2014 m. sausio 29 d., trečiadienis

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašoma viešo paaiškinimo


  Buitinių vartotojų sąjunga  gauna nemažai   laiškų, kuriuose   tvirtinama, kad daugiabučio namo butų savininkai negali sužinoti, kiek gi jų  namo butų savininkai suvartoja karšto vandens.

  Teigiama, kad  daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai atsisako šią informaciją pateikti, bijodami būti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nubausti už  Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimą.

Tikrai, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas nustato sąvoką:

Asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai

BET KURI INFORMACIJA, SUSIJUSI SU FIZINIU ASMENIU ....

Tokiu būdu  pagal šį teisės aktą išeina, kad daugiabučio namo butų karšto vandens apskaitos prietaisų parodymai yra asmens duomenys, kaip ir elektros energijos, gamtinių dujų, geriamo vandens apskaitos prietaisų parodymai, kaip ir buto savininko batų numeris, jo šuniuko vardas .....

Betgi tarp paminėtų apskaitos prietaisų  yra itin esminis skirtumas, nes paskutinių išvardintų apskaitos prietaisų parodymai neįtakoja kitų butų savininkų mokėjimų už atitinkamą paslaugą, nes  šie apskaitos prietaisai  yra  tiesiogiai atsiskaitomieji su atitinkamu  paslaugos teikėju.

Tuo tarpu karšto vandens apskaitos prietaisai yra padalinamieji pagal šilumos, sunaudotos karšto vandens ruošimui pastate, paskirstymą butams.

Taigi jų parodymai daro tiesioginę įtaką  visų daugiabučio namo butų savininkų mokėjimams už šilumą. 

Vadovaujantis sveiko proto logika, karšto vandens apskaitos prietaisų parodymai turi būti prieinami tiek daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojams, tiek daugiabučių namų butų savininkams.

Lygiai taip pat visiems daugiabučio namo bendraturčiams turi būti prieinami butų  ir kitų patalpų plotai, nes pagal juos paskirstomas pastate suvartotas šilumos kiekis, mokėjimai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą,  kiti mokėjimai.

Keista būtų, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojams būtų draudžiama bendraturčiams paviešinti bendraturčių pavardes ir vardus, butų numerius kur jie  gyvena.

 Deja yra kaip yra, telefonu pavyko sužinoti, kad  Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos  pozicija  yra tokia,  kad    "vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu Inspekcija  visus aukščiau paminėtus duomenis laiko ASMENS DUOMENIMIS, su visomis iš to sekančiomis jų paviešinimo teisinėmis pasekmėmis".

Betgi Teismai, priimdami nutarimus, nesivadovauja aklai tiktai įstatymų nuostatomis, jie taiko teisingumo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo, objektyvumo  ir kitus principus, atsižvelgia į visas esmines faktines objektyvias aplinkybes.

Todėl viešai Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, kurios, kaip valdžios institucijos konstitucinė priedermė yra ginti viešąjį interesą,  ir klausiame, kodėl ji, drausdama bendraturčiams teikti informaciją, kuri tiesiogiai susijusi su jų mokėjimais, bendrojo turto  valdymu ir pan., nesivadovauja tais pačiais principais, kaip ir teismai, neatsižvelgia į esmines faktines objektyvias aplinkybes.


O  kadangi ši problema yra viešasis interesas, prašome Inspekcijos  viešo paaiškinimo, kaip tai, gindama viešąjį interesą, atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri šioje vietoje yra tikrai verta pagyrimo.   

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą