto matuoklis gali būti montuojamas ir tiekimo vamzdyne.

       Kaip tokiu atveju pasielgs šilumos tiekėjas ? – aišku pagal schemą, nes priešingu atveju, labai tikėtina kad inspektorius turės progą pareikalauti „viščiukų“ ....

   O sumoje  šiai dienai egzistuoja kokia dešimtis prieš keliolika metų dar Ūkio ministro ir  Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintų teisės aktų, kurių rengimas ir tvirtinimas yra Energetikos   ministerijos kompetencija.

  Kompetencija ir yra kompetencija, tiktai iš kur bus ta kompetencija Energetikos   ministerijoje, jeigu patyrę specialistai dar A. Sekmoko laikais buvo „išbrokuoti kaip liaudies priešai “, kas yra įprastas konservatorių veikimo būdas.

 O ir pati  ministerijos vadovybė, kaip sakoma, energetikos kompetencija ir  nekvepėjo ir nekvepia“ .....

  Pažymėtina, kad buvęs konservatorių energetikos ministras su buvusiu viceministru liaudies dėka  sėkmingai   „nutūpė“ Vilniaus savivaldybėje ....



  Todėl ir nereikia stebėtis, kad savivaldybės administracija  toliau įnirtingai gina neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo  įvedimą ir  jos mokesčio prievartavimą - "valstybinį reketą".

  O kas jai daryti, jei šis „valstybinis reketas“ buvo inicijuotas to paties buvusio energetikos ministro, kuris dabar yra savivaldybės tarybos narys, AB „Vilniaus šilumos tinklai“  stebėtojų tarybos pirmininkas ....


Todėl iš esmės du istoriniai galimai susiję  dalykai:

Šilumos ir termofikato vagystė savivaldybės įmonėje.

"Valstybino reketo lizdas"   savivaldybėje.



.
.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą