„Kalakutų“ nedalinančio, šilumos vartotojų interesus ginančio, Vilniaus šilumos tiekėjo sustingusiame Sovietų sąjungos kampelyje laukia liūdni laikai.

2001 metų gruodis, Vilniaus savivaldybė ruošiasi  sudaryti sutartį su prancūzų kapitalo įmone Dalkia dėl miesto šilumos ūkio nuomos.

Vilniaus savivaldybė kreipiasi į  Specialiųjų tyrimų tarnybą pateikdama pokalbio įrašą, kuriame  grasinančiai prašoma „kalakutų“,  nes kitaip pasirašyti sutartį bus sutrukdyta.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, savaime suprantama, leidimo tirti tokį skundą negauna.

Beje metu šalies prezidentas buvo Valdas Adamkus ......

Nuo to ir laiko, vienokia ar kitokia forma, ir prasideda prancūzų kapitalo valdomo Vilniaus šilumos tiekėjo „medžioklė“.

Į medžiotojų pinkles  2004 metais atsitiktinai pakliūna dargi konservatorių iždininkas ir dabartinis vienas aukšto rango ES funkcionierius.

Savaime suprantama, kad  visa kompanija išteisinama trūkstant įrodymų.

Nes  iš tiesų  ką gi rodo toks pokalbis:

Seimo narys: Turiu asmeninių problemų (suprask susipykau su žmona, valgyti neruošia..)

Šilumos tiekėjo atstovas: (atodūsis).....Na tada ...atvažiuok .....

Na ir kas gi gali pasakyti, kuo tada buvo vaišinamas Seimo narys: „kalakutu“ ar pvz. Giminių dešrelėmis ....

Todėl ir verdiktas – nekaltas, „kalakutų“ nevalgė .... ...

Tokiu būdu valdžia iš karto pajuto, kad užsienio firma su savo etikos kodeksu yra mirtinai jai pavojinga.

Negana to, kad „kalakutų“ nedalina, dar ir šilumos vartotojų interesus vertina.

O tai jau, kaip sakoma, virš visko .....

Štai valdžios valdoma įmonė, gavusi iš Gazpromo   gamtinių dujų  nuolaidas, kelis šimtus milijonų litų, priklausančių šilumos vartotojams, nutarė nuslėpti.

Nepavyko, nes   Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, šią aferą paviešino ir teko pažadėti juos grąžinti šilumos vartotojams.

Tačiau valdžia, savaime suprantama,  taip lengvai neapsidavė ir pabandė bent dalį jų pasisavinti.

Ir čia vėl Vilniaus šilumos tiekėjas tam sutrukdė ir pareikalavo 19 milijonų eurų, kad per šilumos kainą juos grąžintų šilumos vartotojams.

 

Valdžia į mūšį už šiuos „kalakutus“ metė SGD terminalo  statyboje patikrintą energetikos ministrą Roką Masiulį, kuris pareiškė, kad tokiu būdu Vilniaus šilumos tiekėjas nori šiuos milijonus pasiimti sau.

Kaip matome,   energetikos ministras sprendžia pagal save (Seimo nario A. Skardžiaus pareiškimas, kad SGD terminalo statybos sąnaudos nepagrįstai padidintos keliais šimtais milijonų litų).

      

Betgi net ir norėdamas Vilniaus šilumos tiekėjas tų pinigų negalėtų sau pasiimti, nes jo veikla yra Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  labai griežtai reguliuojama.

  

„Vilniaus energija“ dar 2014 metų gruodžio 1 dieną raštu kreipėsi į UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Lietuvos dujos“ ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nurodydama, kad „Lietuvos dujų tiekimo“ pasiūlyti VKEKK komisijos pritarimui sprendiniai dėl taikomos gamtinių dujų kainodaros nebuitiniams vartotojams neužtikrina „Lietuvos dujų“ iš „Gazprom“ atgautos dujų kainos permokos sugrąžinimo už dujas permokėjusiai „Vilniaus energijai“.  

Nes neatgavęs sumokėtos dujų kainos permokos,  Vilniaus šilumos tiekėjas negalės sumažėjusių sąnaudų dalimi sumažinti Kainų  komisijos nustatomą šilumos kainą vilniečiams. 

Tai pažeistų   šimtų tūkstančių šilumos vartotojų teises ir viešąjį interesą, ir tuo pačiu  reikštų nepagrįstą „Lietuvos dujų tiekimo“ praturtėjimą.

 Tuo pačiu raštu Vilniaus šilumos tiekėjas įsipareigojo nedelsiant kreiptis į VKEKK komisiją, kad visa „Lietuvos dujų“ ir „Lietuvos dujų tiekimo“ grąžinta dujų kainos permokos suma būtų perskaičiuotos ir sumažintos „Vilniaus energijai“ nustatytos šilumos kainos – permokos būtų nedelsiant grąžintos vilniečiams.

Tenka  pridurti, kad „Lietuvos dujų tiekimas“ vengia grąžinti permokas ne tik vilniečiams, bet ir kitų miestų šilumos vartotojams. 

Ir čia pažymėtina, kad kiti šilumos tiekėjai tyli .....

Iš vienos pusės, kaip sakoma, TYLA GERA BYLA....

Iš kitos pusės     Vilniaus  šilumos tiekėjas, kuris elgiasi taip, kaip yra priimta Prancūzijoje.

Betgi Lietuva iš esmės tai dar ne Europa, o, kaip sakoma, sustingęs Sovietų sąjungos kampelis su sovietinio sukirpimo  valdžia.... 

O kas liečia Vilniaus šilumos tiekėją, daugiamečiai jo veiklos stebėjimai, ypatingai teismuose, duoda labai rimtą pagrindą manyti, kad jo viduje sėkmingai darbuojasi valdžios „kurmis“ ...

Tai patvirtina kad ir tai, jog  Vilniaus šilumos tiekėjo teisinė tarnyba yra uždraudusi tiek informacijos operatoriams, tiek Klientų aptarnavimo centrams vartotojų prašymu pateikti jos telefonus ...

Geras klausimas – ko bijoma ....

Sumoje akivaizdu, kad „kalakutų“  nedalinančio, šilumos vartotojų interesus ginančio,  Vilniaus šilumos tiekėjo sustingusiame Sovietų sąjungos kampelyje  laukia liūdni laikai.  

********************************************************  

.