Vyriausybė kviečia visuomenę teikti pasiūlymus, kaip mažinti
korupcijos priežastis ir apraiškas. Pasiūlymų laukiama iš visų Lietuvos
gyventojų, taip pat piliečių susivienijimų, socialinių partnerių, verslo įmonių
ir asocijuotų organizacijų atstovų bei įvairių sričių ekspertų.
Viešąją konsultaciją „Kokiose srityse, Jūsų nuomone, didžiausios korupcijos apraiškos? Jūsų siūlymai, kaip mažinti korupcijos priežastis.“ galima rasti Vyriausybės interneto svetainėje adresu http://www.lrv.lt/lt/veikla/viesosios-konsultacijos/.
Viešąją konsultaciją „Kokiose srityse, Jūsų nuomone, didžiausios korupcijos apraiškos? Jūsų siūlymai, kaip mažinti korupcijos priežastis.“ galima rasti Vyriausybės interneto svetainėje adresu http://www.lrv.lt/lt/veikla/viesosios-konsultacijos/.
Ji veiks iki 2014 metų balandžio 1 dienos.
Teikti savo
pasiūlymus galima užpildant formą arba siunčiant juos elektroniniu paštu.
Pasibaigus konsultacijai, visa apibendrinta medžiaga bus
pateikta Vyriausybės interneto svetainėje.
Šešioliktoji Vyriausybė kovą su korupciją įvardijo kaip prioritetinę veiklos kryptį.
Šešioliktoji Vyriausybė kovą su korupciją įvardijo kaip prioritetinę veiklos kryptį.
Neseniai Seime
priimta Vyriausybės pateikta atnaujinta Nacionalinė kovos su korupcija
2011–2014 metų programa. Atnaujinus programą ir įgyvendinus joje numatytas
priemones, bus sumažintos korupcijos prielaidos, ypač ūkio subjektų veikloje,
sumažės veiklos priežiūros ir reglamentavimo našta.
Ministro Pirmininko sudaryta Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti yra nutarusi 2014 m. rengti naujas Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemones 2015–2019 metams.
Ministro Pirmininko sudaryta Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti yra nutarusi 2014 m. rengti naujas Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemones 2015–2019 metams.
Specialiųjų tyrimų
tarnyba yra paprašyta atlikti Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimą ir pateikti
informaciją apie viešojo sektoriaus srityse nustatytas esmines ir aktualias su
korupcija susijusias problemas, esamus korupcijos mechanizmus.
Vis dėlto jokia valdžios institucija jokioje šalyje negali sumažinti korupcijos mastų be visuomenės supratimo ir palaikymo.
Vis dėlto jokia valdžios institucija jokioje šalyje negali sumažinti korupcijos mastų be visuomenės supratimo ir palaikymo.
Todėl būtina suvienyti pastangas, kurti nepakantumo
atmosferą net ir mažiausioms korupcijos apraiškoms. Vyriausybei labai svarbi
Jūsų nuomonė, kaip efektyviau kovoti su šiuo neigiamu reiškiniu, rauti jo
šaknis.
Laukiame jūsų įžvalgų, mums svarbus kiekvienas konkretus
jūsų pasiūlymas.
*************************
Taip kreipiasi Vyriausybė į visuomenę.
Tiktai ar dažnas žino, kas yra ta „korupcija“ ?
Štai kas apie
korupciją rašoma http://lt.wikipedia.org/wiki/Korupcija
Korupcija (lot.
corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – piktnaudžiavimas patikėta galia
siekiant asmeninės naudos.
Korupcija gali reikštis įvairiose
srityse: versle,
sporte, religinėse organizacijose,
žiniasklaidoje.
Dažniausiai pasitaikančios
korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, prekyba
įtaka, protekcionizmas, nepotizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas, karteliniai susitarimai.
Korupcijos formos
Tradiciškai
skirstoma į „didžiąją korupciją“ –
prekyba įstatymais,
teismų
sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei „mažąją korupciją“ – policininko ar
mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį.
Jungtinių
Tautų organizacija išskiria šias pagrindines korupcijos formas: sukčiavimas,
kyšininkavimas, piktnaudžiavimas suteiktomis galiomis
priimant sprendimus (piktnaudžiavimas diskrecija), prievartos panaudojimas,
favoritizmas (favoritų skyrimas į aukštas pareigas), valstybės pinigų ar turto
pasisavinimas/išeikvojimas bei korupcija vykdant politinę veiklą.
Korupcija
gali būti apibrėžiama pagal pobūdį ir sektorius:
·
Administracinė - tyčinis jau esančių įstatymų,
taisyklių ir nuostatų iškraipymas juos vykdant valstybės ar ne valstybės
veikėjų labui, neteisėtu ir neskaidriu būdu suteikiant privačios naudos valstybės tarnautojams.
·
Politinė - kai įstatymų leidėjai įvykdo rinkimų arba
referendumo suklastotų dokumentų panaudojimą, balsų sukčiavimą, tyčinį rinkimų arba referendumo
dokumentų sugadinimą, sunaikinimą, paslėpimą pagrobimą.
·
Viešojo arba privataus sektoriaus
korupcija.
Ištakos
Seniausi duomenys apie
korupciją yra Indijos
karaliaus ministro
Kautilos prieš du tūkstančius metų parašytas galbūt pirmas darbas apie
korupciją – Arhashastra, kuriame jis aptarė šį fenomeną, bei archeologinių
kasinėjimų metu atrastas XIII a. pr. m. e. Asirijos imperijos
institucijos, šiuolaikinės „vidaus reikalų ministerijos“
atitikmens, archyvas su įrašais apie kyšius ėmusius rūmų tarnautojus.
Jau senovės Atėnuose buvo
suprantama, jog su korupcija reikia kovoti, todėl buvo rengiami visuomenės
patikrinimai, siekiant užkirsti kelią kyšininkavimui.
Pirmieji bandymai
baudžiamosios teisės priemonėmis kovoti su korupcija Europoje sietini su
1810 m. Napoleono
baudžiamuoju kodeksu,
įtvirtinusiu gana griežtas bausmes.
JAV ir Didžiojoje Britanijoje dar XIX amžiuje pasirodė
kyšius ir interesų konfliktus draudžiantys įstatymai.
Teisinis korupcijos reguliavimas
·
LR Baudžiamajame kodekse yra
kriminalizuojamos (uždraudžiamos ir numatomos sankcijos) šios korupcijos
formos: kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas,
neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas. Už
šias nusikalstamas veikas numatomos įvairios sankcijos, pavyzdžiui, – bauda ar
laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
·
LR Nacionalinėje kovos su korupcija
programoje įvertinama bendra aplinka šalyje, korupcijai įtakos galintys turėti
veiksniai, išskiriamos prioritetinės sritys, pristatomi tikslai, uždaviniai,
vertinimo kriterijai.
·
LR Korupcijos prevencijos įstatymas
(2002) reglamentuoja pagrindinius korupcijos prevencijos
tikslus, prevencijos priemones ir šių priemonių teisinius pagrindus, korupcijos
prevencijos subjektus ir jų teises bei parengtas korupcijos prevencijos
srityje.
·
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos
įstatymas reglamentuoja LR specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtį,
veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, tarnybos veiklos
organizavimą, taip pat numato veiklos kontrolės būdus bei pareigūnų teises ir
pareigas.
·
LR Viešųjų ir privačių interesų
derinimo valstybinėje tarnyboje. Įstatymo tikslas – suderinti valstybės
tarnautojų privačius ir visuomeninius interesus, užtikrinti, kad sprendimų
priėmime pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užtikrinti sprendimų
nešališkumą, bei užkirsti kelią korupcijai valstybės tarnyboje.
Lietuvoje
yra kelios institucijos, kurių veikla susijusi su korupcija, jos kontrole ar
prevencija
1.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindiniai šios institucijos uždaviniai -
saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos
prevenciją bei išaiškinimą.
2.
Finansinių nusikaltimų tyrimų
tarnyba (FNTT). Jos
tikslas- užtikrinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo
poveikio, tirti teisės pažeidimus finansų sistemai bei vykdyti jų prevenciją.
3.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Ši Komisija tiria valstybės tarnautojų
interesų konfliktus, nepotizmo atvejus ir kitas veiklas, kurios prieštarauja
valstybės tarnautojų etikai. Taip pat rūpinasi šių veikų prevencija.
4. Teisėsaugos institucijos – policija, prokuratūra. Šios institucijos tiria konkrečius korupcijos
atvejus, vykdo kriminalinį persekiojimą, operatyvinę veiklą.
5.
Viešųjų pirkimų tarnyba. Ši tarnyba vykdo viešųjų pirkimų teisėtumo,
efektyvumo ir skaidrumo įgyvendinimo kontrolę.
6. Valstybės kontrolė (VK). VK
siekia efektyvaus valstybės turto valdymą, atlieka finansinį ir veiklos auditą.
Korupcijos tyrimai Lietuvoje
Korupcijos suvokimo indeksas. 2012 m. pagal Transparency International korupcijos
suvokimo indeksą Lietuvai skirti 54 balai iš 100 galimų, ji užima 48-ąją vietą
178 šalių lentelėje. 2011 metais Lietuva užėmė 50 vietą iš 183 valstybių. Lietuvoje
korupcija yra didesnė negu Estijoje ir Lenkijoje, bet mažesnė negu Latvijoje,
Baltarusijoje ar Rusijoje, rodo tyrimas.
Lietuvos korupcijos žemėlapis. Tai nuo 2004
metų vykdomas diagnostinis sociologinis korupcijos tyrimas. Remiantis
nacionalinėmis sociologinėmis apklausomis bei ekspertiniais vertinimais
siekiama nustatyti įvairių socialinių grupių požiūrį į institucinį bei
geografinį korupcijos paplitimą Lietuvoje, jų patirtį susiduriant su korupcijos
atvejais, įvertinti Lietuvos visuomenės antikorupcinį potencialą. Rezultatai
rodo, kad korupcija, gyventojų nuomone, yra trečia didžiausia socialinė
problema Lietuvoje. Pasak valstybės ir savivaldybių tarnautojų- pati
didžiausia, įmonių vadovai jai skyrė IV vietą.[1] 2008
metų tyrimas atskleidė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (44 proc.) buvo davę
kyšį per paskutinius 5 metus, 2004 metais tokių gyventojų buvo 36 proc. Tuo
metu verslininkų, prisipažinusių apie kyšio davimą, skaičius mažėja. 2004
metais per paskutinious 5 metus davusių kyšį buvo 46 proc. , o 2008 metais- 23
proc. Tyrimo duomenimis, labiausiai korumpuotos Lietuvoje buvo
sveikatos sistemos institucijos ir policija,
verslininkai dažnai minėjo miesto ir rajonų savivaldybes ir apskrities
viršininkų administraciją. Sociologinio tyrimo „Korupcijos žemėlapis 2008“,
kurį atliko „Transparency International“, tyrimo
dalyviai korupcijos problemas Lietuvoje yra linkę sieti ne su nacionalinėmis
kultūros savybėmis ar sovietmečio paveldu, bet, visų pirma, su moraliniu
visuomenės nuosmukiu bei demokratinio valdymo ir administravimo įgūdžių stoka.
Kaip papildomus veiksnius, kurie skatina korupcijos plitimą, gyventojai,
tarnautojai ir verslininkai mini visuomenės atlaidumą korumpuotiems asmenims,
žmonių, įsitraukusių į korupcinius sandėrius, nebaudžiamumą ir gėdos jausmo
nebuvimą.
Specialiųjų tyrimų tarnyba.Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011 – 2013 metų strateginiame veiklos plane teigiama,
kad korupcija tapatinama ne tik su korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, bet ir su blogu administravimu,
netinkamu administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu, valstybės tarnautojų nepakankama kompetencija,
valstybės tarnautojų etikos
trūkumu.
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) bei jų iniciatyvos
Lietuvoje
Korupcija skurdina visuomenę,
griauna pasitikėjimą valstybe, iškreipia rinkos mechanizmus.
Korupcijos sukeliami žalingi
padariniai skatina žmones kurti organizacijas bei įvairiais būdais stengtis
sumažinti šį reiškinį, jį geriau pažinti.
Viena tokių organizacijų yra Transparency
International Lietuvos skyrius (TILS).
Pagrindinis
TILS veiklos tikslas – organizuoti ir skatinti
pilietines antikorupcines iniciatyvas Lietuvoje, vykdyti korupcijos bei su ja
susijusių reiškinių tyrimus, pagal gautus rezultatus kurti prevencines
priemones.
*************************************
Kaip matome rengiamos kovos su korupcija programos,
egzistuoja aibė valdžios institucijų, kurių tiesioginė pareiga yra kovoti su
korupcija, o faktiniai rezultatai yra
apverktini .....
Ir kitaip nebus, ir ne todėl, kad korupcija
klesti ir Europos Sąjungoje.
Korupciją galima tiktai žymiai sumažinti, kaip kad buvo TSRS Stalino
diktatūros laikais.
Betgi, jam mirus, ypatingai
paskutiniais TSRS gyvavimo metais, korupcija suklestėjo, ji ypač pasireiškė pogrindinių cechų veikimu.
Pirmais šalies nepriklausomybės
metais klestėjo tiesiog klaiki korupcija, kadangi sovietiniu laikotarpiu
egzistavusios teisėsaugos struktūros buvo tikslingai sunaikintos.
Būtent tikslingai,
kaip tikslingai valstybės griovimo profesionalai konservatoriai sumažino
teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus.
Pažymėtina, kad
tikras korupcijos lygis šalyje ES institucijų visiškai nedomina.
Dargi daugiau – taip vadinamas Korupcijos suvokimo indeksas yra
skirtas visuomenės mulkinimui,
ir tikro korupcijos lygio neparodo.
{Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) - kompleksinis rodiklis, leidžiantis suskirstyti
valstybes
pagal jų korupcijos
lygio vertinimą. Indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir
kitais ekspertiniais tyrimais. KSI surikiuoja pasaulio šalis pagal suvokimą,
kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų
ir politikų.
KSI atspindi iš viso pasaulio surinktus požiūrius į korupciją,
įskaitant ir ekspertų, gyvenančių vertinamose šalyse.}
Iš kur eiliniam šalies gyventojui žinoti, kiek milijardų
pavagiama kasmet iš viešųjų pirkimų, jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos ir VPT vadovų pateikta vieša informacija –ar tai 3 ar tai 5 milijardai litų.
O visai nesenai Seimas patvirtinto 2014 metų valstybės biudžetą,
Prezidentė jį pasirašė, kai tuo tarpu akivaizdu, kad tai korupcinis biudžetas,
nes jame nepaliečiami šešėlinio verslo interesai.
Taigi apie kokią gi
rimtą kovą su korupcija gali eiti kalba, kada valstybės biudžetas yra
korupcinis .....
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu,
papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo
administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar
kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų
viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo
priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas,
tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas,
neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu
įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar
viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos
nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio,
papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.
Na ir kas gi atsakys, pvz. Prezidentės vykdoma savireklama, LR
Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų viršijimas, tikslu palaikyti aukštus liaudies
pasitikėjimo reitingus – Rusijoje tai
vadinama administracinių resursų panaudojimu – yra korupcija ar kas tai kitas.
Nes akivaizdu, kad asmeninės materialinės naudos Prezidentė
iš to neturės, nes ji iki gyvos galvos yra materialiai aprūpinta.
Tai kas gi tai –
korupcija, ar ne ??
Betgi kokia gi gali būti teisinga ir sąžininga konkurencija šalies Prezidento rinkimuose tarp
šalies Prezidentės ir pvz. europarlamentaro, kada akivaizdžiai
rinkiminės reklamos sąlygos yra žiauriai nelygios, kada nugalėtojas iš anksto yra aiškus.
O štai kaip apie korupciją rašo Lietuvos
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas:
Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto
asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas
turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado,
privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal
einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens
veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės
naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar
netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam
asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado,
privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar
jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje
dalyje nurodytas veikas.
Korupcinio
pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas,
prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos
viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant
sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba
įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar
matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar
iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties
atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas,
nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės
tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar
kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama
O kurgi dingo politinė korupcija – „kai įstatymų leidėjai įvykdo rinkimų arba referendumo suklastotų
dokumentų panaudojimą, balsų sukčiavimą, tyčinį rinkimų arba referendumo
dokumentų sugadinimą, sunaikinimą, paslėpimą pagrobimą“,
korupcinių įstatymų priėmimą, tikslingai
ignoruoja Specialiųjų tyrimų tarnybos
išvadas ir t.t.
Taigi ...taigi ....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą