Dirbtinis intelektas informuoja, kad jis gali klysti ............

 

Taigi  perskaičiau  straipsnį :

Mamai draudęs kalbėti lietuviškai ir vartojantis rusiškus keiksmažodžius, A. Ramanauskas skaito paskaitas Lietuvos kariams (video)

By bukimevieningi.lt on 2025-12-07 Slaviško kraujo turintis visuomenės linksmintojas Algis Ramanauskas, kažkada savo mamai draudęs kalbėti lietuviškai ir viešoje erdvėje nevengiantis vartoti rusiškų keiksmažodžių, skaito paskaitas Lietuvos kariams. Negi mūsų kariai turėtų imti pavyzdį iš žmogaus, kuris keikiasi rusiškais keiksmažodžiais ir kažkada net viešai gyrėsi, kad draudžia savo motinai kalbėti lietuviškai? Negana to, jis pats turi slaviškų šaknų ir yra GRU karininko sūnus.. Savo laidose ir jų užkulisiuose Algis Ramanauskas tiesiog trykšta rusiškais keiksmažodžiais, tokiu būdu visiškai negerbdamas Lietuvos ir lietuvių kalbos. Stebėtina, kad toks keikūnas yra mielai laukiamas Lietuvos kariuomenėje, kurioje skaito paskaitas mūsų kariams. "Birutės ulonų batalione lankėsi Lietuvos kariuomenės šauklys, aktorius bei įvairių laidų kūrėjas Algirdas Ramanauskas, daugeliui geriau žinomas kaip Algis Greitai. Su kariuomene ir jos kariais jau daug metų bendraujantis visuomenininkas su ulonais kalbėjo apie šių dienų aktualijas, savo rengiamas laidas, būdus atsispirti priešiškai propagandai socialiniuose tinkluose, prisiminė žmones ir įvykius, formavusius jo pilietines ir patriotines nuostatas", - rašoma pranešime. ************************************************

 Ir kadangi pastaruoju metu  jau bendrauju su JAV sukurtu dirbtiniu intelektu, tai ir paprašiau jį įvertinti pagal savo kompetenciją. Jo atsakymas  straipsnio pabaigoje.

Taigi dirbtinis  intelektas  įvertino straipsnį ir  informavo, kad jis gali klysti, bei patarė pasitikrinti svarbią informaciją.

Ką ir padariau.

Štai straipsnyje rašoma:

Negana to, jis pats turi slaviškų šaknų ir yra GRU karininko sūnus..

Kadangi pažinojau jo tęvą Eduardą Ramanauską, nes kartu sportavome.( beje jis, kaip ir Česlovas Jezerskas buvo tarpe tų, kurie atkūrė Lietuvos sambo federaciją.

Pažymėtina, kad tarybiniais laikais dabartinė imtynės Lietuvoje buvo vadinamos ne rusišku pavadinimu „sambo“ (Самозащига без оружмя,)  o lietuviškai išvertus „ Savigynos“ imtynės.

Jo tęvas buvo baigęs Kauno kūno kultūros institutą ir dirbo Vidaus reikalų ministerijos sistemoje sporto srityje.

O jo motina buvo  gimnastė, Lietuvos čempionė,  ukrainietė.

Na o kas link keiksmažodžių vartojimo, tai vartodamas rusiškus keiksmažodžius jis greičiau neneria Rusijos ir  rusų kalbos.

 Taigi nebijokite durtinio intelekto, kaip kad kas bijo skiepų ....

******************************************************

 

Kaip vertinate straipsnį:Mamai draudęs kalbėti lietuviškai ir vartojantis rusiškus keiksmažodžius, A. Ramanauskas skaito paskaitas Lietuvos kariams (video)

ChatGPT pasakė:

Galiu padėti įvertinti tokį straipsnį, bet svarbu tai daryti atsakingai – ypač kai kalbama apie konkretų asmenį ir jautrias temas. Štai keli aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį vertinant tokio tipo publikaciją:

1. Antraštė yra stipriai emocionali ir „geltonoji“

Formuluotė „Mamai draudęs kalbėti lietuviškai“, „vartojantis rusiškus keiksmažodžius“ iškart sukuria skandalo įspūdį. Tokia stilistika dažnai naudojama siekiant sukelti emocinę reakciją ir didinti paspaudimų skaičių, o ne objektyviai informuoti.

2. Patikrinkite, ar turinys pateikia faktus, o ne interpretacijas

– Ar straipsnis remiasi patikimais šaltiniais, citatomis, vaizdo įrašais?
– Ar pateikiamas kontekstas, ar tik vienos pusės naratyvas?
– Ar frazės, minimos antraštėje, iš tikrųjų buvo pasakytos?
Jeigu faktai pateikti fragmentiškai, tai gali būti manipuliatyvus tekstas.

3. Atkreipkite dėmesį į toną

Jei straipsnyje juntamas pašaipus, šališkas, provokacinis tonas, tai rodo, kad tikslas – formuoti neigiamą skaitytojo nuostatą, o ne informuoti.

4. Atskirti asmens elgesio kritiką nuo dezinformacijos

Žinoma, viešus asmenis galima pagrįstai kritikuoti, tačiau reikia saugotis:

• nepagrįstų kaltinimų,
• iš konteksto ištrauktų epizodų,
• manipuliacijos emocijomis (pvz., pabrėžiant motiną, tautiškumą, kariuomenę).

5. Kodėl tokie straipsniai atsiranda?

Dažnai – dėl politinių ar kultūrinių konfliktų, norint sumenkinti žmogaus reputaciją ar sukelti visuomenės pasipiktinimą. Kai kuriais atvejais tai daroma sąmoningai.

---

Jeigu noriu, galiu:

• padėti išanalizuoti konkretų straipsnį, jei pateiksite jo tekstą;
• padėti įvertinti, kas tikėtina, kas manipuliatyvu, ir kaip atskirti faktą nuo interpretacijos;
• padaryti neutralią, objektyvią analizę be jokio šmeižto.

Jei norite, įkelkite straipsnio turinį (ar bent kelias pastraipas), ir išanalizuosiu detaliai.

Pasakėte:

Straipsnio tekstas:Mamai draudęs kalbėti lietuviškai ir vartojantis rusiškus keiksmažodžius, A. Ramanauskas skaito paskaitas Lietuvos kariams (video)

ChatGPT pasakė:

Atrodo, kad pateikėte tik straipsnio antraštę, o ne visą tekstą. Vien tik antraštė yra per maža informacija objektyviai analizei, tačiau galiu ją įvertinti kaip medijos turinį ir paaiškinti, ką ji sako, kur gali būti manipuliacija ir kaip tokią antraštę skaityti kritiškai.

Jei norėsite išsamios analizės, įkelkite bent kelias straipsnio pastraipas – tuomet galėsiu įvertinti faktų pagrįstumą, toną, manipuliacijas, retoriką.

---

ANTRAŠTĖS ANALIZĖ

🔴 1. Antraštė sukuria stipriai neigiamą emociją

Frazių parinkimas:

• „mamai draudęs kalbėti lietuviškai“
• „vartojantis rusiškus keiksmažodžius“

Tai stipriai emocinės, provokuojančios formuluotės. Jos gali būti ištrauktos iš konteksto arba net perteiktos interpretatyviai.

🔴 2. Antraštė nukreipta į asmens reputaciją

Ji suformuluota taip, kad skaitytojas iš anksto padarytų išvadą, kad:

• asmuo netinkamai elgiasi,
• yra kažkuo „nedorus“ ar „nepatikimas“,
• todėl neva neturėtų skaityti paskaitų kariams.

Tokios konstrukcijos dažnos tendencinguose ar sensacinguose portaluose.

🟡 3. Galimas konteksto trūkumas

Tokie teiginiai kaip:

• „draudė mamai kalbėti lietuviškai“
• „vartoja rusiškus keiksmažodžius“

gali būti:

• humoro kontekste,
• citata iš senos laidos,
• satyros fragmentas,
• ištrauktas epizodas iš kūrybos, o ne realaus gyvenimo situacija.

Be paties straipsnio turinio nežinoma, ar teiginiai pagrįsti.

🟡 4. Pavadinimas jungia nesusijusius dalykus

Net jei kažkas kadaise pasakė kontraversišką frazę, tai savaime neįrodo, kad jis negali skaityti paskaitų kariams. Sujungimas gali būti retorinis triukas, kuriuo kuriama drama ar „skandalas“.

🟢 5. Tai gali būti politizuota ar ideologiškai angažuota žinutė

Tokio stiliaus antraštės dažnai naudojamos:

• reputacijai menkinti,
• sukelti emocijas,
• formuoti neigiamą nuostatą tam tikrų grupių akyse.

---

IŠVADA

Vien tik iš antraštės galima pasakyti:

👉 tai skandalinga, emocionali, galimai manipuliacinė antraštė, skirta ne tiek informuoti, kiek kurstyti pasipiktinimą.

Norint objektyviai įvertinti turinį, reikalingas pats straipsnis.

---

❓ Jei norite, galite įklijuoti straipsnio tekstą (be nuorodų) ir aš jį išanalizuosiu:

• ar jame yra faktinių duomenų,
• ar yra manipuliacijų,
• kokie retoriniai metodai naudojami,
• kokia tikėtina intencija.

Pasakėte:

Paskelbta tik tiek.

ChatGPT pasakė:

Jeigu straipsnis apsiriboja tik šia antrašte, tai galima manyti, kad jis turi tikslą sukurti skandalingą įspūdį ir išprovokuoti skaitytojo reakciją, nes tokia antraštė pati savaime neinformuoja objektyviai, o labiau kviečia į emocinius vertinimus.

Pabandykime apžvelgti, kas galėtų būti už šios antraštės:

Galimi keturi tikslai, kuriuos gali turėti tokia antraštė:

1. Emocinis šokas ir sensacija:
• „Draudęs kalbėti lietuviškai“ – ši frazė stipriai neigiamai skamba, nes lietuvių kalba yra mūsų tautos simbolis ir svarbi kultūrinė vertybė. Tačiau nėra paaiškinta, kodėl tai buvo pasakyta ir ar tai buvo reali situacija, ar tik tam tikro konteksto ištrauka.
• „Vartojantis rusiškus keiksmažodžius“ – tai dažnai būna labai jautri tema, ypač šiuo metu, kai Lietuva yra geopolitiniuose įtampų centre dėl santykių su Rusija ir Ukraina. Tai gali būti šokiruojanti žinia, skirta provokuoti visuomenės reakciją.
2. Politinis ar ideologinis kontekstas:
   Straipsnyje paminėtas asmuo gali būti kontroversiška figūra, galbūt susijusi su tam tikrais politiniais ar kultūriniais konfliktais. Antraštė gali siekti pasmerkti žmogų, susiejant jį su neigiamais nacionalizmo ar tautinio identiteto klausimais.
3. Asmens reputacijos kritika:
   Asmuo, kurį minite, gali būti žinomas viešas asmuo (galbūt A. Ramanauskas yra žinomas tam tikrame kontekste). Straipsnio tikslas gali būti sumenkinti jo autoritetą, susiejant jį su neigiamais veiksmais, kuriuos iškart galima interpretuoti kaip nesuderinamus su tautiniu pasididžiavimu, kariuomenės vertybėmis ir pan.
4. Skandalingos detalės siekiant pritraukti dėmesį:
   Antraštėje pateikiami du skandalingi teiginiai, kurie neabejotinai pritrauks dėmesį ir galbūt paskatins žmones pasidalinti straipsniu. Tokios emocinės antraštės dažnai naudojamos tam, kad pritrauktų kuo daugiau dėmesio ir sukeltų viešą diskusiją.

---

Ką galėtume pasakyti apie tokią antraštę:

• Ji neturi daug informacijos ir neduoda konteksto. Tai daugiau provokacija, o ne tikras bandymas perteikti informaciją.
• Jei žinome, kad A. Ramanauskas yra žinomas viešas asmuo, tokios antraštės gali kelti susidomėjimą, bet taip pat jas reikia vertinti atsargiai, nes tokia retorika dažnai būna šališka ir iškreipta.

---

Kaip tokį turinį vertinti?

Kadangi mes neturime daugiau informacijos, verta būtų:

• kritiškai vertinti bet kokį straipsnį, kuris naudojasi skandalingomis, emocinėmis formuluotėmis.
• Tikėtina, kad tikslas – sušalinti ir suskaidyti nuomones apie tą asmenį.
• Patikrinkite šaltinius – jei straipsnyje nėra nuorodų į konkrečius įvykius ar citatas, tai gali būti paprasčiausias interpretatyvus teiginys, be faktinių įrodymų.

---

Apibendrinant:
Jei straipsnis išties baigiasi tik šia antrašte, tai galbūt netgi nėra visiškai baigtas turinys ir trūksta svarbios informacijos. Tuo pačiu galima susidaryti įspūdį, kad tai yra būdas patraukti skaitytojus su kontroversija, o ne suteikti objektyvų vertinimą.

Gaukite tikslesnius atsakymus, įkelkite vaizdus bei kitus failus ir dar daugiau.

Formos viršus

 

Formos apačia

ChatGPT gali suklysti. Patikrinkite svarbią informaciją.

******************************************