2016 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos
Prezidento dekretu Nr. 1K - 796 Saulius Skvernelis paskirtas Lietuvos Respublikos
Ministru Pirmininku nuo 2016 m. gruodžio 13 d..
Prieš tai Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, 4 – prieš ir 33 susilaikius, pritarė S. Skvernelio kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus.
Prieš tai Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, 4 – prieš ir 33 susilaikius, pritarė S. Skvernelio kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus.
Kaip sakydavo SSSR diktatorius gruzinas
Stalinas - Yra žmogus –yra problema, nėra žmogaus – nėra problema“.
Gal jis taip pažodžiui ir nesakydavo, tačiau
visa jo veikla tą iš esmės tą patvirtina.
Tą patvirtina ir JAV prieš karo Vietname pabaigą vykdyta operacija „Feniksas“ – kada tikslingai
buvo žudomi partizanų vadai, kas beje ir dabar vyksta Afganistane: ką rodo JAV
prezidento nurodymas nužudyti Irano generolą su oficialiu vizitu atvykusį į
Iraką.
Na o apie Rusiją tai ir kalbėti nėra prasmės.
O jeigu jau taip elgiamasi pasaulyje, tai
kodėl taip nesielgti mūsų premjerui ??
Žinoma ne žmonių atžvilgiu bet kitu aspektu.
Pripažinti
netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimą
Nr. 60 „Dėl Lietuvos būsto strategijos patvirtinimo“.
O
toje Būsto strategijoje buvo rašoma:
38. Dauguma butų savininkų, privatizavusių
butus, susidūrė su pareigomis, kurias sukuria įgyta nuosavybė. Dalies butų savininkų nenoras prižiūrėti
ir remontuoti pastato bendrojo naudojimo objektus, tvarkyti aplinką slopina
ir kitų to paties namo gyventojų iniciatyvą imtis priemonių, atkuriančių ir
didinančių pastato vertę.
Taigi
teisinėmis, visuomenės informavimo ir švietimo priemonėmis būtina ugdyti
būsto savininko savimonę, gebėjimą tinkamai valdyti ir prižiūrėti turimą
nekilnojamąjį turtą.
39.
Šiuo metu nėra nuolat veikiančios ir kryptingos visuomenės informavimo, būsto
sektoriaus dalyvių mokymo ir švietimo sistemos. Šios priemonės vykdomos
fragmentiškai, naudojantis užsienio valstybių technine parama.
57. Aplinkos ministerija bus atsakinga už
šios Strategijos įgyvendinimo priežiūrą, atsižvelgdama į kintančias
ekonomines sąlygas ir atsirandančias naujas galimybes, teiks Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šios Strategijos tikslų ir prioritetų
tikslinimo, jos įgyvendinimo programų, kitų priemonių parengimo ir vykdymo.
58. Šios Strategijos įgyvendinimo priežiūrą
Aplinkos ministerija vykdys įtraukdama į ministerijos strateginės veiklos
planą Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo programą, kurioje bus
numatytos priemonės Strategijos priežiūrai vykdyti, reikiamai informacijai
kaupti ir analizuoti, valstybės remiamoms būsto programoms rengti ir jų
monitoringui atlikti, visuomenės informavimui, būsto subjektų mokymui ir
švietimui plėtoti. Šiai programai įgyvendinti bus skiriami Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto asignavimai ir pasitelktos būsto srityje
dirbančios nevyriausybinės organizacijos, įstatymų nustatyta tvarka
prisidedant prie jų valdymo.
59. Šioje Strategijoje numatytus tikslus
visiškai pasiekti numatoma 2020 metais. Šiam laikotarpiui projektuojami ir
kiekybiniai bei kokybiniai tikslų pasiekimo rodikliai (pagal priedą).
Siekiant objektyviai nustatyti įgyvendinamų priemonių veiksmingumą,
pasirinkti rodikliai bus analizuojami remiantis oficialia statistika,
gyventojų surašymo duomenimis, valstybės įmonės Registrų centro surinkta
analitine medžiaga ir Aplinkos ministerijos informacine duomenų baze.
Prireikus bus atliekamos tikslinės studijos ir apklausos.
|
Taigi
Skvernelis mąsto, kad tokiu būdu 2020
metais nereikės atsiskaityti už strategijoje numatytų tikslų visišką įgyvendinimą:
NUMATOMI LIETUVOS
BŪSTO STRATEGIJOS TIKSLŲ PASIEKIMO
RODIKLIAI
Tikslai
|
Rodikliai 2020
metais
|
1. Išplėsti būsto
pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms
|
1.1. nuomojamas
būstas sudarys 18 procentų šalies būsto fondo (šiuo metu 10 procentų), iš jų
socialinis būstas – iki 4-5 procentų (šiuo metu 2,4 procento)
|
1.2. gyvenamųjų
namų statybos apimtis padidės nuo 4000 butų per metus iki 12000-15000 butų
per metus
|
|
1.3. gyventojų
apsirūpinimo būstu rodikliai priartės prie esamo ES valstybių lygio: būsto
naudingas plotas vienam šalies gyventojui padidės nuo 22,4 kv. metro iki
28-29 kv. metrų (esamas ES valstybių vidurkis – 30 kv. metrų)
|
|
1.4. padidėjus
gyventojų mobilumui, metinė būsto rinkos apyvarta, sudaranti šiuo metu apie
2,6 procento, padidės iki 3,4-3,5 procento (esamas ES valstybių lygis)
|
|
2. Užtikrinti
efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą,
įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą
|
2.1. bus
atnaujintos ir (ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos,
atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti
langai ir durys
|
2.2. bus pašalinti
stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų
sienų šiluminis laidumas
|
|
2.3. šiluminės
energijos ir kuro santykinės sąnaudos, skaičiuojamos būsto naudingo ploto
vienetui, sumažės ne mažiau kaip 30 procentų
|
|
2.4. namų ūkių
išlaidos (investicijos) būsto reikmėms padidės ir sudarys nuo 20 iki 30
procentų visų išlaidų
|
|
3. Sustiprinti
būsto sektoriaus subjektų gebėjimą dalyvauti būsto rinkoje
|
3.1. bus sukurta
darni būsto sektoriaus valstybinio valdymo (reguliavimo) sistema
|
3.2. bus išplėstos
savivaldybių funkcijos, susijusios su būsto politikos įgyvendinimu, ir
atitinkamai padidintas jų finansinis pajėgumas
|
|
3.3. daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų
daugiabučių namų daugės nuo šiuo metu esančių 20 procentų iki 80 procentų
|
|
3.4. bus sukurtos
pajėgios nevyriausybinės būsto valdymo institucijos (būsto savininkų ir
nuomininkų asociacijos ar konfederacijos)
|
|
3.5. bus sukurta su ES būsto statistika suderinta ir
patikima būsto sektoriaus būklės informacinė sistema
|
|
3.6. bus įdiegtos nuolat veikiančios visuomenės
informavimo ir švietimo būsto klausimais sistemos
|
______________
Suprantamas Skvernelio noras taip elgtis, nes
jis yra galutinai susiformavęs policininkas, o ne kūrėjas.
Betgi nuo to mums visiems tikrai, kaip
sakoma, ne lengviau.
Deja būsto problemos niekur nedingo, kaip niekur nedingo ir pats būstas.
Taigi problemos liko ir jos nemažės, nes jos
nesprendžiamos.
O jeigu ir bandomos spręsti, tai visiškai netinkamai.
Ką rodo Seimo nario ir Seimo nario aplinkos
ministro Seimui pateiktas ir tenai įregistruotas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas,
kaip jų asmeninis produktas.
Savaime
suprantama, kad moralinę šio fakto pusę turėtų įvertinti Seimo Etikos ir
procedūrų komisija, kadangi šie du Seimo
nariai, kurių vienas yra aplinkos ministras, pasisavino ilgametės
Aplinkos ministerijos darbuotojų veiklos rezultatus.
Savaime suprantama,
kad šio Įstatymo projekto paviešinimas sulaukė žiniasklaidos dėmesio.
Deja ne
iš tos pusės – ne iš daugiabučių namų savininkų, o iš bendrijų pirmininkų –
kolūkio pirmininkų ....
Nors ir Strategijoje rašoma, kad „dauguma
butų savininkų, privatizavusių butus, susidūrė su pareigomis, kurias sukuria
įgyta nuosavybė“, deja iš esmės yra taip, kad dauguma butų savininkų nesuvokia,
kad jie yra viso daugiabučio namo savininkai.
Štai Nekilnojamo turto registras nustato:
1. Nekilnojamojo turto
registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri
nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris:
|
Kad daugiabutis namas yra statinys –akivaizdu ir nepaneigiama.
Kad butas daugiabučiame name yra iš esmės erdvė daugiabučiame name – akivaizdu ir nepaneigiama.
Kad buto savininkas yra ir daugiabučio namo
savininkas
–nustato įstatymai.
Ar daugiabučiai namai yra registruoti
Nekilnojamo turto registre, ir jo savininkai gali gauti patvirtinimą, kokia
jo dalis kiekvienam iš jų priklauso – NE.
Tai ko gi
tada norėti iš buto savininkų, jeigu jie neturi įrodymo, kad jie yra pastato bendrasavininkai.
Todėl daugiabučiai namai turėtų būti Registruojami Nekilnojamo turto registre
ir jiems turi būti nustatytas
nekilnojamo turto mokestis.
Toks
mokestis, kad nebūtų našta jo
savininkams, tačiau primintų jiems,
kad jie yra viso statinio savininkai su atitinkamomis pareigomis.
Antra
nemažiau svarbu –terminas bendrojo naudojimo
objektai yra netinkamas nepabrėžiant,
kad tai yra bendras turtas.
[Šaligatviai, paplūdimiai, pliažai, nemokami
tualetai ir pan. – yra bendrojo naudojimo objektai.]
Įstatymai
nustato, kad daugiabučiame name turi būti sudaromas bendrojo naudojimo objektų
aprašas.
Tiktai
kiek daugiabučių namų savininkų juos turi, o jeigu ir turi, tai kaip tie
aprašai atrodo.
Nes štai kaip atrodo vieno Kauno daugiabučio
namo bendrojo naudojimo aprašo dalis – Šildymo
ir karšto vandens sistemos aprašas, beje vieno Valstybinės energetikos
reguliavimo tarybos nario atkakliu (atsiprašant
buku) supratimu visai tinkamas ir kaip bendrojo naudojimo
objektų aprašas ir kaip dokumentas tinkamai šildymo
ir karšto vandens sistemos priežiūrai atlikti .....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą