Seimas po pateikimo pritarė siūlymui apkarpyti Nacionalinės
žemės tarnybos funkcijas, perduodant savivaldybėms
valstybinės žemės valdymą.
Prezidentė tam nepritaria motyvuodama korupcijos pavojumi.
Prezidentė tam nepritaria motyvuodama korupcijos pavojumi.
Pažymėtinam, kad žemės valdymo perdavimo iniciatorius yra
senas liberastas Simonas Gentvilas, kuris, matote, susirūpino žemės reforma.
Galima būtų sutikti su Prezidentės nuomone, tačiau yra
vienas BET...
O tas BET tame, kad
vietinės savivaldos Lietuvoje tai nėra.
Vietinė savivalda Lietuvoje buvo panaikinta 1994 07 07
priėmus naują Vietos savivaldos įstatymą ...
O 1999 10 01 Seimas ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją, kurioje nustatyta:
kad savivaldos institucijos yra bet kurios
demokratinės santvarkos pagrindas,
kad piliečių teisė dalyvauti tvarkant
viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos
valstybės, Europos Tarybos valstybės narės
kad tik
vietos valdžios institucijos, turinčios realius įsipareigojimus, gali garantuoti
veiksmingą ir tiesiogiai su piliečiais susijusį valdymą,
kad viešas
pareigas pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės
valdžios organai.
T. y. Europos vietos savivaldos chartija nustato, kad
Lietuvoje vietinė savivalda turi prasidėti nuo seniūnijų.
Betgi to nėra, betgi tai visiškai nerūpi ES biurokratams,
kuriems yra svarbiau, kad ištvirkėlių būriai netrikdomi lakstytų gatvėmis, o ne demokratinės
santvarkos pagrindas – vietinė savivalda.
Na o kas liečia Žemės reformą, tai ją būtina vadinti tokiu
vardu, kad ji atitiktų tikrovę:
ŽEMĖS REFORMA BE
SERVITUTŲ, SU LAIKINAIS ŽEMĖS PLANAIS.
Žino apie tai Prezidentūra, žino apie tai valstiečiai ...
O tie žemės
savininkai, kuriuos tai liečia, arba nežino, o kad ir žino, yra perdaug toli nuo valdžios,
kad ką galėtų pakeisti,
Ir ką galima pakeisti, jeigu demokratinės valstybės pagrindų
nėra, jeigu tokia valstybė yra vienintelė ko gero kone visame pasaulyje. ....
Ir kaipgi iš tokios šalies nebėgs žmonės ...
--------------------------------------------------
P.S.
Gavome tokią informaciją:
Kaip manote, kiek minimalių algų sudaro parlamentarų atlyginimas Lietuvoje
ir kitose šalyse?
O štai jums atsakymai kaip ant delno:
Malta 2,4
Liuksemburgas 3,8
Vengrija 4
Nyderlandai 4,4
Prancūzija 4,5
Belgija 5
Ispanija 5,9
Slovakija 6
Airija 6, 2
Didžioji Britanija 6,3
Čekija 6, 8
Portugalija 8,1
Slovėnija 8,8
Latvija 8,9
Graikija 10,2
Estija 12,1
Lenkija 12,7
LIETUVA 28.9
APSTULBOTE? Kodėl ???
Ne mūsų nacionalinių vertybių algos didelės, bet minimalus atlyginimas toks kaip ir dera bantustanui ...
P.S.
Gavome tokią informaciją:
Kaip manote, kiek minimalių algų sudaro parlamentarų atlyginimas Lietuvoje
ir kitose šalyse?
O štai jums atsakymai kaip ant delno:
Malta 2,4
Liuksemburgas 3,8
Vengrija 4
Nyderlandai 4,4
Prancūzija 4,5
Belgija 5
Ispanija 5,9
Slovakija 6
Airija 6, 2
Didžioji Britanija 6,3
Čekija 6, 8
Portugalija 8,1
Slovėnija 8,8
Latvija 8,9
Graikija 10,2
Estija 12,1
Lenkija 12,7
LIETUVA 28.9
APSTULBOTE? Kodėl ???
Ne mūsų nacionalinių vertybių algos didelės, bet minimalus atlyginimas toks kaip ir dera bantustanui ...
*********************************
EUROPOS VIETOS SAVIVALDOS
CHARTIJA
Įsigalioja 1999-10-01
Preambulė
atsižvelgdamos
į tai, kad Europos Tarybos tikslas – glaudžiau suvienyti savo narių gretas, siekiant
užtikrinti jų saugumą ir įgyvendinti kartu paveldėtus idealus ir principus,
atsižvelgdamos į tai, kad vienas šio tikslo įgyvendinimo būdų – susitarimai
valdymo srityje,
atsižvelgdamos į tai, kad
savivaldos institucijos yra bet kurios demokratinės santvarkos pagrindas,
atsižvelgdamos į tai, kad piliečių
teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų,
kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės,
įsitikinusios, kad ši teisė
tiesiogiai gali būti įgyvendinama būtent per vietos valdžios institucijas,
įsitikinusios, kad tik vietos
valdžios institucijos, turinčios realius įsipareigojimus, gali garantuoti
veiksmingą ir tiesiogiai su piliečiais susijusį valdymą,
žinodamos, kad vietos savivaldos apsauga ir stiprinimas įvairiose Europos
šalyse yra svarbus įnašas į demokratiniais principais ir valdžios
decentralizavimu grindžiamos Europos kūrimą,
tvirtindamos, kad šių tikslų
realizavimas reikalauja garantuoti, kad egzistuotų vietos valdžia, suformuota
iš demokratišku būdu sudarytų sprendimus priimančių institucijų ir galinti pakankamai
savarankiškai prisiimti įsipareigojimus ir pasirinkti jų vykdymo būdus,
priemones ir šaltinius jiems įgyvendinti,
susitarė:
Vietos
savivaldos konstitucinis ir teisinis pagrindas
Vietos
savivaldos sąvoka
1. Vietos
savivalda reiškia, kad vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose
turi teisę ir gebėjimą tvarkyti ir valdyti pagrindinę viešųjų reikalų dalį, už
tai prisiimdamos pilną atsakomybę ir vadovaudamosi vietos gyventojų interesais.
2. Šią
teisę turi tarybos ar susirinkimai, sudaryti slaptu balsavimu tiesioginių,
lygių ir visuotinių rinkimų būdu laisvai išrinkti nariai, kurie gali turėti
joms pavaldžius vykdomuosius organus. Ši nuostata neturi daryti įtakos
galimybei piliečiams rinktis į susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet
kurią kitą tiesioginę piliečių dalyvavimo formą, kur tai leidžia statutas.
Vietos
savivaldos įgaliojimai ir pareigos
1.
Pagrindinius vietinės valdžios organų įgaliojimus ir pareigas nustato konstitucija
arba statutas. Tačiau ši nuostata numato, kad pagal įstatymą vietinės valdžios
organams gali būti suteiktos specialios paskirties įgaliojimai ir pareigos.
2.
Vietinės valdžios organai įstatymų nustatytose ribose turi visišką laisvę
vykdyti veiklą, susijusią su klausimais, kurie nėra išbraukti iš jų
kompetencijos ar priskirti kitiems valdymo organams.
3. Viešas pareigas pirmumo tvarka
įgyvendina arčiausiai piliečių esantys vietinės valdžios organai. Pareigų,
perduodamų kitiems vietinės valdžios organams, apimtis turi atitikti užduoties
apimtį ir jos pobūdį, taip pat efektyvumo ir ekonomiškumo reikalavimus.
4.
Vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai. Jų
negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas,
išskyrus įstatymo numatytais atvejais.
5. Jei
įgaliojimus deleguoja centrinės ar regioninės valdžios organas, tuomet vietinės
valdžios organai turi teisę įgyvendinti juos savo nuožiūra kaip galima labiau
atsižvelgiant į vietos sąlygas.
6. Prireikus
su vietinės valdžios organais turi būti, kiek įmanoma, laiku ir tinkamu būdu konsultuojamasi
planuojant ir sprendžiant visus, juos tiesiogiai liečiančius klausimus.
Savivaldybių
teritorinių ribų apsauga
Savivaldybių
teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis
vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas.
Savivaldos
organų administracinė struktūra ir ištekliai, reikalingi vietinės valdžios
organų užduotims įgyvendinti
1. Jeigu
nėra kitų nurodytų statuto nuostatų, vietinės valdžios organai savarankiškai
nustato savo vidinę administracinę struktūrą, atitinkančią vietinių gyventojų
poreikius ir užtikrinančią veiksmingą valdymą.
2.
Savivaldos organai turi sudaryti tokias darbo sąlygas, kurios leistų samdyti
aukštos kvalifikacijos personalą, atsižvelgiant į jų nuopelnus ir kompetenciją;
todėl dirbantiesiems būtina sudaryti galimybę mokytis ir tobulintis, gauti
deramą užmokestį, daryti karjerą.
Vietinio
lygio įsipareigojimų vykdymo sąlygos
1.
Išrinktų vietinės valdžios organų atstovų pareigos leidžia jiems nevaržomai
atlikti savo funkcijas.
2. Šioms
pareigoms turi būti skirta atitinkama finansinė kompensacija už išlaidas,
patirtas vykdant aptariamąsias pareigas, taip pat, esant reikalui, kompensacija
už patirtus atlyginimo nuostolius ar atlyginimas už atliktą darbą ir atitinkama
socialinė apsauga.
3.
Statutas ar pagrindiniai juridiniai principai apibrėžia visas funkcijas ir
veiklą, nesuderinamą su vietos valdžios išrinkto atstovo pareigomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą