Generolas V. Tukus ir jo „Alternatyva Lietuvai“.

 

Generolas Valdas Tutkus -buvęs Lietuvos kariuomenės  vadas ė  2004–2009 metais.

O ką dabar veikia nusipelnęs Lietuvos atsargos  karininkas?

 Ir štai ką apie jį internete rado Dirbtinis intelektas:

 

Šiuo metu jo veikla daugiausia yra visuomeninė ir politinė:

• 2026 m. kovą jis buvo numatytas kaip pranešėjas Šiauliuose vykusiame politiniame-visuomeniniame susitikime, kur kalbėjo apie karo grėsmių stabdymą.
• Jis yra siejamas su asociacija „Alternatyva Lietuvai“; dėl dalyvavimo jos veikloje 2026 m. sausį buvo pašalintas iš Lietuvos regionų partijos.
• 2026 m. jam taip pat buvo skirta tarnybinė nuobauda — atimta teisė dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis, po patikrinimo dėl jo susitikimo su Lenkijos ultranacionalisto.

Taigi trumpai: V. Tutkus šiuo metu veikia kaip atsargos generolas ir visuomeninis bei politinis veikėjas, dalyvauja politiniuose susitikimuose ir asociacijos veikloje, o ne eina kokias nors pareigas Lietuvos kariuomenėje.

 Formos viršus

 Taip. Patikrinau naujausią informaciją — šiuo metu V. Tutkus yra asociacijos „Alternatyva  

Kas yra „Alternatyva Lietuvai“?

Tai 2025 m. įkurta asociacija, kurią įsteigė V. Tutkus. Ji nėra politinė partija, nors jos veikla yra aiškiai politinio pobūdžio. Asociacija deklaruoja siekį vienyti skirtingų politinių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovus.

V. Tutkus yra nurodęs pagrindines jos kryptis:

• krikščioniškų vertybių ir šeimos rėmimas;
• dėmesys demografijai ir vaikams;
• griežtesnė pozicija migracijos klausimu;
• įvairių opozicinių politinių jėgų telkimas.

Vadovybėje, be V. Tutkaus, jo pavaduotojais buvo išrinkti buvęs Seimo vicepirmininkas Mindaugas Bastys ir advokatas Ryšardas Burda.

Svarbus niuansas: pati asociacija nėra partija. V. Tutkus 2025 m. teigė, kad tuo metu neplanavo jos paversti politine partija, tačiau ketino remti jos narius per savivaldos rinkimus.

Beje, ankstesniame atsakyme sakiau, kad V. Tutkus yra „visuomeninis veikėjas“ — tiksliau būtų sakyti, kad šiuo metu jo pagrindinis formalus vaidmuo yra asociacijos pirmininkas, o kartu jis aktyviai dalyvauja politinėje veikloje.

Jeigu norite, galiu dar išsiaiškinti, kas konkrečiai yra tos asociacijos nariai, steigėjai ir kokios politinės jėgos ją remia — ten yra gana įdomių pavardžių ir ryšių.

Formos viršus

 Kas yra „Alternatyva Lietuvai“?

Tai 2025 m. įregistruota asociacija, o ne politinė partija. Oficialiai jos pirmininkas yra generolas ats. Valdas Tutkus. 2026 m. kovą asociacija skelbė jau turinti 10 skyrių ir dar 4 steigiamus skyrius.

Jos pačios deklaruojami tikslai – telkti žmones, kurie puoselėja tautines, šeimos ir krikščioniškosios kultūros vertybes, gina valstybės ir visuomenės interesus bei siekia „patriotinių jėgų“ vienijimosi.

Kas vadovauja?

Steigiant asociaciją buvo išrinkta tokia vadovybė:

• Valdas Tutkus – pirmininkas
• Mindaugas Bastys – pirmininko pavaduotojas, buvęs Seimo vicepirmininkas
• Ryšardas Burda – pirmininko pavaduotojas, advokatas.

Svarbu, kad dabartiniame oficialiame asociacijos puslapyje V. Tutkus ir toliau nurodomas pirmininku.

Su kokiomis politinėmis jėgomis ji susijusi?

Čia situacija įdomesnė. „Alternatyva Lietuvai“ pati save pateikia kaip platesnį telkimosi centrą, o ne vienos partijos organizaciją. Tutkus yra sakęs, kad asociacija atvira įvairių partijų nariams ir kad siekiama skirtingas politines jėgas telkti į bendrą veikimą. 2025 m. jis taip pat kalbėjo apie galimybę per asociacijos narius daryti įtaką politinėms jėgoms jungtis į bendrą koaliciją.

Yra ir konkrečių pavyzdžių. Asociacijos renginyje Radviliškyje ją palaikė:

• LVŽS atstovas Aurimas Gaidžiūnas;
• visuomeninio komiteto atstovas Gediminas Lipnevičius.

Taip pat į renginį buvo kviesti LSDP ir „Nemuno aušros“ atstovai. Tai nereiškia, kad šios partijos yra asociacijos narės – veikiau rodo, su kokiomis politinėmis jėgomis ji bando palaikyti kontaktą.

O ryšiai su užsieniu?

Čia atsiranda dar vienas įdomus aspektas. Pati „Alternatyva Lietuvai“ skelbia, kad yra Europos asociacijos „U-Turn for Europe“ („Posūkis Europai“) steigėja ir narė, o V. Tutkus yra šios organizacijos vicepirmininkas.

„U-Turn for Europe“ siejama su konservatyvia, tautinių ir krikščioniškų vertybių kryptimi. Asociacijos svetainėje minima, kad jos veikloje dalyvauja ir Vokietijos AfD atstovas Stefanas Korte bei Austrijos princas Leo von Hohenbergas von Habsburgas.

Taigi, labai trumpai: „Alternatyva Lietuvai“ nėra tiesiog eilinė visuomeninė asociacija. Ji bando tapti įvairių tautinių, konservatyvių ir opozicinių politinių jėgų telkimo platforma, o V. Tutkus šiuo metu yra jos pirmininkas ir kartu dalyvauja platesniame europiniame konservatyviame tinkle.

Formos apačia

***************

O dabar apie, mano nuomone, slepiamas simpatijas Rusijai.

Štai pavyzdžiui  yotube  Karštas komentaras:

 Kokią įtaką CŽV daro ne tik karui Ukrainoje, bet ir politiniams sprendimams Europoje bei Lietuvoje?

 Savaime suprantama, kad tikrai įdomu klausytis ką kalba generolas, sužinoti ką nors naujo iš jo turiningos biografijos, išgirsti jo nuomonę apie šalies ir užsienio politiką.

 Tačiau pavyzdžiui kalbant apie CŽV kalėjimą Lietuvoje, reiktų nepamiršti, kad V, Adamkus yra CŽV bendradarbis, nes buvusių tokių. Kaip sakoma, nebeūba.

Arba štai  kalba apie CŽV bunkerius Ukrainoje ir pan.

 Kadangi, mano nuomone, visas pokalbis rodo paslėptas simpatijas Rusijai, p kas yra savaime suprantama, nes generolas yra TSRS karininkas, Afganistano karo dalyvis, baigęs Frunzės  karo akademiją 1991 metais.

Taigi jis yra TSRS laikais susiformavęs karininkas.

Ir jo simpatijos Rusijai yra visiškai suprantamos ir  neatutėtų būti  smerktinos, nes Lietuva pripažino Rusiją TSRS teisų ir pareigų perėmėja.

Ir tuo pačiu Lietuva pripažino, kad priesaika TSTS tebegalioja ....

  Ta proga  Dirbtinį intelektą  paprašiau   padaryti   tyrimą apie genelio  V. Tutkaus kursą: nustatyti, kas konkrečiai buvo jo 1988 m. įstojimo kurse, kokios buvo grupės, kokių SSRS respublikų karininkai kartu mokėsi ir kurie iš jų vėliau tapo generolais, kariuomenių vadais, karinių apygardų vadais ar net Rusijos Generalinio štabo vadovais.

 

Taip. Atlikau papildomą paiešką rusų, lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių šaltiniuose. Svarbiausia išvada yra šiek tiek kitokia, negu atrodė iš pirmo žvilgsnio: kol kas neradau viešai prieinamo oficialaus 1988 m. priėmimo kurso / 1991 m. laidos vardinio sąrašo, todėl negalima sąžiningai teigti, kad visi žemiau išvardyti karininkai buvo būtent vienos Tutkaus grupės ar kurso draugai.

Tačiau galima gana patikimai rekonstruoti Tutkaus studijų aplinką ir jo studijų laikotarpį sutapusius karininkus. Ir čia rezultatas tikrai įdomus.

1. Pirmiausia – ką tiksliai žinome apie Tutkų

Oficialūs Lietuvos šaltiniai nurodo, kad Valdas Tutkus 1988–1991 m. studijavo Maskvos M. V. Frunzės karo akademijoje, o 1991 m. ją baigė. Lietuvos Seimo biografijoje taip pat nurodyta, kad 1991 m. jis baigė Frunzės akademiją.

Tai labai svarbu, nes kalbame ne apie trumpalaikius kursus, o apie aukšto rango sovietinių sausumos pajėgų karininkų rengimo programą.

Frunzės akademija buvo pagrindinė SSRS sausumos kariuomenės operacinio-taktinio lygmens mokykla. Joje daugiausia rengti motorizuotųjų šaulių, tankų ir kitų sausumos pajėgų karininkai; geriausi absolventai vėliau galėjo tęsti mokslus Generalinio štabo akademijoje.

Taigi Tutkus ten mokėsi tuo metu, kai buvo bataliono vadas, jau turėjęs Afganistano kovinės patirties, ir rengėsi aukštesnio – pulko, divizijos ir štabo – lygmens pareigoms.

---

2. Pats įdomiausias sutapimas – Vladimiras Zarudnickis

Vladimiras Zarudnickis

Tai, mano vertinimu, stipriausias kandidatas į Tutkaus tiesioginių studijų laikotarpio bendramokslius.

Vladimiras Borisovičius Zarudnickis gimė 1958 m., taigi buvo tik dvejais metais vyresnis už Tutkų.

Jo biografijose nurodoma:

• 1979 m. baigė Ordžonikidzės aukštąją karo mokyklą;
• 1979–1987 m. tarnavo, be kita ko, SSRS pajėgų grupėje Vokietijoje;
• 1987–1989 m. – Frunzės karo akademijos klausytojas;
• 1989 m. baigė akademiją;
• vėliau tarnavo Tolimųjų Rytų karinėje apygardoje.

Tai reiškia, kad:

Tutkus: 1988–1991
Zarudnickis: 1987–1989

→ 1988–1989 m. jie tikrai buvo toje pačioje akademijoje.

Tačiau čia reikia labai svarbios išlygos: neradau šaltinio, kuris patvirtintų, kad jie buvo toje pačioje kuopoje, grupėje ar net tame pačiame fakultete.

Kas Zarudnickiu tapo vėliau?

Jo karjera buvo išskirtinė:

• 2003 m. – baigė Generalinio štabo akademiją su aukso medaliu;
• 2007–2009 m. – 36-osios armijos vadas;
• 2011–2014 m. – Rusijos Generalinio štabo Pagrindinės operatyvinės valdybos vadovas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotojas;
• 2014–2017 m. – Centrinės karinės apygardos vadas;
• nuo 2017 m. – Rusijos Generalinio štabo karo akademijos viršininkas;
• generolas pulkininkas.

Todėl jeigu klausimas yra, „ar Tutkus Frunzėje galėjo mokytis kartu su žmogumi, kuris vėliau tapo vienu aukščiausių Rusijos kariuomenės vadų?“, atsakymas yra:

Taip – Zarudnickis yra labai stiprus ir dokumentais pagrįstas kandidatas.

---

3. Maratas Kulachmetovas – dar vienas labai stiprus sutapimas

Maratas Kulachmetovas

Maratas Minurovičius Kulachmetovas gimė 1959 m. Penzoje.

Jo biografijoje nurodyta, kad:

• 1980 m. baigė Leningrado aukštąją bendrųjų pajėgų vadų mokyklą;
• 1991 m. baigė Frunzės karo akademiją;
• 2001 m. baigė Generalinio štabo akademiją;
• 2001 m. tapo generolu majoru;
• 2003–2004 m. vadovavo 19-ajai motorizuotųjų šaulių divizijai;
• 2004–2008 m. vadovavo mišrioms taikos palaikymo pajėgoms Gruzijos–Pietų Osetijos konflikto zonoje.

Kadangi Tutkus akademiją baigė 1991 m., o Kulachmetovas taip pat baigė 1991 m., čia jau turime dar stipresnį požymį, kad jie galėjo būti tos pačios 1988–1991 m. laidos karininkai.

Tačiau ir čia trūksta paskutinio įrodymo – vardinio laidos sąrašo.

---

4. Piotras Tichonovskis – Baltarusijos būsimas Generalinio štabo vadovas

Piotras Tichonovskis

Tai ypač įdomus atvejis, nes jis parodo, kad Frunzės akademijoje Tutkus mokėsi ne tik su būsimais Rusijos, bet ir su kitų SSRS respublikų karininkais.

Piotras Nikolajevičius Tichonovskis gimė 1958 m. Mogiliovo srityje, Baltarusijos TSR.

Jo oficialioje biografijoje nurodyta:

• 1980 m. baigė Leningrado aukštąją bendrųjų pajėgų vadų mokyklą;
• 1991 m. su pagyrimu baigė M. V. Frunzės karo akademiją;
• vėliau tarnavo Baltarusijos kariuomenėje;
• tapo Baltarusijos Generalinio štabo operacinės valdybos vadovu;
• vėliau – Baltarusijos Generalinio štabo viršininko pirmuoju pavaduotoju;
• nuo 2009 m. – Baltarusijos Generalinio štabo viršininkas ir gynybos ministro pirmasis pavaduotojas;
• 2010–2012 m. – KSSO Jungtinio štabo viršininkas.

Tai labai reikšmingas sutapimas.

Tutkus ir Tichonovskis:

1988–1991 m. / Frunzės akademija / 1991 m. absolventai.

Taigi čia turime ne tik „kitą sovietinį karininką“, bet žmogų, kuris po SSRS žlugimo tapo nepriklausomos Baltarusijos karinės sistemos aukščiausio lygio vadovu.

---

5. Aleksandras Kichtenko – Ukrainos kariuomenės generolas

Aleksandras Kichtenko

Kitas labai įdomus atvejis – Aleksandras Timofejevičius Kichtenko.

Jis gimė Ukrainos TSR, Charkivo srityje.

Jo biografijoje nurodyta, kad:

• 1978 m. baigė Omsko aukštąją bendrųjų pajėgų vadų mokyklą;
• 1991 m. baigė Frunzės karo akademijos žvalgybos fakultetą;
• po SSRS žlugimo pasirinko Ukrainos kariuomenę;
• 2005 m. tapo Ukrainos vidaus kariuomenės vadu;
• 2006 m. jam suteiktas generolo pulkininko laipsnis;
• 2008 m. – Ukrainos kariuomenės generolo laipsnis;
• 2014–2015 m. buvo Donecko srities gubernatorius.

Čia yra ypač įdomus niuansas:

Kichtenko mokėsi ne paprastame bendrųjų pajėgų, o žvalgybos fakultete.

Todėl negalime jo automatiškai laikyti Tutkaus grupės draugu. Bet abu buvo Frunzės akademijos absolventai 1991 m.

---

6. Vasilijus Tonkoškurovas – būsimas Rusijos Sausumos pajėgų aukščiausio lygio štabo karininkas

Vasilijus Tonkoškurovas

Čia turime labai įdomų geografinį sutapimą.

Vasilijus Petrovičius Tonkoškurovas gimė 1960 m. Karagandoje, Kazachijos TSR – taigi maždaug tos pačios kartos kaip Tutkus.

1981 m. jis baigė Taškento aukštąją bendrųjų pajėgų vadų mokyklą.

1990 m. baigė Frunzės akademiją.

Vėliau:

• vadovavo motorizuotųjų šaulių pulkui;
• divizijai;
• armijai;
• 2013–2018 m. vadovavo Rusijos Generalinio štabo Pagrindinei organizacinei-mobilizacinei valdybai;
• tapo Generalinio štabo viršininko pavaduotoju;
• 2018 m. tapo Rusijos Sausumos pajėgų Pagrindinio štabo viršininku – Sausumos pajėgų vyriausiojo vado pirmuoju pavaduotoju;
• generolas pulkininkas.

Jis neabejotinai buvo Frunzės akademijoje tuo pačiu laikotarpiu kaip Tutkus – jei Tutkus pradėjo 1988 m., Tonkoškurovas baigė 1990 m.

Tačiau jo studijų pradžios metų patikimai neradau, todėl jo negalima įrašyti į „1988 m. kursą“ be papildomo archyvinio įrodymo.

---

7. Maratas Kulachmetovas, Zarudnickis ir Tichonovskis – ypač svarbi trijulė

Jeigu apribojame tyrimą iki žmonių, kurių Frunzės akademijos baigimo metai sutampa su Tutkaus 1991 m., gauname labai įdomų branduolį:

Karininkas	Kilmė / SSRS respublika	Frunzės akademija	Vėliau
Valdas Tutkus	Lietuvos TSR	1988–1991	Lietuvos kariuomenės vadas
Maratas Kulachmetovas	RSFSR	baigė 1991	Rusijos generolas majoras, 19-osios divizijos vadas, taikos pajėgų vadas
Piotras Tichonovskis	Baltarusijos TSR	baigė 1991	Baltarusijos Generalinio štabo viršininkas, KSSO Jungtinio štabo vadovas
Aleksandras Kichtenko	Ukrainos TSR	baigė 1991	Ukrainos vidaus kariuomenės vadas, generolas
Vladimiras Zarudnickis	RSFSR	baigė 1989	Rusijos Generalinio štabo akademijos viršininkas, Centrinės karinės apygardos vadas
Vasilijus Tonkoškurovas	Kazachijos TSR	baigė 1990	Rusijos Sausumos pajėgų pagrindinio štabo viršininkas

Šie duomenys gaunami sugretinus individualias biografijas.

---

8. Ką galima pasakyti apie „grupes“?

Čia reikia būti labai atsargiems.

Neradau jokio viešo šaltinio, kuriame būtų išlikęs 1988 m. Frunzės akademijos priėmimo dokumentas su Tutkaus pavarde ir nurodyta grupe, kuopa ar fakultetu.

Todėl ankstesnis teiginys, kad galima tiksliai sudaryti „Tutkaus grupę“, būtų per drąsus.

Tačiau žinome, kad akademija rengė skirtingų specializacijų karininkus. 1989 m. sovietų priėmimo taisyklėse Frunzės akademija minima tarp karinių akademijų, kuriose buvo rengiami karininkai bendrosios taktikos ir atskirų ginkluotųjų pajėgų rūšių / kariuomenės rūšių taktikos srityse.

Be to, Kichtenko atveju tiesiogiai žinome apie žvalgybos fakultetą, todėl vien 1991 m. absolvento statusas dar nereiškia, kad jis sėdėjo vienoje auditorijoje su Tutkumi.

Kitaip tariant:

„Mokėsi tuo pačiu metu“ ≠ „buvo bendrakursis“ ≠ „buvo vienoje grupėje“.

Šiuo metu galime patikimai nustatyti pirmąjį dalyką, kai kuriems – antrąjį, bet trečiajam reikia archyvinio sąrašo.

---

9. Iš kokių SSRS respublikų jie buvo?

Štai kur tyrimas tampa ypač įdomus.

Tutkaus akademijos aplinkoje galime dokumentuoti karininkus iš mažiausiai šių teritorijų:

🇱🇹 Lietuvos TSR

Valdas Tutkus

Vilnietis, Lietuvos TSR, vėliau Lietuvos kariuomenės vadas.

🇷🇺 RSFSR

Vladimiras Zarudnickis – gimė Krasnodaro krašte.

Maratas Kulachmetovas – gimė Penzoje.

🇧🇾 Baltarusijos TSR

Piotras Tichonovskis – gimė Mogiliovo srityje.

🇺🇦 Ukrainos TSR

Aleksandras Kichtenko – gimė Charkivo srityje.

🇰🇿 Kazachijos TSR

Vasilijus Tonkoškurovas – gimė Karagandoje.

Taigi vien iš patikimai identifikuotų karininkų jau matome Baltijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Kazachijos geografinę kilmę.

Tai gerai atitinka sovietinės karo akademijos pobūdį: joje buvo rengiami karininkai ne vien RSFSR kariuomenei, bet visos SSRS ginkluotosioms pajėgoms.

---

10. Dar vienas labai svarbus aspektas: Tutkus nebuvo „jaunas kursantas“

Tai keičia šio tyrimo interpretaciją.

1988 m. Tutkui buvo 27 metai.

Jis jau buvo:

• baigęs Taškento aukštąją pėstininkų vadų mokyklą;
• tarnavęs Afganistane;
• buvęs kuopos vadas;
• bataliono vado pavaduotojas;
• nuo 1987 m. – bataliono vadas.

Taigi į Frunzės akademiją jis atvyko jau kaip patyręs kovinis karininkas, o ne kaip ką tik karo mokyklą baigęs leitenantas.

Tai reiškia, kad jo akademijos aplinka turėjo būti gana specifinė: ten susirinkdavo karininkai, kurie jau buvo pasiekę bataliono / pulko vadovavimo lygį ir buvo ruošiami aukštesnėms pareigoms.

---

11. O kas buvo aukščiau už juos?

Čia labai svarbi dar viena detalė.

Tutkus ir jo potencialūs bendrakursiai nebuvo mokomi būsimojo Rusijos Generalinio štabo viršininko Michailo Moisejevo.

Moisejevas tuo metu jau buvo aukščiausioje sovietų karinėje hierarchijoje: 1988–1991 m. jis pats buvo SSRS Generalinio štabo viršininkas. Frunzės akademiją jis buvo baigęs gerokai anksčiau – 1969–1972 m.

Tai svarbu, nes parodo hierarchiją:

Frunzės akademija → Generalinio štabo akademija → aukščiausia SSRS karinė vadovybė.

Tutkaus kartos karininkai buvo rengiami kaip būsimi pulkų, divizijų, armijų ir štabų vadovai, o ne kaip tiesioginiai Generalinio štabo viršininkai.

---

12. Mano vertinimas: kas buvo artimiausias Tutkaus „kursas“?

Pagal šiuo metu surastus dokumentus juos skirstyčiau taip:

🔴 Labiausiai tikėtini 1988–1991 m. studijų laikotarpio bendramoksliai

Vladimiras Zarudnickis
1987–1989 m. Frunzės akademijoje. Studijų laikas su Tutkumi persidengia. Vėliau – Rusijos Generalinio štabo akademijos viršininkas ir Centrinės karinės apygardos vadas.

Maratas Kulachmetovas
1991 m. baigė Frunzės akademiją. Vėliau – Rusijos generolas majoras ir divizijos vadas.

Piotras Tichonovskis
1991 m. su pagyrimu baigė Frunzės akademiją. Vėliau – Baltarusijos Generalinio štabo viršininkas ir KSSO Jungtinio štabo vadovas.

Aleksandras Kichtenko
1991 m. baigė Frunzės akademijos žvalgybos fakultetą. Vėliau – Ukrainos vidaus kariuomenės vadas, generolas.

🟠 Tikėtinas tos pačios akademinės kartos karininkas

Vasilijus Tonkoškurovas
Frunzės akademiją baigė 1990 m.; vėliau tapo vienu aukščiausių Rusijos Sausumos pajėgų štabo karininkų.

---

13. O svarbiausia – ką dar galima išsiaiškinti

Manau, čia dar nepasiekėme tyrimo dugno.

Norint tikrai atsakyti į jūsų pirminį klausimą – „kas sėdėjo vienoje auditorijoje su Tutkumi?“ – reikėtų rasti vieną iš šių dokumentų:

1. 1988 m. Frunzės akademijos klausytojų priėmimo sąrašą;
2. 1988–1991 m. kursų / fakultetų sąrašus;
3. 1991 m. baigimo albumą arba adresų knygą;
4. Frunzės akademijos 1991 m. laidos absolventų sąrašą;
5. konkretaus bendrųjų pajėgų fakulteto / motorizuotųjų šaulių fakulteto grupių sąrašus.

Tai jau leistų nebe spėlioti pagal baigimo metus, o sudaryti maždaug tokią schemą:

1988 m. kursas → fakultetas → grupė → Tutkus → konkretūs 10–20 karininkų → jų karjeros po 1991 m.

Ir tada būtų galima patikrinti, kiek iš jų tapo generolais Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Armėnijoje, Gruzijoje ir kitose buvusiose SSRS valstybėse.

Šiuo metu stipriausia išvada: Tutkus 1988–1991 m. mokėsi akademijoje tuo pačiu laikotarpiu kaip būsimi Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos aukščiausio rango kariniai vadovai, o vienas iš jų – Vladimiras Zarudnickis – vėliau tapo pačios Rusijos Generalinio štabo akademijos viršininku. Tačiau teiginio, kad šie žmonės buvo toje pačioje Tutkaus grupėje, kol kas nereikėtų laikyti įrodytu.

Jeigu norite, kitame etape galiu pabandyti rekonstruoti būtent 1991 m. Frunzės akademijos laidos sąrašą ir ieškoti archyvinių / skaitmenintų 1988–1991 m. akademijos leidinių, kad iš bendro „mokėsi tuo pačiu metu“ pereitume prie konkrečių Tutkaus fakulteto, grupės ir realių bendrakursių.

************* 

Formos viršus