Seimo Antikorupcijos komisija apie tuos 20 metrų nuo daugiabučio namo

Seimo Antikorupcijos komisijai                                         2013-12-10   

  

DĖL  VILNIAUS SAVIVALDYBĖS  TVARKYMO IR  ŠVAROS TAISYKLIŲ

  

20 13 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1502  buvo pakeistos TVARKYMO IR  ŠVAROS TAISYKLĖS   nustatant :

Tvarkoma teritorija – asmeniui nuosavybės teise priklausanti ar Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių, susitarimų ar teismo sprendimų pagrindu valdoma ar priskirta teritorija, ar faktiškai naudojama, jei teritorijų planavimo dokumentuose nėra apibrėžta (nurodyta).

Faktiškai naudojama teritorija laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, išskyrus teritorijas, besiribojančias su A, B, C kategorijų gatvėmis.

 Prie faktiškai naudojamos teritorijos taip pat  priskiriamos pastatui priskirtų buitinių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių stovėjimo aikštelės.

  Tikėtina, kad savivaldybės taryba rėmėsi   Lietuvos vyriausiojo  administracinio teismo   2013 m. balandžio 24    n u t a r t i m i:

 „ Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas dalyje, kurioje konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. T-61 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros bei Želdinių tvarkymo, priežiūros ir apsaugos taisyklių“ pakeitimo“ ta apimtimi, kuria trečiu sakiniu papildytas Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punktas

 „Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta) FAKTIŠKAI NAUDOJAMA TERITORIJA laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų.“

 prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) 2 straipsnio 40 daliai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 2 straipsnio 11 ir 14 dalims, 40 straipsnio 6 daliai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija) 26 straipsnio 1 dalies 1 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (2004 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 3 redakcija) 4 punktui,

negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. „

 Tokiu būdu teismas tiktai nustatė, kad nuostata

 „Jeigu teritorijų planavimo dokumentuose teritorija nėra apibrėžta (nurodyta) FAKTIŠKAI NAUDOJAMA TERITORIJA laikoma teritorija iki gretimos teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 20 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų“

 neprieštarauja visai eilei teisės aktų.

Ir tiktai tai.

Tačiau Teismas nenustatė sąvokos, kas gi yra ta „faktiškai naudojama teritorija“, kaip ji nustatoma.

Betgi, ....vadovaujantis vien tiktai sveiko proto logika, faktiškai naudojama teritorija tai ir turi būti faktiškai naudojama ..... o ne „ne daugiau, kaip 20 metrų“  riba apibrėžta aplink daugiabutį namą teritorija.

„Ne daugiau kaip 20 metrų“ tiktai  gali nustatyti šios teritorijos ribą, o ne faktines aplinkybes, kurios sąlygoja teritorijos priskyrimą  „faktiniam  teritorijos naudojimui“.

Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, požymiai ir t.t. įrodantys, kad daugiabutis namas tikrai „faktiškai naudoja teritoriją“.

Savaime suprantama, jeigu asmuo TIKRAI  naudoja teritoriją savo poreikiams tenkinti ar kitais tikslais, jis ir turi pareigą ją prižiūrėti.

Taip pat savaime suprantama, kad jeigu daugiabučio namo savininkams priskiriama „faktiškai naudojama teritorija“, tai be pareigų  ją prižiūrėti, jie turi turėti ir atitinkamas teises į tą teritoriją, visų pirma tam, kad galėtų jiems nustatytas pareigas vykdyti.

  O tokių teisių Taisyklėse nustatyta nėra.

Nenustačius sąvokos „faktiškai naudojama teritorija“, nesant nustatyta tvarka patvirtino teisės akto kaip gi  nustatyti tą „ teritoriją“ ir ją „priskirti“  daugiabučiams namams, kaip ją prižiūrėti, atveria plačią landą korupcijai, piktnaudžiavimui.

Nes Taisyklėse nustatomos labai plačios pareigos tvarkant tas „teritorijas“:

Daugiabučiai  namai  savo   „tvarkomose teritorijose“  privalo:

7.1.   sušluoti, surinkti ir išvežti šiukšles, atliekas ir kitas nenaudojamas ar nereikalingas medžiagas ar daiktus;

7.2.   išvežti susikaupusias šiukšles iš šiukšlių dėžių, sutvarkyti teritoriją aplink jas ir buitinių atliekų bei antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius ir užtikrinti, kad šiukšlių dėžės ir konteineriai nebūtų perpildyti bei teritorijos aplink juos nebūtų užterštos;

2013 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-1502 redakcija

 7.3.   šienauti pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas, griovius ir kitas teritorijas, kuriose auga žolė ar piktžolės;

7.4.   valyti ir tvarkyti kiemus, žemės sklypus, eismo zonas ir kitas teritorijas, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti sąšlavas ir kitas atliekas iš jų susidarymo vietų;

7.5.   rudenį (rugsėjo–lapkričio mėnesiais) krintančius lapus sušluoti ar kitaip surinkti ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti į kompostavimo aikšteles;

7.6.   nuimti ir nuvalyti skelbimus nuo medžių, stulpų, tvorų, suoliukų, šiukšlių dėžių, kelio ženklų, šviesoforų, informacinių nuorodų, skulptūrų, paminklų, atminimo lentų ir su jais susijusių įrenginių;

7.7.   nuimti, nugriauti ar išmontuoti neteisėtai įrengtą išorinę reklamą neatlyginant nuostolių jos savininkui.

Ir t.t. ir pan.

 Ir nejaugi šios visos pareigos bus taikomos daugiabučiams namams ???

„Prie faktiškai naudojamos teritorijos taip pat  priskiriamos pastatui priskirtų buitinių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių stovėjimo aikštelės.“

Betgi butų savininkai moka atliekų šalinimo mokestį, tame tarpe ir už tai, kad atliekų tvarkytojas sutvarkytų konteinerių aikšteles po atliekų išvežimo.

  O kaipgi daugiabučiai  namai gali užtikrinti tvarką aplink konteinerius, kada jie pastatyti taip, kad į juos neša atliekas keli namai, o savivaldybė ignoruoja pasiūlymą pakeisti jų stovėjimo vietą.

  Betgi praktikoje daug atvejų, kada antrinių žaliavų konteineriai, skirti visam kvartalui, pastatyti šalia konkrečiam namui skirtų konteinerių .....

  Yra ir tokių faktų, kada kai kuriems namams neįrengtos konteinerių stovėjimo aikštelės ir jie stovi gatvės važiuojamoje dalyje ir savivaldybei  arba tai  nerūpi, arba tai ji daro tikslingai – nėra konteinerių aikštelės, nėra ir pareigos ją prižiūrėti ....

 Akivaizdu, kad savivaldybė nesusitvarko su konteinerių aikštelių vietų parinkimu ir problemą nutarė perkelti daugiabučių namų savininkams.

   Sumoje šis teisės aktas akivaizdžiai neišbaigtas,  perdėm  vienpusiškas, demonstruojantis piktnaudžiavimą savo galiomis ir, kas paneigs, kad tikslingai, todėl visų vilniečių vardu prašome apginti viešąjį interesą – rasti galimybę paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti jo korupcijos analizę.

Buitinių vartotojų sąjungos  prezidentas                   Antanas Miškinis  

*************************************************************************