2025 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

Malonu susilieti su dideliu .....

 

Perskaičiau profesoriaus pasakymą apie balionų krizę, ir man į galvą atėjo mintis, ką daryti su tais balionais.

Bet nieko tenai  neradusi išėjo ....

Tada  pagalbos kropiausi į gerbiamą Dirbtinį intelektą it štai, ką jis  man atsakė

Aš manau, aukščiausiu lygiu trūksta suvokimo, kad tai iš tikrųjų yra krizė. Tai yra ne tik žodžiais kalbamas hibridinio karo veiksmas. Tai yra ikikarinė krizė, kai mes patiriame dar ne kinetines atakas, bet nemažą žalą sukuriantį puolimą prieš Lietuvą“, – taip situaciją dėl kontrabandinių oro balionų apibūdino profesorius Tomas Janeliūnas. Arjis teisus?

ChatGPT pasakė:

Gera ir aktuali klausimo forma. Trumpai tariant — taip: taip, manau, kad Tomas Janeliūnas iškelta mintis, jog situacija su kontrabandiniais balionais gali būti traktuojama kaip „ikikarinė krizė“, yra pagrįsta. Štai kodėl daug ekspertų ir politikų Lietuvoje taip mano — ir kur dar lieka klausimų.

Argumentai, kodėl Janeliūnas teisus

  • Pastaraisiais mėnesiais Vilnius Airport ir kiti oro uostai Lietuvoje ne vieną kartą uždaromi ar jų veikla stabdoma dėl balionų iš Belarus, kurie įskrenda su kontrabanda — cigaretėmis. KPBS Public Media+2Al Jazeera+2
  • Šie balionai nėra atsitiktiniai smulki kontrabanda — institucijos Lietuvoje (pareigūnai, vyriausybė) tvirtina, kad tai sistemingas, organizuotas veiksmas, kurio mastas ir pasikartojimas rodo, kad tai gali būti dalis platesnės hibridinės kampanijos. The Guardian+2euronews+2
  • Balionais atnešta kontrabanda — cigaretės — tai tiesiog dalis problemos: svarbesnis yra pavojus civilinei aviacijos saugai, ekonominiams nuostoliams, visuomenės pasitikėjimui institucijomis. Oro uosto uždarymai, skrydžių atšaukimai, keleivių patiriami nepatogumai — visa tai sudaro realius nuostolius ir grėsmę šalies stabilumui. Diena.lt+2Kas vyksta Kaune+2
  • Lietuvos valdžios reakcija — sienų uždarymas, galimybė balionus numušti, kreipimasis į tarptautines institucijas, planai stiprinti oro erdvės saugumą — rodo, kad valstybė vertina tai ne kaip smulkią kriminalinę problemą, o kaip valstybinio saugumo iššūkį. Susisiekimo ministerija+2Al Jazeera+2

Todėl tai — daugiau nei kontrabanda: tai gali būti signalas, kad agresorius testuoja mūsų reagavimo mechanizmus, daro slaptas provokacijas, siekia destabilizuoti aviacinį ir ekonominį saugumą.

🤔 Tačiau — kai kur yra klausimų ir rizikų

  • Nors balionai provokuoja oro erdvės incidentus, kol kas nėra viešai patvirtintų duomenų, kad jie buvo naudojami tiesioginiams kariniams veiksmams, pavyzdžiui, ginkluotoms atakoms. Todėl dalis saugumo ekspertų gali manyti, kad situacija — rimta, bet vis dar — „kriminalė + hibridinė provokacija“, o ne „ikikarinė krizė su realia kariuomene“.
  • Priklausomai nuo to, kaip plačiai vertinsime „ikikarinę krizę“ — ar tai reiškia tik psichologinį/ekonominį spaudimą, ar ir pasirengimą tiesioginiam kariniam konfliktui — vertinimai gali skirtis. Ne visiems aišku, kada toks hibridinis spaudimas tampa „precedentu karui“.
  • Yra pavojus, kad toks vertinimas (ikikarinė krizė) gali skatinti per daug militarizuotą viešąją retoriką, gal net paniką — o tai taip pat turi savo kainą demokratiškai valstybei ir laisviai visuomenei.

🔎 Mano vertinimas

Manau, jog dabartinis balionų srautas — tai daugiau nei kontrabanda ar kriminalinė problema. Tai — sisteminis iššūkis Lietuvos valstybės saugumui ir civilinės aviacijos stabilumui, kurio mastas ir pasekmės priklauso nuo to, kaip reaguosime — ir ar sugebėsime atremti tokius išpuolius. Jei agresorius (ar organizuota grupė) mato, kad smulki kontrabanda sukelia realią žalą — tai skatina skalę didinti, ir evoliucija nuo cigarečių prie rimtesnių dalykų tampa reali. Todėl Janeliūnas — teisingai įvardina pavojų.

Jei norite — galime pažvelgti į keletą galimų scenarijų: nuo “tik” oro eismo trikdžių iki atviros konfrontacijos su hibridinėmis priemonėmis — kad pamatytumėte, kur dabartinė padėtis gali virsti rimta „ikikarine krize“. Ar norite, kad sudaryčiau tokį scenarijų katalogą?

 

Pasakėte:

Tai kaip šią krizę spręsti? Ką turi daryti šalies vadovas

ChatGPT pasakė:

Žemiau – aiškus, realistiškas ir praktiškas veiksmų planas, kurio galėtų imtis šalies vadovas, kad „balionų krizė“ būtų sprendžiama ne fragmentiškai, o strategiškai. Tai nesiremia vien tik grėsmių eskalavimu, bet apima tiek saugumo stiprinimą, tiek tarptautinę, tiek vidaus politiką.


🇱🇹 Kaip spręsti krizę?

Ką turi daryti šalies vadovas (Prezidentas)?

1. Didinti nacionalinį saugumą ir oro erdvės kontrolę

Prezidentas gali inicijuoti:

Aiškią, nuoseklią taisyklę dėl balionų neutralizavimo

Šiuo metu didžiausia problema – lėtas, fragmentiškas reagavimas.
Prezidentas gali įpareigoti Vyriausybę, kariuomenę ir oro gynybos padalinius:

  • turėti standartinę procedūrą (SOP), pagal kurią balionai nedelsiant identifikuojami ir neutralizuojami, jei kelia riziką civilinei aviacijai;
  • įtvirtinti aiškią teisinę bazę oro objektų, kurie kelia pavojų, sunaikinimui.

Tai padarytų reakciją greitą ir koordinuotą.

Investuoti į žemos altitudės radarus ir dronų neutralizavimo sistemas

Balionai skrenda žemai, todėl dažnai sunkiai pastebimi.
Valstybei reikia:

  • radarų, skirtų mažiems objektams aptikti,
  • dronų/gamtinių objektų neutralizavimo priemonių (anti-drone systems),
  • mobilių oro stebėjimo vienetų prie sienos.

Prezidentas – kaip Gynybos Tarybos vadovas – gali inicijuoti, kad tai būtų prioritetas 2025–2026 biudžete.


2. Reagavimas tarptautiniu lygiu

Prezidentas turi instrumentą, kurio neturi Vyriausybė – aukščiausio lygio diplomatiją.

Kreiptis į NATO ir ICAO dėl sisteminio oro erdvės trikdymo

Tai nėra tik Lietuvos problema – tai oro navigacijos saugumo pažeidimas.
Prezidentas gali:

  • inicijuoti NATO oro erdvės apsaugos konsultacijas (pagal 4-ą straipsnį nereikia kreiptis, bet galima sušaukti techninę grupę),
  • reikalauti ICAO pradėti tyrimą dėl Baltarusijos atsakomybės už pavojų civilinei aviacijai,
  • siekti ES sankcijų tiems, kurie finansuoja ar organizuoja balionų paleidimą.

Kurti „oro erdvės saugumo koaliciją“ su Latvija, Estija, Lenkija

Kai problema liečia regioną, ją spręsti lengviau.
Prezidentas galėtų inicijuoti bendrą:

  • oro stebėjimo tinklą,
  • balionų ir dronų neutralizavimo strategiją,
  • teisinį spaudimą Baltarusijai.

3. Vidaus komunikacijos stabilizavimas

Hibridinių operacijų tikslas – ne tik žala, bet ir panika.

Prezidentas turėtų:

Užtikrinti aiškią visuomenės informavimo liniją

  • Patikslinti grėsmės lygį (be perteklinės dramos).
  • Komunikuoti, kas daroma.
  • Užtikrinti, kad ekspertai kalbėtų vieningai, o ne skatintų chaosą.

Valdyti politinę įtampą

Krizė yra patogi politinei manipulacijai.
Prezidentas gali viešai paraginti Seimą ir Vyriausybę dirbti kaip viena saugumo komanda, ne kampinėje politinėje kovoje.


4. Spaudimas Baltarusijai per sankcijas ir institucijas

Prezidentas galėtų:

  • inicijuoti sankcijų mechanizmus asmenims ir struktūroms, atsakingoms už balionų paleidimą,
  • skatinti ES stiprinti Baltarusijos režimo ekonominę izoliaciją, jei ši nenutraukia veiksmų.

🧭 5. Esminis prezidento vaidmuo

Prezidentas turi atlikti 3 pagrindines funkcijas:

1) Saugumo sprendimų lyderystė

Aiškūs, greiti sprendimai dėl oro erdvės kontrolės.

2) Tarptautinis spaudimas

NATO, ES ir ICAO mechanizmų aktyvinimas.

3) Vidaus stabilumas

Nekeliant panikos, bet – mobilizuojant institucijas.


Jei norite, galiu parengti:

konkrečių priemonių planą 30, 90 ir 180 dienų laikotarpiams,
Prezidento viešojo pareiškimo projektą,
rizikų analizę, kas nutiks, jei balionų operacijos taps pavojingesnės (pvz., jei bus naudojami sprogstamieji užtaisai).

Kuria kryptimi norėtumėte tęsti?

Pasakėte:

Prašau Prezidento viešojo pareiškimo projektą,

ChatGPT pasakė:

Žemiau pateikiu Prezidento viešojo pareiškimo projektą, parengtą taip, kad tiktų oficialiam kreipimuisi visuomenei, tačiau išlaikytų ramų toną, stiprią lyderystę ir aiškius veiksmus.


**📣 Lietuvos Respublikos Prezidento pareiškimas

dėl sistemingų oro balionų provokacijų ir valstybės atsako**

Mieli Lietuvos žmonės,

Pastarosiomis savaitėmis mūsų valstybė patiria nuoseklias ir organizuotas provokacijas iš Baltarusijos teritorijos – į Lietuvos oro erdvę leidžiami kontrabandiniai balionai, sukeliantys pavojų civilinei aviacijai ir trikdantys mūsų kasdienį gyvenimą. Tai nėra pavieniai incidentai. Tai tikslinga, pasikartojanti veikla, kuri tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip hibridinė ataka prieš mūsų valstybę.

Noriu aiškiai pasakyti: Lietuva yra saugi. Situaciją valdome. Esame pasirengę užkirsti kelią bet kokiam pavojui.

Šiandien Lietuvos žmonės turi teisę žinoti, kokių priemonių imasi valstybė ir kokia kryptimi judėsime toliau.


1. Stipriname oro erdvės apsaugą

Krašto apsaugos sistema, kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Oro navigacija dirba sustiprintu režimu.
Priimtas sprendimas:

  • sukurti vieningą reagavimo procedūrą, leidžiančią greitai identifikuoti ir neutralizuoti bet kokius objektus, keliančius grėsmę mūsų oro erdvei;
  • stiprinti žemos altitudės oro erdvės stebėjimą ir įsigyti papildomas technologijas, skirtas mažiems objektams aptikti.

Tai reiškia, kad mūsų oro erdvė bus saugoma greičiau, tiksliau ir efektyviau.


2. Reaguojame tarptautiniu lygiu

Lietuva kreipiasi į:

  • ICAO, dėl rimtų civilinės aviacijos taisyklių pažeidimų;
  • Europos Sąjungą ir NATO, siekdama, kad šis sisteminis pavojus būtų vertinamas platesniame saugumo kontekste.

Tai nėra tik Lietuvos iššūkis. Tai – tarptautinės aviacijos saugumo klausimas. Lietuvos pozicija bus aiški ir principinga.


3. Veikiame kartu su Lietuvos partneriais

Artimiausiomis dienomis inicijuosiu Baltijos šalių ir Lenkijos susitikimą, kurio tikslas – užtikrinti, kad mūsų regiono oro erdvės saugumas būtų vientisas ir koordinuotas.
Kuo labiau esame vieningi, tuo mažiau erdvės lieka provokacijoms.


4. Saugome visuomenės ramybę

Suprantu, kad oro uostų darbo trikdymai ir nuolatinės žinutės apie balionus kelia nerimą.
Noriu pabrėžti: Lietuvos žmonėms pavojaus nėra.

Šiandien mūsų pareiga – išlikti ramiais ir išmintingais. Provokacijos dažnai siekia ne fizinės žalos, o emocinės įtampos. Mes tokio scenarijaus nepriimsime.

Institucijos dirba profesionaliai, nuosekliai ir atsakingai. Informacija visuomet bus teikiama laiku ir tiksliai.


5. Siunčiame aiškią žinią provokatoriams

Lietuva niekada nepriims mėginimų daryti spaudimą, destabilizuoti mūsų gyvenimą ar paveikti mūsų sprendimus.

Esame laisva, stipri ir vieninga valstybė.
Kiekvienas bandymas mus spausti atsitrenks į ryžtingą ir teisiniais principais grįstą atsaką.


Mieli Lietuvos žmonės,

Lietuva ne kartą įrodė, kad moka ramiai ir tvirtai įveikti iššūkius.
Ir šį kartą būsime tokie pat tvirti.

Kviečiu visus išlikti budrius, bet nebijoti.
Mūsų valstybė – saugi, stipri, galingai remiama partnerių ir pasirengusi apginti kiekvieną savo pilietį.

Ačiū.
Lietuvai – vienybės ir saugumo.


Jei norite, galiu parengti ir trumpesnę versiją televizijos eteriui, griežtesnę versiją tarptautinei auditorijai, arba švelnesnę – vidaus ramybės palaikymui.

Gaukite tikslesnius atsakymus, įkelkite vaizdus bei kitus failus ir dar daugiau.

*******Formos viršus

 

Formos apačia

 

Tai ir  geranoriškai persiūsiu šalies vadovui ir jo liokajams ir tarnaitėms, nes ko gero jie Dirbtinio ištekto paslaugomis nesinaudoja.

Kaip ir jų gaspadorius.

 

Ir čia į galvą atėjo vienas pasakymas iš  vieno 

spektaklio  -Malonu susilieti su dideliu .....

 ******************************************

Ir dar pasitikslinau:


Ar prezidentūra naudojasi dirbtinio intelekto paslaugomis
ChatGPT pasakė:

Puiku klausimas — bet kol kas — neaišku, ar Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija (t. y. prezidentūra) oficialiai pranešė, kad reguliariai naudoja dirbtinio intelekto (DI) paslaugas. Štai ką leidžia teigti vieši šaltiniai 👇

✅ Ką žinome apie DI viešajame sektoriuje

  • Valstybės kontrolė 2025 m. atliktas auditą atskleidė, kad viešajame sektoriuje DI sprendimus naudoja ~~15 % institucijų. Valstybės Kontrolė+2Valstybės Kontrolė+2

  • Kartais DI įrankiai yra testuojami — pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija praeityje buvo pranešusi, kad bandomas DI sprendimas viešųjų pirkimų sutarčių administravimui. Bilis.lt

⚠️ Kodėl negalime pasakyti „taip“ apie prezidentūrą

  • Auditorės ataskaitose DI taikymas analizuojamas visiems institucijoms, bet nėra viešai prieinamos viešos informacijos, kad Prezidento kanceliarija būtų tarp tų 15 %. Valstybės Kontrolė+2Valstybės Kontrolė+2

  • Nėra viešo pranešimo ar oficialios žinios, kad prezidentūra būtų paskelbusi apie DI įdiegimą savo administracijoje arba darbo procesuose.

🔎 Ką žinome apie prezidento poziciją DI atžvilgiu

  • Pati prezidentūra ir šalies vadovas — Gitanas Nausėda — yra kalbėję apie DI svarbą Lietuvai ir ragino šalį aktyviai naudoti DI galimybes. lrp.lt+1

  • Tai rodo, kad prezidentūra vertina DI kaip svarbų technologinį ir strateginį įrankį valstybėje, tačiau tai nėra tas pats kaip deklaruoti, kad jie patys DI naudoja kasdienėje veikloje.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą