Kastytis Braziulis taip vadinamoje "Policijos reformoje"
įžiūri dvi klaidas:
1.Apylinkės
inspektorių atsisakymas.
Policijos vadovas radijo laidoje juos pavadino sovietiniu
palikimu, kuris neatitinkąs šiandieninių iššūkių. Policijos vadovo pavaduotojo
įsitikinimu, reikia žiūrėti į Europą.
Apylinkių inspektorių pagrindinė užduotis buvo užtikrinti
visuomenės ir kiekvieno jos nario saugumą tam tikroje teritorijoje.
Jis prižiūrėdavo, kad šioje teritorijoje nebūtų vykdomi
nusikaltimai, o jei jie yra vykdomi, kad būtų laiku nustatyti ir išaiškinti.
Jis taip pat vykdė efektyvų prevencinį darbą, kurio pagalba
iš anksto atgrasindavo potencialius nusikaltėlius nuo nusikaltimų.
Apylinkių inspektorių darbo esmė buvo tiesioginis
bendravimas su žmonėmis.
Jis nuo ryto iki vakaro vaikščiodavo savo teritorijoje,
diskutuodavo su jos gyventojais, spręsdavo problemas, padėdavo žmonėms tvarkyti
įvairius reikalus, konsultuodavo juos teisės klausimais.
Apylinkės inspektorius būdavo kaip tvarkos prižiūrėtojas,
turintis valstybės suteiktus įgaliojimus tam tikroje bendruomenėje.
Jį visi žinojo.
Jis žinojo visus – kas kaip gyvena, kas turi problemų, kas
su kuo pykstasi, kas kur dirba, kas geria ir muša savo žmoną ar vaikus, kas
pilstuką pardavinėja, kas atvyko gyventi į jo prižiūrimą teritoriją, kokios
šeimos ar teritorijos vietos yra pavojingos.
Kėdainių monstro, užmušusio ketverių metukų berniuką,
istorijoje yra vienas epizodas, kuris atskleidė šį policijos reformos trūkumą.
Vaikų darželio auklėtoja pastebėjo, kad vaiko galvoje yra
guzas.
Vaikas atvirai papasakojo, kad jį muša patėvis.
Auklėtoja kreipėsi į
policiją, informavo vaiko apsaugos tarnybos darbuotojus. Ji ėmėsi priemonių
vaikui padėti, darė ką galėjo.
Policija pradėjo tyrimą: iškvietė auklėtoją, vaiką, jo mamą
į apklausą.
Mama viską neigė ir sakė, kad vaikas susižalojo netyčia,
užsikabino ir nukrito.
Vaikas taip pat viską neigė ir tvirtino, kad mama teisybę
kalba.
Negi jis prieštaraus mamai?
Policininkas nutraukė ikiteisminį tyrimą.
Problema išspręsta.
Apylinkės inspektorius būtų nuėjęs pas vaiko kaimynus Oną,
Petrą ir Stasį bei jų paklausinėjęs, kaip gyvena ta šeima.
Gal jie yra ką keisto pastebėję?
Gal patėvis muša žmoną ir vaiką?
Duodu jums šimtą procentų, kad jis būtų sužinojęs beveik
viską, ir į policijos nuovadą būtų parsinešęs pakankamai įrodymų, kad vaiką
reikia gelbėti.
Taigi apylinkės inspektorių panaikinimas yra didelė klaida.
2. Kriminalistų,
agentūrinio darbo profesionalų, sumažinimas.
Kriminalistai dirbo tiesiogiai su potencialiais
nusikaltėliais ar nusikaltėliais, juos prižiūrėdavo, rinkdavo informaciją.
Jie siekė laiku
sužinoti apie potencialių nusikaltėlių bandymus daryti nusikaltimą ir nuo jų
atgrasinti arba užkardyti jų veiksmus, o juos pačius patraukti baudžiamojon
atsakomybėn.
Viena iš pagrindinių kriminalistų darbo priemonių buvo
agentūra.
Kiekvienas
kriminalistas privalėjo turėti ne mažiau penkių agentų nusikalstamo pasaulio
gretose.
Šie jiems teikdavo
informaciją apie potencialius nusikaltėlius, jų planus, norus, ryšius, veiklą.
Kriminalistai agentų pagalba ne tik informaciją rinko, bet
ir siekė paveikti nusikaltėlius, kad šie nedarytų nusikaltimų ir apskritai
atsisakytų nusikalstamos veikos, nes vis vien bus išaiškinti ir nuteisti.
Kriminalistai nusikalstamo pasaulio grupuotėje turėdavo
kelis agentus ir iš anksto žinodavo, ką grupuotė rengiasi daryti, kuo ji
užsiima, kiek joje yra narių.
Kriminalistai, gavę
informacijos iš agentų, galėdavo pradėti slaptus operatyvinius tyrimus
nusikaltėlių atžvilgiu, klausytis jų telefoninių pokalbių, skaityti jų
susirašinėjimus, sekti juos fiziškai ir kitais būdais rinkti jų nusikalstamos
veikos įrodymus.
Tiesiog protu nesuvokiamas dalykas, kai iš kalėjimo anksčiau
laiko paleistas nusikaltėlis įvykdo dar vieną žiaurų nusikaltimą.
Kažkas jį turėjo
prižiūrėti, kažkas turėjo su juo dirbti, tikrinti jo veiklą, ryšius, jų pobūdį.
Jei šį nusikaltėlį būtų pavesta prižiūrėti kriminalistui, nusikaltimo
greičiausiai nebūtų.
Kriminalistas būtų šio asmens aplinkoje įsigijęs agentą ir
iš jo nuolat gavęs informaciją apie nusikaltėlio planus, veiksmus bei įtartinus
ryšius.
Kriminalistas taip
pat būtų kreipęsis pagalbos į apylinkės inspektorių ir paprašęs jo atkreipti
didesnį dėmesį į anksčiau laiko paleistą nusikaltėlį ir prižiūrėti jį, nes jis
vis dar yra pavojingas visuomenei.
-----------------------------------
Mūsų nuomone, K. Braziulis
rašo, kaip turėjo būti, deja taip jau ir iki „reformos“ nebebuvo, nes policijos inspektorių
institutas vegetavo, nes jų darbo vieta buvo rajonuose, o ne seniūnijoje ....
Dabar gi „Policijos
reforma“ padarė taip, kad ir to nebeliko.
Galima dar būtų patikėti, kad „Policijos reformą“ policijos vadai nukopijavo nuo ten,
kur parlamentus saugo neginkluoti pareigūnai,
o juos peiliais, kaip kiaules, skerdžia „teroristai“;
kur „teroristai“, užėmę klubą gali 1,5 valandos žudyti žmones, kol policija
pagaliau susigriebia juos nukauti;
kur tuo metu, kada klube žudomi žmonės, gatvėse patruliuoja ginkluoti
kareiviai, tačiau jie be įsakymo negali nieko daryti, nei "teroristu" pulti, nei ginklus
paskolinti policijos pareigūnams,
kur automobiliais traiškomi žmonės,
kur sprogdinami futbolistai ...
Betgi mes gavome ministerijos atsakymą dėl taip vadinamos „Policijos
reformos“ , iš ko supratome, kad iš esmės
vertinti „Policijos reformą“ nesirengiama, nors ministras, prieš užimdamas savo
postą, vienu pirmųjų savo, kaip ministro, darbų įvardijo
būtinybę iš naujo įvertinti policijos reformos tikslingumą ir naudingumą.
Taigi yra, kaip yra - „Policijos reforma“ tik laikinai, žodiniu
ministerijos parėdymu, buvo pristabdyta, ir vėl pradėta vykdyti....
Taigi šiuo metu atkurti policijos apylinkės inspektorių institutą
neplanuojama, o vykdyti bendrąją prevenciją, kuri
apima ir gyventojų konsultavimą, bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis,
valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, nevyriausybinėmis
organizacijomis, kitais asmenimis, gyventojų savisaugos iniciatyvų palaikymą,
policijos rėmėjų bei jaunųjų policijos rėmėjų veiklos organizavimą, yra
įgalioti bendruomenės pareigūnai - vienas ant keturių, penkių seniūnijų ...
.
********************************
P.S.
Prezidentė, kuriai yra atskaitingas Policijos generalinis komisaras, tyli ......
Ji jaučiasi saugi ir savimi yra patenkinta ....
Kaip sakoma, tyla gera byla, kada liaudis už tai myli .....
...
