Vien tik skundų nagrinėjimas perspektyvų ką nors pakeisti neturi.

  

   Gavome vieno apskrities miesto   daugiabučių namų bendrijos  pirmininko raštą,  kuriame jis, bendrijos narių vardu, aimanuojadėl „didelių“ sąskaitų už šildymą.

   Kad šilumos tiekėjas, kuris nėra namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, kaip nors įtakojo šilumos sunaudojimą, ar klastojo sąskaitas ir pan., kaip įtaria bendrijos pirmininkas,  mes netikime.

 Mūsų turima informacija, už bendrijos pirmininko nugaros  stovi toks, taip vadinamas, “Markso diedukas“, 

   

amoralių žiniasklaidos priemonių ir tokios pat jas įtakojančios valdžios įtikintas, kad šilumos tiekėjai yra liaudies priešai ir kenkėjai.

 Deja tokių subjektų   nei įsitikinimų, nei protinių sugebėjimų jau nebepakeisi.

 Tačiau, mūsų nuomone, tiek Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuri nagrinės šio bendrijos pirmininko skundą, tiek Valstybinės energetikos inspekcijos, kurių, kaip valdžios įstaigų, konstitucinė priedermė yra viešojo intereso gynimas, tokiais atvejais yra pareiga paaiškinti, kad šilumos tiekėjams   kaip nors didinti šilumos sunaudojimą,  nėra jokio intereso, nes šilumos kainos yra valstybės, per Šilumos ūkio įstatymą ir Kainų komisijos poįstatyminius teisės aktus, atitinkamai reguliuojamos.

  Ir būtų labai šaunu, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie atsakymo bendrijos pirmininkui  pridėtų Kainų komisijos atitinkamą išaiškinimą (1 priedas).

 

  Tą patį galėtų daryti ir Valstybinės energetikos inspekcijos inspektoriai, tikrindami vietose šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, ar šilumos vartotojų skundus.

  Be to šiam bendrijos pirmininkui derėtų priminti, kad jis vienkart yra ir šilumos vartotojas, ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, namo savininkų vardu sudaręs sutartį su šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju, į kurį visų pirma ir turėjo kreiptis.

 Kadangi, kaip galima spręsti iš laiško turinio, tiktai  šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas reguliuoja šilumos punkto darbą.  

 O Šilumos ūkio įstatymas nustato: „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais.“

 Sumoje akivaizdu, kad šiame daugiabučiame name šilumos ūkis, švelniai tariant,  nėra tinkamai prižiūrimas, o ir kitaip negali būti, kadangi bendrijos pirmininkas nesuvokia, kad jis yra daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas su atitinkamomis teisėmis ir pareigomis,  o ne tiktai butų savininkų „skundų dėžutė“ ....

 Nes Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato“

Asmuo, atsakingas už šilumos ūkį – pastato savininko arba valdytojo sprendimu ir sutartimi paskirtas asmuo, turintis techninį išsilavinimą, atestuotas darbo vietai ir turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduotą galiojantį pažymėjimą, suteikiantį teisę būti atsakingam už šilumos ūkį, už efektyvų, patikimą ir saugų įrenginių eksploatavimą.

  Už šilumos tiekėjui priklausančių,   atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų,  įrengtų daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpose,  saugumą atsako   bendro naudojimo objektus administruojantis valdytojas.  

  Jeigu pastato savininkas ar valdytojas neturi atsakingo už šilumos ūkį asmens, leidžiama jo funkcijas perduoti atlikti šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui

     Akivaizdu, kad šios bendrijos pastate nėra atsakingo už šilumos ūkį, ir kad jo funkcijos neperduotos šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui.

 Lygiai taip pat akivaizdu, kad bendrijos pirmininkas nėra sudaręs bendrojo naudojimo objektų aprašo  pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą „Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinę (pavyzdinę) formą“, kuri bendrijoms privaloma nuo 2013 metų sausio 1 dienos.

 O šio aprašo sudėtinė dalis yra šildymo ir karšto vandens sistemos, ją detalizuojant iki radiatorių butuose galių, aprašas.

  O jeigu šildymo ir karšto vandens sistemos aprašo nėra, tai apie kokią gi tinkamą jos  priežiūrą galima kalbėti.

  Todėl Valstybinės energetikos inspekcijos tiesioginė pareiga yra atsakingai atlikti šios bendrijos (kuri yra jai gerai žinoma)  daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros patikrinimą, ir rezultatus paviešinti vietinėje rajoninėje spaudoje, kuri neabejotinai sutiks  tą padaryti.

 Vien tik skundų nagrinėjimas perspektyvų ką nors pakeisti neturi.

Skundų  rezultatai turi būti viešinami – tai taip yra akivaizdu, kaip du kart du  keturi ...

Tiktai ar ši aritmetika yra prieinama valdžios institucijoms ....????

  ********************************************************

1 priedas

Išaiškinimas dėl šilumos tiekėjo realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos

ttp://www.regula.lt/lt/naujienos/index.php?full=yes&id=5959

Komisija, reaguodama į gaunamus vartotojų organizacijų paklausimus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36³ straipsniu, teikia išaiškinimą dėl šilumos tiekėjų realizuoto šilumos kiekio ir pelno tarpusavio sąsajos.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, nuostatas,  Komisija, nustatydama šilumos tiekėjams šilumos bazines kainas (3–5 metams), nustato būtinąsias šilumos tiekimo sąnaudas: darbo užmokesčio, socialinio draudimo, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos ir perdavimo įrenginių remonto, turto eksploatavimo sąnaudas, mokesčių, bei kitas šilumai pagaminti ir patiekti vartotojams būtinas sąnaudas.

Šios sąnaudos yra sąlyginai pastovios, t. y. jas šilumos tiekėjai patiria nepriklausomai nuo to, kiek šilumos pagamina ir parduoda vartotojams.

Pabrėžtina, kad metinė pastoviųjų sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, yra fiksuotas dydis.

Nustatant vieno energijos vieneto kainą, metinė pastoviųjų sąnaudų suma yra dalijama iš prognozuojamo realizuoti šilumos energijos kiekio.

Realizuotos šilumos energijos kiekis priklauso nuo keleto veiksnių, įskaitant lauko temperatūrą, vėjuotumą, vartotojų skaičių (ypač didžiųjų vartotojų) ir vartojimo intensyvumą.

Todėl prognozuotas šilumos energijos realizacijos kiekis dažniausiai nesutampa su faktiniu šilumos energijos realizacijos kiekiu.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų šilumos tiekėjo sąnaudų suma yra fiksuota (metų laikotarpiui) ir žinoma prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui, o faktinė realizuoto šilumos energijos kiekio apimtis yra žinoma jau pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, Šilumos kainų nustatymo metodikos 115.1 punkte yra numatytas realizuotos šilumos kiekio pokyčio koregavimo koeficientas.

Šio koeficiento naudojimas užtikrina, kad vartotojai nepermokėtų, jei faktinis realizuotos šilumos kiekis yra didesnis nei buvo prognozuota, ir kad šilumos tiekėjai padengtų nustatytą sąnaudų sumą, jei realizuotos šilumos kiekis yra mažesnis nei buvo prognozuota.

Taigi, jei praėjusį ataskaitinį laikotarpį šilumos energijos buvo realizuota daugiau nei prognozuota, ir šilumos tiekėjas dėl to turėjo daugiau pajamų, šia papildoma pajamų suma yra mažinama šilumos tiekėjo per ateinantį laikotarpį dengtinų metinių sąnaudų suma, įskaitant normatyvinį pelną, t. y. atitinkama dalimi mažinama ateinančio laikotarpio šilumos energijos kaina.

Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo metu taikoma šilumos energijos kainodaros sistema užtikrina, kad šilumos tiekėjo pelnas nepriklauso nuo realizuoto šilumos energijos kiekio.

Kasmetinė šilumos energijos kainų perskaičiavimo procedūra užtikrina, kad šilumos tiekėjo realizacijai viršijus prognozuotą apimtį ir dėl to gavus papildomų pajamų, atitinkama apimtimi yra sumažinama šilumos energijos kaina ateinančiam laikotarpiui.

Informacija parengta 2011-05-23