LR Seimo peticijų komisijai 2017.04.18 Nr. 5
DĖL GERIAMO VANDENS IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO
Civilinis
kodeksas nustato:
6.2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos
sąvokos
1. Vartojimo sutartimi
verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba
suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar
paslaugas ir sumokėti jų kainą.
Šio
kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko
ir vartotojo sudarytos sutartys.
Straipsnio
dalies pakeitimai:
2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija
nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis
sutartis.
3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar
kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba
profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant
asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali
būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
4. Šiame skyriuje preke
laikomas materialus kilnojamasis daiktas, išskyrus daiktus, kurie yra
realizuojami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka vykdymo proceso metu,
ir kitas įstatymų nustatytas išimtis.
Elektros energija, vanduo ir gamtinės
dujos taip pat laikomi prekėmis, jeigu parduodamas jų ribotas tūris arba
nustatytas kiekis.
Šio kodekso 6.2284straipsnio tikslais preke laikomas ir nekilnojamasis
daiktas, taip pat šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos.
1. Vartotojai
negali atsisakyti šiame kodekse
jiems nustatytų teisių. Vartojimo sutarčių sąlygos, kurios tiesiogiai ar
netiesiogiai panaikina ar apriboja šiame kodekse nustatytas vartotojų teises,
negalioja.
2. Kai verslininkas pažeidžia vartotojo
teises, vartotojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl pažeistų
jo teisių gynimo į vartotojų teisių apsaugos institucijas ar teismą.
4. Verslininkui draudžiama
vykdyti vartotojams nesąžiningą komercinę veiklą. Nesąžiningos komercinės
veiklos rūšis ir atvejus nustato įstatymai.
Tuo tarpu Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo
įstatymas nustato:
6. Daugiabučio namo
butų ir kitų patalpų savininkai turi
teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų
savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą ir tai
numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade apskaityto geriamojo
vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir
suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Tokiu būdu ši Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo
įstatymo nuostata akivaizdžiai prieštarauja Civiliniam kodeksui.
Pažymėtina, kad Civilinis
kodeksas dar ir nustato, kad vartotojai negali
atsisakyti šiame kodekse jiems
nustatytų teisių.
Todėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo
įstatymo
35 straipsnis. Atsiskaitymo už
patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka punktas
6. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkai turi teisę pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade,
sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to
įvado, susitarimą ir tai numatydami sutartyse su geriamojo vandens tiekėju ir
nuotekų tvarkytoju. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai už įvade
apskaityto geriamojo vandens kiekį atsiskaito Atsiskaitymo už patiektą
geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše
nustatyta tvarka.
yra naikintinas, atliekant su tuo susijusius kitus Įstatymo
pakeitimus.
Kokios yra
atsiskaitymo už geriamą vandenį daugiabučio namo įvade pasekmės iliustruojama:
Sumoje, vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, prašau šį mano
kreipimąsi laikyti peticija.
Antanas Miškinis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą