Signataras praardo progą patylėti ir nemeluoti

 

Anapilin iškeliavo Kazimiera Danutė Prunskienė – signatarė, pirmoji ministrė pirmininkė, užsienyje vadinta „Gintarine ledi“, palaidota Antakalnio kapinėse.

„Apie mirusiuosius – arba gerai, arba nieko…“ -tokia mintis tikslingai kišama mums į galvą.

 

Nors senovės Graikijos poetas ir politikas Hilonas iš Spartos, gyvenęs VI amžiuje pr. Kr., iš tikrųjų pasakė: „Apie mirusiuosius – arba gerai, arba nieko, išskyrus tiesą.“

Ir aš jam visiškai pritariu.

Todėl man užkliuvo signataro Vytenio Andriukaičio žodžiai:

„Tie vingiai buvo sudėtingi, ji buvo apšmeižta, turėjo apsiginti dėl KGB šmėklos.  Tai ją eliminavo iš politikos. „Šatrijos“ etiketė jai kenkė. Bet vėliau juk ji vos netapo prezidente, 2004 m. išėjo į antrą prezidento rinkimų turą. O vėliau – labai sunki jos liga...“,

 

Visų pirma. kas netiki, kad signatarė buvo KGB agentė, gali tuo įsitikinti pavartę jos KGB agento bylą archyve.

Aš  jos negalėjau pažiūrėti, nes tuo metu ji buvo paimta VSD.

Kas ji buvo KGB agentė rodo ir jos stažuotės užsienyje.

 

Štai ką apie jas skelbia  Dirbtinis intelektas:

Remiantis viešai prieinamais biografiniais šaltiniais, Kazimira Danutė Prunskienė TSRS laikotarpiu turėjo keletą mokslinių stažuočių ir akademinių išvykų į užsienį.

Pagrindiniai faktai:

• 1981–1986 m. ji dirbo mokslinį darbą universitetuose Vengrija.
• 1982–1983 m., 1986 m. ir 1988 m. stažavosi universitetuose Vokietijos Federacinė Respublika.
• 1982–1983 m. jai buvo suteikta Alexander von Humboldt Foundation stipendija, leidusi vykdyti mokslinius tyrimus Vakarų Vokietijoje. Tai buvo prestižinė tarptautinė akademinė stipendija.

Svarbu suprasti istorinį kontekstą. TSRS laikais išvykimas į Vakarų valstybes buvo griežtai kontroliuojamas. Tokios stažuotės buvo galimos, tačiau joms reikėdavo oficialių sovietinių institucijų leidimų. Tai reiškia, kad be valdžios pritarimo tokios ilgalaikės akademinės išvykos paprastai nebūdavo įmanomos. Vien šis faktas savaime neleidžia daryti išvadų apie asmens ryšius su sovietų specialiosiomis tarnybomis ar kitą veiklą – kiekvieną atvejį reikia vertinti remiantis konkrečiais dokumentais ir įrodymais.

Pati K. Prunskienė savo atsiminimuose yra rašiusi, kad būtent šios stažuotės Vakarų Vokietijoje padėjo jai geriau susipažinti su rinkos ekonomikos principais ir Vakarų Europos ekonomine praktika. Ji teigė, kad ši patirtis buvo svarbi rengiant jos habilitacinį darbą ir vėlesnėje politinėje veikloje.

Jei domina, galiu pateikti ir:

• kokia buvo tų stažuočių programa ir kuriuose universitetuose ji dirbo;
• kaip TSRS mokslininkai gaudavo leidimus vykti į Vakarus;
• kokie archyviniai duomenys ir vieši tyrimai egzistuoja apie K. Prunskienės ryšius su sovietinėmis institucijomis, atskiriant dokumentais pagrįstus faktus nuo viešojoje erdvėje sklandančių teiginių.

Formos viršus

Formos apačia

************************

Savaime suprantama, kad Dirbtinis intelektas negali pasinaudoti KGB archyvu, o jo kūrėjai jam tokios elementarios tiesos,  kaip veikė KGB, neįprogramavo.

Netgi Vyteniui Andriukaičiui tai gerai žinoma.

Savaime suprantama, kad iš padorumo laidotuvių metu apie velionį kalbina tik gerai.

Betgi viso to pas signatarą didelis deficitas.

Jai nekalbant apie akivaizdų melą.

O svarbiausia, kad tokius s KGB agentus negalima lyginti su  KGB agentais -skundikais.

Kodėl taip pasielgė signataras galima tik spėlioti, tačiau faktas tas, kad jis prarado progą patylėti, nemeluoti.