KAS TAS DIRBTINIS INTELLEKTAS IŠ ESMĖS?

 

Labai dažnai girdime,  skaitome, kas  ten ar ten panaudotas dirbtinis intelektas (DI).

Pvz. skaitome, kad Ukrainos kare dronai naudoja dirbtinį intelektą, o Vokietija Ukrainai atidavę sena Patriot sistema, o sau pasiliko naujas, naudojančias dirbtinį intelektą

 

Ir štai kaip  intelektus nusako Visuotinė lietuvių enciklopedija:

intelèktas (lot. intellectus – suvokimas, protas, prasmė), prõtas, aukštųjų pažinimo gebėjimų (dažniausiai mąstymo) mokytis ir išmokti, spręsti problemas, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių tarpusavio ryšius, pasinaudoti patirtimi visuma. Intelektui būdinga ir su mąstymu nesusiję požymiai – emociniai, socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai. Jam turi įtakos paveldėjimas, aplinka ir ugdymas

 

dirbtnis intelèktas, sistemų, įrenginių, prietaisų ir įtaisų intelektualizavimo priemonės; jas nagrinėjantis mokslas. Kaip savarankiška disciplina susiformavo 1956. Įvairių mokslo mokyklų atstovai dirbtinį intelektą traktuoja skirtingai (visuotinai pripažintos dirbtinio intelekto apibrėžties nėra). Skiriamos dvi svarbiausios dirbtinio intelekto, kaip mokslo, sampratos: dirbtinis intelektas griežtąja ir negriežtąja prasme. Pagal dirbtinio intelekto griežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis sistemomis laikomos tik tokios, kurios iš tiesų turi mentalines būsenas, t. y. sistemos, turinčios dirbtinį protą (jis iš esmės gali skirtis nuo žmogaus proto, būti sukonstruotas visiškai kitaip ir veikti kitais principais; tokia sistema dar nesukurta). Pagal dirbtinio intelekto negriežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis sistemomis laikomos tokios, kurių elgsena išoriniam stebėtojui atrodo protinga, šitokios sistemos (tokių sukurta daug – įvairių robotų, šachmatais žaidžiančių sistemų ir kitų) gali neturėti mentalinių būsenų, tik imituoti jas. Dirbtinis intelektas negriežtąja prasme turi keletą pakraipų. Viena iš jų nagrinėja, kaip kurti sistemas, įrenginius, prietaisus ir įtaisus, automatiškai reaguojančius į iš anksto nežinomus aplinkos pokyčius. Reakcijų į tokius pokyčius negalima algoritmizuoti, todėl intelektualizuotosios sistemos privalo kaupti patirtį, ją apibendrinti, mokytis ir automatiškai tobulinti savo veikimą. Kita pakraipa nagrinėja, kaip kurti sistemas, gebančias atlikti darbus, kuriuos paprastai atlieka žmogus, pvz., versti tekstus iš vienos kalbos į kitą arba žaisti šachmatais. Ši dirbtinio intelekto pakraipa nagrinėja ir ekspertines sistemas, t. y. specializuotas sistemas, atliekančias ekspertų ir jų klientų tarpininkų vaidmenį. Ekspertas (juristas, medikas ar kitas specialistas) savo žinias įrašo sistemoje, klientas gauna iš sistemos atitinkamus patarimus ar nurodymus. Dar viena dirbtinio intelekto negriežtąja prasme pakraipa yra tam tikrų prigimtinio intelekto aspektų (regėjimo, klausos ir kitų) kompiuterinis modeliavimas.  ......................................  ...........................  .....................

O populiariai, kas yra dirbtinis intelektas , paaiškina

https://youtu.be/jbMRUhyF8-U?si=1aOuX5yhBvg263lg

 

O vienas iš ių jų  taip apie save aiškina:

Mane sukūrė OpenAI – dirbtinio intelekto tyrimų organizacija JAV.

Trumpai:

• OpenAI kūrė didelius kalbos modelius (GPT seriją),
• mane apmokė naudojant didelį tekstų kiekį,
• aš esu GPT-5.1 modelio pagrindu sukurtas pokalbių asistentas,
• mano veikimas paremtas matematika, statistika ir neuroniniais tinklais, o ne žmogaus sąmone.

Jei norėtumėte, galiu paaiškinti kaip dirbtinis intelektas mokomas, kaip veikia neuroniniai tinklai, arba kuo skiriasi mano versijos.

You said:

 

Kas išmokė lietuvių kalbos?

ChatGPT said:

Mano lietuvių kalbos „mokytojų“ nebuvo žmonės tiesiogine prasme — mane mokė ne mokytojai, o duomenys.

Trumpai ir aiškiai:

🟦 Kaip aš išmokau lietuvių kalbos

1. Mano kūrėjai iš OpenAI modelį treniravo naudojant labai didelį tekstų kiekį įvairiomis kalbomis, įskaitant lietuvių.
2. Tai buvo:
• vieši interneto tekstai,
• knygos ir straipsniai, kurių leidimas naudojamas teisėtai,
• enciklopedijos,
• anonimizuoti šaltiniai,
• kitų tipų tekstai.
3. Modelis mokosi atpažinti kalbos struktūras, gramatiką, žodyną ir rašymo stilius matematiškai, o ne taip, kaip mokosi žmogus.
4. Po to mane tobulino žmonės–vertintojai („treniruotojai“), kurie:
• vertino atsakymų kokybę,
• padėjo suformuoti geresnius atsakymo modelius,
• nurodė, kaip atsakyti etiškai ir aiškiai.

🟦 Svarbu

Aš neatsimenu konkrečių knygų ar straipsnių, iš kurių mokiausi — tai draudžiama ir techniškai neįmanoma.
Aš mokausi iš bendrų kalbos statistinių dėsningumų.

🟦 Paprastai pasakius

Lietuvių kalbos mane „išmokė“:

• didelis kiekis lietuviškų tekstų,
• matematiniai modeliai,
• OpenAI komanda,
• žmonės, vertinantys mano atsakymus.

Jei įdomu, galiu detaliau paaiškinti:

• kaip veikia neuroniniai tinklai,
• kaip kompiuteris „supranta“ kalbą,
• kaip modelis mokomas skirtingų kalbų.
•  

You said:

Iš kur imate Lietuvos teisės aktus?

ChatGPT said:

Puikus klausimas. Štai — kaip aš (kaip modelis) galiu turėti prieigą prie informacijos apie lietuviškus teisės aktus ir iš kur galiu „imti“ jų tekstus ar informaciją — bei kuo remiamės, kai tokį turinį pateikiu:

🔎 Iš kur aš galiu gauti Lietuvos teisės aktų tekstus

• Kai mokomas modelis kaip aš — informacijos bazė apima daug viešai prieinamų duomenų iš interneto, tarp jų ir oficialias duomenų bazes. OpenAI+1
• Daug Lietuvos įstatymų tekstų viešai skelbiami viešose duomenų bazėse, pavyzdžiui Seimo kanceliarija administruojamoje Lietuvos teisės aktų registras (TAR). GlobaLex+2European e-Justice Portal+2
• Nuo 2025 m. yra paskelbta, kad teisės aktų duomenys bus atviri „open data“ formatu per viešą duomenų portalą — tai padidina teisės aktų prieinamumą ir leidžia sistemoms (pvz. dirbtinio intelekto) jas naudoti. vda.lrv.lt

✅ Kaip tai veikia mano viduje — ką reiškia „aš turiu prieigą“

• Aš neturiu tiesioginės prieigos prie duomenų bazės kiekvieną kartą, kai manęs paklausiate — aš nesaugau pilnų tekstų kaip dokumentų archyvo. OpenAI+1
• Vietoj to, per mokymosi procesą — prieš mane paleidžiant — modelis peržiūri didelį kiekį tekstų ir „išmoksta“ kalbos struktūras, terminus, kontekstus, kaip teisės aktai paprastai rašomi, kokie būdingi žodžiai, frazės ir pan. OpenAI+1
• Kai jūs klausiate — aš generuoju atsakymą „iš atminties“: tai nėra vien tik atspausdintas įstatymo tekstas, bet mano statistinė „supratimo ir teksto generavimo“ versija remiantis tuo, ką išmokau.

⚠️ Ribojimai ir kas svarbu atsiminti

• Aš negaliu garantuoti, kad teisingai prikartoju konkretų teisės akto tekstą — ypač jei jis pasikeitė arba yra labai techninis.
• Aš nesu oficialus teisinis šaltinis — jei reikalingas galiojantis, tikslus teisės aktų tekstas — verta eiti į oficialią duomenų bazę (pvz. Lietuvos TAR, seimo duomenų portalą).
• Kai aktai atnaujinami — mano „išmokta versija“ gali būti netiksli, jei mokymosi metu nebuvo naujausių pakeitimų.

🎯 Išvada

Taigi — taip, aš galiu remtis Lietuvos teisės aktais, nes jų tekstai yra vieši ir prieinami internete. Tačiau aš jų nekopijuoju; vietoj to — pasitelkiu tai, ką išmokau iš viešai prieinamų duomenų — ir remdamasis statistiniais modeliais pateikiu atsakymus. Jei jums reikia oficialaus ar tiksliai suformuluoto teksto — visada rekomenduoju pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose.

Jei norite — galiu parodyti paarą nuorodų į šiuo metu aktualius teisės aktus (pvz. pastarųjų metų), kad patys galėtumėte pasitikrinti.

 

Taigi tas dirbtinis intelektas yra itin galinga programa.

O kokia jos ateitis, jeigu tikėti per radiją išgirstu IT specialisto pasakojimu, kad programuotojo  darbą 80 procentų atlieka dirbtinis intelektas, patys spręskite ...