Vidaus reikalų ministras prisiėmė personalinę atsakomybę už kiekvieną nusikaltimą, kuriam būtų už kirstas kelias, jeigu tinkamai veiktų apylinkės inspektorių institutas.

Kastytis Braziulis taip vadinamoje "Policijos reformoje" įžiūri dvi klaidas:

1.Apylinkės inspektorių atsisakymas. 

Policijos vadovas radijo laidoje juos pavadino sovietiniu palikimu, kuris neatitinkąs šiandieninių iššūkių. Policijos vadovo pavaduotojo įsitikinimu, reikia žiūrėti į Europą.

Apylinkių inspektorių pagrindinė užduotis buvo užtikrinti visuomenės ir kiekvieno jos nario saugumą tam tikroje teritorijoje.

Jis prižiūrėdavo, kad šioje teritorijoje nebūtų vykdomi nusikaltimai, o jei jie yra vykdomi, kad būtų laiku nustatyti ir išaiškinti.

Jis taip pat vykdė efektyvų prevencinį darbą, kurio pagalba iš anksto atgrasindavo potencialius nusikaltėlius nuo nusikaltimų.

Apylinkių inspektorių darbo esmė buvo tiesioginis bendravimas su žmonėmis.

Jis nuo ryto iki vakaro vaikščiodavo savo teritorijoje, diskutuodavo su jos gyventojais, spręsdavo problemas, padėdavo žmonėms tvarkyti įvairius reikalus, konsultuodavo juos teisės klausimais.

Apylinkės inspektorius būdavo kaip tvarkos prižiūrėtojas, turintis valstybės suteiktus įgaliojimus tam tikroje bendruomenėje.

 Jį visi žinojo.

Jis žinojo visus – kas kaip gyvena, kas turi problemų, kas su kuo pykstasi, kas kur dirba, kas geria ir muša savo žmoną ar vaikus, kas pilstuką pardavinėja, kas atvyko gyventi į jo prižiūrimą teritoriją, kokios šeimos ar teritorijos vietos yra pavojingos.

Kėdainių monstro, užmušusio ketverių metukų berniuką, istorijoje yra vienas epizodas, kuris atskleidė šį policijos reformos trūkumą.

Vaikų darželio auklėtoja pastebėjo, kad vaiko galvoje yra guzas.

Vaikas atvirai papasakojo, kad jį muša patėvis.

 Auklėtoja kreipėsi į policiją, informavo vaiko apsaugos tarnybos darbuotojus. Ji ėmėsi priemonių vaikui padėti, darė ką galėjo.

Policija pradėjo tyrimą: iškvietė auklėtoją, vaiką, jo mamą į apklausą.

Mama viską neigė ir sakė, kad vaikas susižalojo netyčia, užsikabino ir nukrito.

Vaikas taip pat viską neigė ir tvirtino, kad mama teisybę kalba.

Negi jis prieštaraus mamai?

Policininkas nutraukė ikiteisminį tyrimą.

 Problema išspręsta.

Apylinkės inspektorius būtų nuėjęs pas vaiko kaimynus Oną, Petrą ir Stasį bei jų paklausinėjęs, kaip gyvena ta šeima.

Gal jie yra ką keisto pastebėję?

Gal patėvis muša žmoną ir vaiką?

Duodu jums šimtą procentų, kad jis būtų sužinojęs beveik viską, ir į policijos nuovadą būtų parsinešęs pakankamai įrodymų, kad vaiką reikia gelbėti.

Taigi apylinkės inspektorių panaikinimas yra didelė klaida.

2. Kriminalistų, agentūrinio darbo profesionalų, sumažinimas.

 Kriminalistai dirbo tiesiogiai su potencialiais nusikaltėliais ar nusikaltėliais, juos prižiūrėdavo, rinkdavo informaciją.

 Jie siekė laiku sužinoti apie potencialių nusikaltėlių bandymus daryti nusikaltimą ir nuo jų atgrasinti arba užkardyti jų veiksmus, o juos pačius patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Viena iš pagrindinių kriminalistų darbo priemonių buvo agentūra.

 Kiekvienas kriminalistas privalėjo turėti ne mažiau penkių agentų nusikalstamo pasaulio gretose.

 Šie jiems teikdavo informaciją apie potencialius nusikaltėlius, jų planus, norus, ryšius, veiklą.

Kriminalistai agentų pagalba ne tik informaciją rinko, bet ir siekė paveikti nusikaltėlius, kad šie nedarytų nusikaltimų ir apskritai atsisakytų nusikalstamos veikos, nes vis vien bus išaiškinti ir nuteisti.

Kriminalistai nusikalstamo pasaulio grupuotėje turėdavo kelis agentus ir iš anksto žinodavo, ką grupuotė rengiasi daryti, kuo ji užsiima, kiek joje yra narių.

 Kriminalistai, gavę informacijos iš agentų, galėdavo pradėti slaptus operatyvinius tyrimus nusikaltėlių atžvilgiu, klausytis jų telefoninių pokalbių, skaityti jų susirašinėjimus, sekti juos fiziškai ir kitais būdais rinkti jų nusikalstamos veikos įrodymus.

Tiesiog protu nesuvokiamas dalykas, kai iš kalėjimo anksčiau laiko paleistas nusikaltėlis įvykdo dar vieną žiaurų nusikaltimą.

 Kažkas jį turėjo prižiūrėti, kažkas turėjo su juo dirbti, tikrinti jo veiklą, ryšius, jų pobūdį. Jei šį nusikaltėlį būtų pavesta prižiūrėti kriminalistui, nusikaltimo greičiausiai nebūtų.

Kriminalistas būtų šio asmens aplinkoje įsigijęs agentą ir iš jo nuolat gavęs informaciją apie nusikaltėlio planus, veiksmus bei įtartinus ryšius.

 Kriminalistas taip pat būtų kreipęsis pagalbos į apylinkės inspektorių ir paprašęs jo atkreipti didesnį dėmesį į anksčiau laiko paleistą nusikaltėlį ir prižiūrėti jį, nes jis vis dar yra pavojingas visuomenei.

-----------------------------------

  Mūsų nuomone, K. Braziulis rašo, kaip turėjo būti, deja taip jau ir iki „reformos“ nebebuvo, nes policijos inspektorių institutas vegetavo, nes jų darbo vieta buvo rajonuose, o ne seniūnijoje ....

 Dabar  gi „Policijos reforma“ padarė taip, kad ir to nebeliko.

Galima dar būtų patikėti, kad „Policijos reformą“ policijos vadai nukopijavo nuo ten,

  kur parlamentus saugo neginkluoti pareigūnai, o juos peiliais, kaip kiaules, skerdžia   „teroristai“;

kur   „teroristai“,  užėmę klubą  gali 1,5 valandos žudyti žmones, kol policija pagaliau susigriebia juos nukauti;

kur tuo metu, kada klube žudomi žmonės, gatvėse patruliuoja ginkluoti kareiviai, tačiau jie be įsakymo negali nieko daryti, nei "teroristu" pulti, nei ginklus paskolinti policijos pareigūnams,

 kur automobiliais traiškomi žmonės,

kur sprogdinami futbolistai ...

    Betgi mes  gavome ministerijos atsakymą dėl taip vadinamos „Policijos reformos“ ,   iš ko supratome, kad iš esmės vertinti „Policijos reformą“ nesirengiama, nors ministras, prieš užimdamas savo postą,   vienu pirmųjų savo, kaip ministro, darbų   įvardijo būtinybę iš naujo įvertinti policijos reformos tikslingumą ir naudingumą.

  Taigi yra, kaip yra -  „Policijos reforma“ tik laikinai, žodiniu ministerijos parėdymu, buvo pristabdyta, ir  vėl  pradėta  vykdyti....

Taigi šiuo metu atkurti policijos apylinkės inspektorių institutą neplanuojama, o vykdyti bendrąją prevenciją, kuri apima ir gyventojų konsultavimą, bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis, valstybės ar savivaldybių institucijomis, įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais asmenimis, gyventojų savisaugos iniciatyvų palaikymą, policijos rėmėjų bei jaunųjų policijos rėmėjų veiklos organizavimą, yra įgalioti bendruomenės pareigūnai    - vienas ant keturių, penkių seniūnijų ...

Taigi   VRM Viešojo valdymo tobulinimo grupės posėdyje nutarta, kad Policijos departamentas prie VRM kas ketvirtį pristatys VRM tarpinius pertvarkos rezultatus, derins tolesnius veiksmus su VRM ir tarsis su socialiniais partneriais. (Kaimo visuomenė reikia suprasti ne socialiniai partneriai. Reikia suprasti, kad policija dirba ne žmonėms, o ar tai savo malonumui, ar tai kieno tai interesų labui ..) 

Taigi VRM ir toliau vertins policijos veiklos organizavimo pakeitimų poveikį policijos veiklos rezultatams ir kokybei bei viešojo saugumo būklei ir prireikus priims atitinkamus sprendimus, 

Taigi jau taip išeina, kad Vidaus reikalų ministerijai ar tai   žmonių aukų dar per mažai ...   arba laikoma, kad jos neturi poveikio policijos veiklos rezultatams ir kokybei, bei viešojo saugumo būklei ...

 Tokiu būdu vidaus  reikalų ministras prisiėmė personalinę moralinę atsakomybę už kiekvieną nusikaltimą, kuriam būtų už kirstas kelias, jeigu tinkamai veiktų apylinkės inspektorių institutas.

.

******************************** 
P.S.
Prezidentė, kuriai yra atskaitingas Policijos generalinis komisaras,  tyli ......

Ji jaučiasi saugi ir savimi yra patenkinta ....

Kaip sakoma, tyla gera byla, kada  liaudis už tai myli .....

...