Kovo 3 dieną
apie 20 valandą Vilniaus policijos pareigūnai užfiksavo,
kad Vilniaus savivaldybės įmonė „Lazdynų baseinas“ galimai vogė
šilumos energiją ir termofikacinį vandenį.
Nustatyta, kad „Lazdynų baseinas“ termofikacinį
vandenį pylė į kanalizaciją ir taip klastojo šilumos skaitiklio parodymus.
Skaitiklis suvartotą šilumą skaičiuoja apskaitydamas
grįžtantį termofikacinį vandenį, o vandeniui negrįžtant skaitiklis dirba
klaidingai.
0„Vilniaus energija“ tikisi, kad tikruosius vagystės
mastus, organizatorius, laikotarpį ir patirtą žalą pavyks išsiaiškinti tyrimo
metu.
Tačiau jau dabar aišku, kad tai – didžiausia žinoma
šilumos vagystė Lietuvos istorijoje.
Vertinant kriminalinę miesto valdžios nuostatą Vilniaus šilumos
tiekėjo atžvilgiu, reiktų labai atsargiai
tikėtis teisingumo.
Juk ne bet kur, o Vilniaus savivaldybės įmonėje tai nutiko, o šilumos ūkio teisės aktai nustato ne pastato
savininko, o pastato šildymo sistemos prižiūrėtojo atsakomybę .....
Vadovaujantis sveiko proto logika turėtų kilti klausimas,
kodėl apskaitomas grįžtantis, o ne į pastatą patenkantis termofikacinis vanduo.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija paaiškino, kad galima
matuoti ir į pastatą patenkantį
termofikacinį vandenį.
Vadovaujantis teisingumo principu taip ir turėtų būti - visa
šiluma patekusi į pastatą turi būti išmatuota ir apmokėta.
Principas principu, o ką nustato teisė aktai ??
Pasirodo, kad yra tokios Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio
apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m.
gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio
apskaitos taisyklių patvirtinimo“;
16 metų senumo taisyklės ...... ir ne Energetikos ministerijos patvirtintos .......
Ir jos nustato
vietą, kur turi būti įrengtas termofikacinio vandens srauto matuoklis:
Vienkart Taisyklės nustato:
Termofikacinio vandens srauto matuoklis gali būti montuojamas ir tiekimo
vamzdyne.
Kaip tokiu atveju pasielgs šilumos tiekėjas ? – aišku pagal
schemą, nes priešingu atveju, labai tikėtina kad inspektorius turės progą pareikalauti „viščiukų“
....
O sumoje šiai dienai egzistuoja kokia dešimtis prieš
keliolika metų dar Ūkio ministro ir Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Lietuvos Respublikos
statybos ir urbanistikos ministerijos patvirtintų teisės aktų, kurių rengimas
ir tvirtinimas yra Energetikos
ministerijos kompetencija.
Kompetencija ir yra kompetencija,
tiktai iš kur bus ta kompetencija Energetikos
ministerijoje, jeigu patyrę specialistai dar A. Sekmoko laikais buvo „išbrokuoti kaip liaudies priešai “, kas yra įprastas konservatorių veikimo būdas.
O ir pati ministerijos vadovybė, kaip sakoma, energetikos kompetencija ir „nekvepėjo ir nekvepia“ .....
O ir pati ministerijos vadovybė, kaip sakoma, energetikos kompetencija ir „nekvepėjo ir nekvepia“ .....
Pažymėtina, kad buvęs konservatorių energetikos ministras
su buvusiu viceministru liaudies dėka sėkmingai „nutūpė“ Vilniaus savivaldybėje ....
Todėl ir nereikia stebėtis, kad savivaldybės administracija toliau įnirtingai gina neteikiamos
paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo įvedimą ir jos mokesčio prievartavimą - "valstybinį reketą".
O kas jai daryti, jei šis „valstybinis reketas“ buvo inicijuotas
to paties buvusio energetikos ministro, kuris dabar yra savivaldybės tarybos
narys, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ stebėtojų tarybos pirmininkas ....
Todėl iš esmės du istoriniai galimai susiję dalykai:
Šilumos ir termofikato vagystė savivaldybės įmonėje.
"Valstybino reketo lizdas" savivaldybėje.
.
.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą