Vyriausybė telkia sąjungininkus kovai su korupcija – tiktai kas gi yra ta korupcija ??

 

Vyriausybė kviečia visuomenę teikti pasiūlymus, kaip mažinti korupcijos priežastis ir apraiškas. Pasiūlymų laukiama iš visų Lietuvos gyventojų, taip pat piliečių susivienijimų, socialinių partnerių, verslo įmonių ir asocijuotų organizacijų atstovų bei įvairių sričių ekspertų.

Viešąją konsultaciją „Kokiose srityse, Jūsų nuomone, didžiausios korupcijos apraiškos? Jūsų siūlymai, kaip mažinti korupcijos priežastis.“ galima rasti Vyriausybės interneto svetainėje adresu http://www.lrv.lt/lt/veikla/viesosios-konsultacijos/.

Ji veiks iki 2014 metų balandžio 1 dienos.

 Teikti savo pasiūlymus galima užpildant formą arba siunčiant juos elektroniniu paštu.

Pasibaigus konsultacijai, visa apibendrinta medžiaga bus pateikta Vyriausybės interneto svetainėje.

Šešioliktoji Vyriausybė kovą su korupciją įvardijo kaip prioritetinę veiklos kryptį.

 Neseniai Seime priimta Vyriausybės pateikta atnaujinta Nacionalinė kovos su korupcija 2011–2014 metų programa. Atnaujinus programą ir įgyvendinus joje numatytas priemones, bus sumažintos korupcijos prielaidos, ypač ūkio subjektų veikloje, sumažės veiklos priežiūros ir reglamentavimo našta.

Ministro Pirmininko sudaryta Tarpžinybinė komisija kovai su korupcija koordinuoti yra nutarusi 2014 m. rengti naujas Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemones 2015–2019 metams.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra paprašyta atlikti Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrimą ir pateikti informaciją apie viešojo sektoriaus srityse nustatytas esmines ir aktualias su korupcija susijusias problemas, esamus korupcijos mechanizmus.

Vis dėlto jokia valdžios institucija jokioje šalyje negali sumažinti korupcijos mastų be visuomenės supratimo ir palaikymo.

Todėl būtina suvienyti pastangas, kurti nepakantumo atmosferą net ir mažiausioms korupcijos apraiškoms. Vyriausybei labai svarbi Jūsų nuomonė, kaip efektyviau kovoti su šiuo neigiamu reiškiniu, rauti jo šaknis.

Laukiame jūsų įžvalgų, mums svarbus kiekvienas konkretus jūsų pasiūlymas.

*************************

Taip kreipiasi Vyriausybė į visuomenę.

Tiktai ar dažnas žino, kas yra ta „korupcija“ ?

Štai kas apie korupciją rašoma http://lt.wikipedia.org/wiki/Korupcija

Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos.

Korupcija gali reikštis įvairiose srityse: versle, sporte, religinėse organizacijose, žiniasklaidoje.

Dažniausiai pasitaikančios korupcijos formos yra kyšininkavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, prekyba įtaka, protekcionizmas, nepotizmas, mokesčių vengimas, sukčiavimas, karteliniai susitarimai.

Korupcijos formos

Tradiciškai skirstoma į „didžiąją korupciją“ – prekyba įstatymais, teismų sprendimais bei valstybiniais užsakymais – bei „mažąją korupciją“ – policininko ar mediko papirkimas, dovanėlė dėstytojui už geresnį pažymį.

Jungtinių Tautų organizacija išskiria šias pagrindines korupcijos formas: sukčiavimas, kyšininkavimas, piktnaudžiavimas suteiktomis galiomis priimant sprendimus (piktnaudžiavimas diskrecija), prievartos panaudojimas, favoritizmas (favoritų skyrimas į aukštas pareigas), valstybės pinigų ar turto pasisavinimas/išeikvojimas bei korupcija vykdant politinę veiklą.

Korupcija gali būti apibrėžiama pagal pobūdį ir sektorius:

·          

Administracinė - tyčinis jau esančių įstatymų, taisyklių ir nuostatų iškraipymas juos vykdant valstybės ar ne valstybės veikėjų labui, neteisėtu ir neskaidriu būdu suteikiant privačios naudos valstybės tarnautojams.

·      

   Politinė - kai įstatymų leidėjai įvykdo rinkimų arba referendumo suklastotų dokumentų panaudojimą, balsų sukčiavimą, tyčinį rinkimų arba referendumo dokumentų sugadinimą, sunaikinimą, paslėpimą pagrobimą.

·          

Viešojo arba privataus sektoriaus korupcija.

Ištakos

Seniausi duomenys apie korupciją yra Indijos karaliaus ministro Kautilos prieš du tūkstančius metų parašytas galbūt pirmas darbas apie korupciją – Arhashastra, kuriame jis aptarė šį fenomeną, bei archeologinių kasinėjimų metu atrastas XIII a. pr. m. e. Asirijos imperijos institucijos, šiuolaikinės „vidaus reikalų ministerijos“ atitikmens, archyvas su įrašais apie kyšius ėmusius rūmų tarnautojus.

Jau senovės Atėnuose buvo suprantama, jog su korupcija reikia kovoti, todėl buvo rengiami visuomenės patikrinimai, siekiant užkirsti kelią kyšininkavimui.

Pirmieji bandymai baudžiamosios teisės priemonėmis kovoti su korupcija Europoje sietini su 1810 m. Napoleono baudžiamuoju kodeksu, įtvirtinusiu gana griežtas bausmes.

JAV ir Didžiojoje Britanijoje dar XIX amžiuje pasirodė kyšius ir interesų konfliktus draudžiantys įstatymai.

Teisinis korupcijos reguliavimas

·         LR Baudžiamajame kodekse yra kriminalizuojamos (uždraudžiamos ir numatomos sankcijos) šios korupcijos formos: kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas, neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas. Už šias nusikalstamas veikas numatomos įvairios sankcijos, pavyzdžiui, – bauda ar laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

·         LR Nacionalinėje kovos su korupcija programoje įvertinama bendra aplinka šalyje, korupcijai įtakos galintys turėti veiksniai, išskiriamos prioritetinės sritys, pristatomi tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai.

·         LR Korupcijos prevencijos įstatymas (2002) reglamentuoja pagrindinius korupcijos prevencijos tikslus, prevencijos priemones ir šių priemonių teisinius pagrindus, korupcijos prevencijos subjektus ir jų teises bei parengtas korupcijos prevencijos srityje.

·         LR Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas reglamentuoja LR specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, tarnybos veiklos organizavimą, taip pat numato veiklos kontrolės būdus bei pareigūnų teises ir pareigas.

·         LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje. Įstatymo tikslas – suderinti valstybės tarnautojų privačius ir visuomeninius interesus, užtikrinti, kad sprendimų priėmime pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užtikrinti sprendimų nešališkumą, bei užkirsti kelią korupcijai valstybės tarnyboje.

Lietuvoje yra kelios institucijos, kurių veikla susijusi su korupcija, jos kontrole ar prevencija

1.   

   Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindiniai šios institucijos uždaviniai - saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.

2.      Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Jos tikslas- užtikrinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, tirti teisės pažeidimus finansų sistemai bei vykdyti jų prevenciją.

3.      Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Ši Komisija tiria valstybės tarnautojų interesų konfliktus, nepotizmo atvejus ir kitas veiklas, kurios prieštarauja valstybės tarnautojų etikai. Taip pat rūpinasi šių veikų prevencija.

4.      Teisėsaugos institucijos – policija, prokuratūra. Šios institucijos tiria konkrečius korupcijos atvejus, vykdo kriminalinį persekiojimą, operatyvinę veiklą.

5.      Viešųjų pirkimų tarnyba. Ši tarnyba vykdo viešųjų pirkimų teisėtumo, efektyvumo ir skaidrumo įgyvendinimo kontrolę.

6.      Valstybės kontrolė (VK). VK siekia efektyvaus valstybės turto valdymą, atlieka finansinį ir veiklos auditą.

Korupcijos tyrimai Lietuvoje

Korupcijos suvokimo indeksas. 2012 m. pagal Transparency International korupcijos suvokimo indeksą Lietuvai skirti 54 balai iš 100 galimų, ji užima 48-ąją vietą 178 šalių lentelėje. 2011 metais Lietuva užėmė 50 vietą iš 183 valstybių. Lietuvoje korupcija yra didesnė negu Estijoje ir Lenkijoje, bet mažesnė negu Latvijoje, Baltarusijoje ar Rusijoje, rodo tyrimas.

Lietuvos korupcijos žemėlapis. Tai nuo 2004 metų vykdomas diagnostinis sociologinis korupcijos tyrimas. Remiantis nacionalinėmis sociologinėmis apklausomis bei ekspertiniais vertinimais siekiama nustatyti įvairių socialinių grupių požiūrį į institucinį bei geografinį korupcijos paplitimą Lietuvoje, jų patirtį susiduriant su korupcijos atvejais, įvertinti Lietuvos visuomenės antikorupcinį potencialą. Rezultatai rodo, kad korupcija, gyventojų nuomone, yra trečia didžiausia socialinė problema Lietuvoje. Pasak valstybės ir savivaldybių tarnautojų- pati didžiausia, įmonių vadovai jai skyrė IV vietą.^[1] 2008 metų tyrimas atskleidė, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų (44 proc.) buvo davę kyšį per paskutinius 5 metus, 2004 metais tokių gyventojų buvo 36 proc. Tuo metu verslininkų, prisipažinusių apie kyšio davimą, skaičius mažėja. 2004 metais per paskutinious 5 metus davusių kyšį buvo 46 proc. , o 2008 metais- 23 proc. Tyrimo duomenimis, labiausiai korumpuotos Lietuvoje buvo sveikatos sistemos institucijos ir policija, verslininkai dažnai minėjo miesto ir rajonų savivaldybes ir apskrities viršininkų administraciją. Sociologinio tyrimo „Korupcijos žemėlapis 2008“, kurį atliko „Transparency International“, tyrimo dalyviai korupcijos problemas Lietuvoje yra linkę sieti ne su nacionalinėmis kultūros savybėmis ar sovietmečio paveldu, bet, visų pirma, su moraliniu visuomenės nuosmukiu bei demokratinio valdymo ir administravimo įgūdžių stoka. Kaip papildomus veiksnius, kurie skatina korupcijos plitimą, gyventojai, tarnautojai ir verslininkai mini visuomenės atlaidumą korumpuotiems asmenims, žmonių, įsitraukusių į korupcinius sandėrius, nebaudžiamumą ir gėdos jausmo nebuvimą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba.Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybos 2011 – 2013 metų strateginiame veiklos plane teigiama, kad korupcija tapatinama ne tik su korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, bet ir su blogu administravimu, netinkamu administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu, valstybės tarnautojų nepakankama kompetencija, valstybės tarnautojų etikos trūkumu.

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) bei jų iniciatyvos Lietuvoje

Korupcija skurdina visuomenę, griauna pasitikėjimą valstybe, iškreipia rinkos mechanizmus.

Korupcijos sukeliami žalingi padariniai skatina žmones kurti organizacijas bei įvairiais būdais stengtis sumažinti šį reiškinį, jį geriau pažinti.

Viena tokių organizacijų yra Transparency International Lietuvos skyrius (TILS).

Pagrindinis TILS veiklos tikslas – organizuoti ir skatinti pilietines antikorupcines iniciatyvas Lietuvoje, vykdyti korupcijos bei su ja susijusių reiškinių tyrimus, pagal gautus rezultatus kurti prevencines priemones.

*************************************

Kaip matome rengiamos kovos su korupcija programos, egzistuoja aibė valdžios institucijų, kurių tiesioginė pareiga yra kovoti su korupcija, o faktiniai rezultatai yra apverktini .....

 Ir kitaip nebus, ir ne todėl, kad korupcija klesti ir Europos Sąjungoje.

 Korupciją galima tiktai  žymiai sumažinti, kaip kad buvo TSRS Stalino diktatūros laikais.

Betgi, jam mirus, ypatingai paskutiniais TSRS gyvavimo metais, korupcija suklestėjo,  ji ypač pasireiškė pogrindinių cechų veikimu.

Pirmais šalies nepriklausomybės metais klestėjo tiesiog klaiki korupcija, kadangi sovietiniu laikotarpiu egzistavusios teisėsaugos struktūros buvo tikslingai sunaikintos.

Būtent tikslingai, kaip tikslingai valstybės griovimo profesionalai konservatoriai sumažino teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimus.

Pažymėtina, kad tikras korupcijos lygis šalyje ES institucijų visiškai nedomina.

Dargi daugiau – taip vadinamas Korupcijos suvokimo indeksas yra skirtas visuomenės mulkinimui, ir tikro korupcijos lygio neparodo.

{Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) - kompleksinis rodiklis, leidžiantis suskirstyti valstybes pagal jų korupcijos lygio vertinimą. Indeksas nustatomas remiantis verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. KSI surikiuoja pasaulio šalis pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų. KSI atspindi iš viso pasaulio surinktus požiūrius į korupciją, įskaitant ir ekspertų, gyvenančių vertinamose šalyse.}

Iš kur eiliniam šalies gyventojui žinoti, kiek milijardų pavagiama kasmet iš viešųjų pirkimų, jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos  ir VPT vadovų pateikta vieša informacija –ar tai 3 ar tai 5 milijardai litų.

 O visai nesenai Seimas  patvirtinto 2014 metų valstybės biudžetą, Prezidentė jį pasirašė, kai tuo tarpu akivaizdu, kad tai korupcinis biudžetas, nes jame nepaliečiami šešėlinio verslo interesai.

Taigi apie kokią gi rimtą kovą su korupcija gali eiti kalba, kada valstybės biudžetas yra korupcinis .....

LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMAS nustato:

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Na ir kas gi atsakys, pvz. Prezidentės vykdoma savireklama,   LR Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų viršijimas, tikslu palaikyti aukštus liaudies pasitikėjimo reitingus – Rusijoje tai vadinama administracinių resursų panaudojimu – yra korupcija ar kas tai kitas.

Nes akivaizdu, kad asmeninės materialinės naudos Prezidentė iš to neturės, nes ji iki gyvos galvos yra materialiai aprūpinta.

Tai kas gi tai – korupcija, ar ne ??

Betgi kokia gi gali būti teisinga ir sąžininga  konkurencija šalies Prezidento rinkimuose tarp šalies Prezidentės ir pvz. europarlamentaro,  kada  akivaizdžiai rinkiminės reklamos sąlygos yra žiauriai nelygios, kada nugalėtojas iš anksto yra aiškus.

O štai kaip apie korupciją rašo  Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas:

Korupcija – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas, taip pat tarpininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.

 Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama

O kurgi dingo politinė  korupcija – „kai įstatymų leidėjai įvykdo rinkimų arba referendumo suklastotų dokumentų panaudojimą, balsų sukčiavimą, tyčinį rinkimų arba referendumo dokumentų sugadinimą, sunaikinimą, paslėpimą pagrobimą“,  korupcinių įstatymų priėmimą, tikslingai  ignoruoja Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas ir t.t.

Taigi ...taigi ....