Vilniaus
savivaldybės viešųjų ryšių skyrius pranešė, kad Vilniaus miesto savivaldybė
pradėjo sutarties su prancūzų kapitalo kompanija „Dalkia“ užbaigimo procedūras
ir šilumos ūkio turto perėmimo procesą – Savivaldybės sudaryta speciali darbo
grupė susitiko su bendrovės „Vilniaus energija“ atstovais ir aptarė būsimus
darbus.
Vilniaus miesto savivaldybė sutartį su
Prancūzijos kompanija „Dalkia“ dėl šilumos ūkio nuomos sudarė 2002 metų
pavasarį.
Vilniaus šilumos
ūkis buvo išnuomotas 15-os metų laikotarpiui.
Nuo
šilumos ūkio nuomos sutarties pradžios „Vilniaus energija“ vietoj 192 neekonomiškų grupinių boilerinių
Vilniaus daugiabučiuose namuose įrengė per 3,6 tūkst. modernių automatizuotų
šilumos punktų, atnaujino 70 km
nusidėvėjusių trasų, dar 67,5 km trasų įrengta naujiems klientams.
2006 m. spalio mėn. Vilniuje pradėjo veikti
didžiausias Rytų ir Centrinėje Europoje kogeneracinis katilas, kūrenamas
biokuru. Šis 60 MW galios katilas pajėgus pagaminti 10 proc. sostinei tiekiamos
šilumos energijos ir 50 proc. karšto vandens ne šildymo sezono metu.
„Vilniaus
energija“ į šios katilinės statybas iš viso investavo apie 40 mln. litų.
2011-aisiais „Vilniaus energija“ baigė 15,3
mln. litų kainavusį (7,3 mln. litų gauta iš ES fondų) Naujosios Vilnios
rajoninės katilinės modernizavimą – pritaikė ją kūrenti biokuru.
Nuo pat savo
veiklos pradžios Prancūzijos kompanija, nesutikusi „dovanoti kalakutų“, kurio
vieno vertė 1 milijonas litų, patyrė ištisą šmeižto ir persekiojimų kompaniją.
„Otkatų“
neteikianti užsienio kapitalo firma visą laiką buvo „balta varna“ korupcijos
liūne paskendusios valdžios akyse.
Dargi
Prancūzijos ministras pirmininkas buvo atvykęs į Lietuvą vietoje įsitikinti kuo
gi mūsų šalies valdžiai nusikalto visame pasaulyje gerai vertinama jo šalies kompanija.
Tenka
pažymėti, kad „Dalkia“ būtų žymiai sumažinusi Vilniaus šilumos
kainas, jeigu ne konservatoriai, kurie su kgbistišku uolumu, demonstruodami savo „krikščioniškas
vertybes“ blokavo investicijas į šilumos
ūkį.
Kaip galima spręsti, sutartis su „Dalkia‘‘
nebus pratęsta, korumpuota valdžia galės švęsti pergalę, kartu su apmulkinta
liaudimi, kuri toliau bus mulkinama, kad NATO Rusijos agresijos atveju mus apgins.
Gal kas nors,
prasilenkdamas su sveiko proto logika, ir gali patikėti, kad NATO ryšis sukelti trečią
pasaulinį atominį karą dėl Lietuvos.
Tačiau, kas
liečia Prancūziją, vietoje pagalbos tikrai sulauksime, kaip sakoma, „špygos
taukuotos“ ...
Ir dėl
turėsime dėkoti ir valdžiai, ir jos apmulkintai tamsiai liaudžiai.
Vienkart
siūlome atkreipti dėmesį į Šiaurės Atlanto sutarties 1 –ą straipsnį: Šalys įsipareigoja bet kokį tarptautinį ginčą kuriame jos gali
dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei
teisingumui neiškiltų pavojus.
Štai taip „taikiu būdu“, kad „tarptautinei taikai ir saugumui“ neiškiltų pavojus ir yra sprendžiama Rusijos agresija prieš
Ukrainą ....
O kur jau ten Rusijos agresija prieš
Lietuvą .....
Jeigu jau Italija nesiryžo gadinti
santykių su Rusija dėl vieno sausio 13 nusikaltėlio, tai kur jau ten jos kariniai
veiksmai prieš Rusiją .....
---------------------------------------------------------------------------------------------------------
P.S. Pagal
Užkalnį
Žmonės per amžius
protingėjo, o liaudies protas nepakito: jis liko turgaus
žioplių lygyje, kai vieni iš tos pačios šaikos rodo jai primityvius
triukus, o kiti krausto jos kišenes.
*********************************************************************
ŠIAURĖS ATLANTO
SUTARTIS
Šios Sutarties Šalys patvirtina savo
tikėjimą Jungtinių Tautų Chartijos tikslais ir principais bei troškimą taikiai
sugyventi su visomis tautomis ir visomis vyriausybėmis. Jos yra
įsipareigojusios saugoti savo tautų laisvę, bendrą paveldą ir civilizaciją,
grindžiamą demokratijos, asmens laisvės bei teisės viešpatavimo principais. Jos
siekia didinti stabilumą ir gerovę Šiaurės Atlanto regione. Jos yra
pasiryžusios suvienyti savo pastangas kolektyvinės gynybos bei taikos ir
saugumo išsaugojimo labui.
Todėl šioje Šiaurės Atlanto Sutartyje jos
s u s i t a r ė:
1 straipsnis
Šalys įsipareigoja, kaip
nustatyta Jungtinių Tautų Chartijoje, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame
jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui
bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose
susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu,
nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.
2 straipsnis
Šalys prisidės prie tolesnio taikių
ir draugiškų tarptautinių santykių plėtojimo stiprindamos savo laisvas
institucijas, siekdamos geresnio principų, kuriais grindžiamos tos
institucijos, supratimo bei plėtodamos stabilumo ir gerovės sąlygas. Jos
stengsis pašalinti prieštaravimus savo tarptautinėje ekonominėje politikoje bei
skatins bet kurių iš jų arba jų visų ekonominį bendradarbiavimą.
3 straipsnis
Kuo efektyviau siekdamos šios
Sutarties tikslų, Šalys, kiekviena atskirai ir kartu, nuolatinėmis ir
veiksmingomis savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos
individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti.
4 straipsnis
Šalys tarpusavyje konsultuosis,
jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios Šalies teritoriniam
vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
5 straipsnis
Šalys susitaria, kad vienos ar kelių
iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas
jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju
kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę,
pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, nedelsdama suteiks
pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis
Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos
jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti.
Apie kiekvieną tokį ginkluotą užpuolimą
bei visas priemones, kurių buvo imtasi užpuolimo atveju, nedelsiant pranešama
Saugumo Tarybai. Tos priemonės nutraukiamos po to, kai Saugumo Taryba imasi
priemonių, būtinų atkurti ir palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą.
6 straipsnis
5 straipsnyje vartojama sąvoka
„vienos ar kelių Šalių ginkluotas užpuolimas“ reiškia ginkluotą užpuolimą:
bet kurios Šalies teritorijos
Europoje ar Šiaurės Amerikoje, Prancūzijos Alžyro Departamentų, Turkijos
teritorijos arba salų, esančių bet kurios iš Šalių jurisdikcijoje Šiaurės
Atlanto regione į šiaurę nuo Vėžio atogrąžos;
bet kurios iš Šalių pajėgų, laivų ar
orlaivių, kai šie yra tose teritorijose ar virš jų, ar bet kuriame kitame
Europos regione, kur Sutarties įsigaliojimo dieną yra dislokuotos bet kurios iš
Šalių okupacinės pajėgos, arba Viduržemio jūroje ar Šiaurės Atlanto regione į
šiaurę nuo Vėžio atogrąžos.
7 straipsnis
Ši Sutartis nekeičia ir neturi būti
aiškinama kaip kuriuo nors būdu keičianti Šalių, kurios yra Jungtinių Tautų
narės, teises ir įsipareigojimus pagal Chartiją arba pagrindinę Saugumo Tarybos
atsakomybę už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą.
8 straipsnis
Kiekviena Šalis pareiškia, kad jokie
galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai tarp jos ir bet kurios kitos Šalies
ar su bet kuria trečiąja valstybe neprieštarauja šios Sutarties nuostatoms, ir
įsipareigoja neprisiimti jokių tarptautinių įsipareigojimų, prieštaraujančių
šiai Sutarčiai.
9 straipsnis
Šalys įsteigia Tarybą, kurioje
kiekvienai iš jų yra atstovaujama, svarstyti klausimams, susijusiems su šios
Sutarties įgyvendinimu. Tarybos veikla organizuojama taip, kad ji galėtų bet
kuriuo metu nedelsiant susirinkti. Taryba įsteigia tokias pagalbines
institucijas, kokios yra būtinos. Pirmiausia ji įsteigia gynybos komitetą,
kuris rekomenduoja 3 ir 5 straipsnių įgyvendinimo priemones.
10 straipsnis
Šalys vieningu susitarimu gali
pakviesti bet kurią kitą Europos valstybę, galinčią remti šios Sutarties
principus ir prisidėti prie Šiaurės Atlanto regiono saugumo, prisijungti prie
šios Sutarties. Kiekviena taip pakviesta valstybė gali tapti Sutarties Šalimi
deponuodama prisijungimo dokumentą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei.
Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė praneša kiekvienai Šaliai apie kiekvieno
tokio prisijungimo dokumento deponavimą.
11 straipsnis
Ši Sutartis ratifikuojama, o jos
nuostatas Šalys įgyvendina pagal atitinkamas savo konstitucines procedūras.
Ratifikavimo dokumentai kuo skubiau deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų
Vyriausybei, kuri apie kiekvieną deponavimą praneša kitoms Sutartį pasirašiusioms
valstybėms. Sutartis ją ratifikavusioms valstybėms įsigalioja tą dieną, kai
dauguma ją pasirašiusių valstybių, įskaitant Belgiją, Kanadą, Prancūziją,
Liuksemburgą, Nyderlandus, Jungtinę Karalystę bei Jungtines Valstijas,
deponuoja ratifikavimo dokumentus, o kitoms valstybėms įsigalioja jų
ratifikavimo dokumentų deponavimo dieną.
12 straipsnis
Po dešimties Sutarties galiojimo
metų ar bet kada vėliau Šalys, vienos iš jų prašymu, konsultuosis siekdamos
peržiūrėti Sutartį atsižvelgiant į aplinkybes, darančias įtaką taikai ir
saugumui Šiaurės Atlanto regione, įskaitant universalių ir regioninių
susitarimų pagal Jungtinių Tautų Chartiją plėtrą tarptautinės taikos ir saugumo
palaikymo labui.
13 straipsnis
Po dvidešimties Sutarties galiojimo
metų bet kuri iš Šalių gali iš jos išstoti praėjus vieneriems metams po
pranešimo apie Sutarties denonsavimą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei,
kuri praneša kitų Šalių vyriausybėms apie kiekvieną denonsavimo pranešimo
deponavimą.
14 straipsnis
Ši Sutartis, kurios tekstai anglų ir
prancūzų kalbomis yra autentiški, deponuojama Jungtinių Amerikos Valstijų
Vyriausybės archyvuose.
Tinkamai patvirtintas Sutarties
kopijas ši Vyriausybė perduoda kitoms ją pasirašiusių valstybių vyriausybėms.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti
įgaliotieji atstovai pasirašė šią Sutartį.
Pasirašyta 1949 m. balandžio ketvirtą
dieną Vašingtone.
______________
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą