DĖL PRAŠYMO NR. 1B-4/2014 (BYLA NR. 5/2014) „DĖL GALIMYBĖS PASIRINKTI PASTATO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMOS PRIŽIŪRĖTOJĄ RIBOJIMO“
PRAŠYMĄ PATEIKĖ VILNIAUS M. APYL. TEISMAS
Prašymas gautas 2014-02-11
Prašymas gautas 2014-02-11
Sužinoję, kad LR Konstitucinis teismas prašo Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją pateikti nuomonę dėl ginčijama Šilumos ūkio įstatymo nuostata įtvirtintų ribojimų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui), teikiame savo nuomonę ir informaciją šiuo klausimu.
Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra
2–oje ir 4–oje dalyse nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams apribojimai iš esmės išplaukia iš šio Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 1-os dalies:
1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
* Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius.
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Tokiu būdu Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1-os dalies nuostata:
* Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
iš esmės apribojo daugiabučių namų šilumos punktų savininkų šilumos tiekėjų nuosavybės teisę.
Tokiu būdu de fakto iš šilumos tiekėjų buvo paimta jų nuosavybė ir jos priežiūra (eksploatavimas) buvo pavestas daugiabučių namų savininkų pasirinktiems, samdomiems asmenims ..
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2011 11 01 turėjo parengti atitinkamus Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus (Priedas 1), tačiau to ji iki šiol nepadarė, ko pasėkoje nėra nustatyta šilumos punktų perdavimo tvarka, atsakomybė už jų išsaugojimą, liko nepadengtos šilumos punktų investicijos ir t.t.
Daugelis savivaldybių prievartauja daugiabučių namų savininkus nusipirkti šilumos tiekėjų šilumos punktus.
Energetikos ministerija Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1- ą dalį traktuoja kaip daugiabučių namų savininkų pareigą nusipirkti šilimos tiekėjų šilumos punktus .......
Nors tuo tarpu Šilumos ūkio įstatyme yra nustatyta:
1. Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise.
2. Jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama:
1) Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai tvarka išsiperkant renovuotų šilumos punktų įrenginius iš trečiųjų asmenų pagal įrenginių likutinę vertę;
2) įsigyjant (įsirengiant) šilumos punkto įrenginius finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu;
3) kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
Vadovaujantis sveiko proto logika nuosavybės (šilumos punktų) savininkas ir turi ją prižiūrėti ir tuo pačiu užtikrinti kokybišką paslaugų (pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo) kokybę.
Deja Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis sumoje iš esmės uždraudė šilumos punktų savininkams šilumos tiekėjams ir tretiems asmenims prižiūrėti savo nuosavybę, o išimtinais atvejais leido ją prižiūrėti šilumos tiekėjams, tačiau tik ne kaip savininkams, o kaip samdomiems asmenims.
Todėl akivaizdu kad Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostata
* Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais.
yra nesuderinama su LR Konstitucijos nuostatomis:
23 straipsnisNuosavybė neliečiama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
Nuosavybės teises saugo įstatymai.
Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.
O Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2,4 dalių nuostatos iš esmės išplaukia iš šio straipsnio 1 dalies nuostatos.
Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio tiek 1-a, tiek 2-a ir 4 –a dalys realizavo (geriausiu atveju !!!!) paranojiškas kai kurių valdžios atstovų nuostatas, kad Vilniaus šilumos tiekėjas prancūzų firma yra perdėm sukčiaujanti, siekianti didinti šilumos ir tuo pačiu kuro sunaudojimą.
Betgi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir šilumos kainas, ir jos gamybai naudojamo kuro kiekį.
O Šilumos ūkio įstatymas nustato, ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija patvirtina, kad šilumos tiekėjų pelnas nepriklauso nuo parduotos šilumos kiekio.
Vadovaujantis sveiko proto logika, tokių paranojiškų nuostatų patenkinimui pakaktų, kad Šilumos ūkio įstatyme būtų nustatyta:
Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik atitinkamą kvalifikaciją turintis daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.
Sumoje tikimės, kad mūsų pateikta informacija bus naudinga ir įvertinta.
Buitinių vartotojų sąjungos prezidentas
----------------------------------------------------------------------------------------------------------
Priedas 1
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO
2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2011 m. rugsėjo 29 d. Nr. XI-1608
Vilnius
...............................................
.............................................................................
8 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d.
2. Iki bus sudarytos sutartys su šio įstatymo reikalavimus atitinkančiais pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojais (eksploatuotojais), šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri esami prižiūrėtojai, bet ne ilgiau kaip iki 2012 m. liepos 1 d.
3. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
4. Savivaldybių tarybos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintos Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodikos įsigaliojimo patvirtina daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.
5. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, savivaldybių tarybos ir šilumos tiekimo įmonės, kurioms dar nebuvo (nėra) nustatytos diferencijuotos šilumos ir karšto vandens kainos, naujas šilumos ir karšto vandens kainas, atitinkančias šio įstatymo nuostatas, patvirtina per tris mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
6. Šilumos ir karšto vandens kainos, diferencijuotos pagal šilumos punktų nuosavybę, gali būti taikomos iki 2011 m. lapkričio 1 d. Šilumos ir karšto vandens kainos, kurios nediferencijuotos pagal šilumos punktų nuosavybę ir į kurias yra įtrauktos šilumos punktų nusidėvėjimo sąnaudos (amortizaciniai atskaitymai), kiekvienoje savivaldybėje gali būti taikomos iki šio straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinimo toje savivaldybėje.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą