Skvernelio supratimas: Nebus būsto strategijos - nebus būsto problemos...

    2016 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K - 796 Saulius Skvernelis paskirtas Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku nuo 2016 m. gruodžio 13 d..

Prieš tai Seimas, 90 parlamentarų balsavus už, 4 – prieš ir 33 susilaikius, pritarė S. Skvernelio kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministrus Pirmininkus.

 Kaip sakydavo SSSR diktatorius gruzinas Stalinas  - Yra žmogus –yra problema, nėra žmogaus – nėra problema“.

Gal jis taip pažodžiui ir nesakydavo, tačiau visa jo veikla tą iš esmės tą patvirtina.

Tą patvirtina  ir JAV prieš karo Vietname  pabaigą vykdyta operacija „Feniksas“ – kada tikslingai buvo žudomi partizanų vadai, kas beje ir dabar vyksta Afganistane: ką rodo JAV prezidento nurodymas nužudyti Irano generolą su oficialiu vizitu atvykusį į Iraką.

Na o apie Rusiją tai ir kalbėti nėra prasmės.

O jeigu jau taip elgiamasi pasaulyje, tai kodėl taip nesielgti mūsų premjerui ??

Žinoma ne žmonių atžvilgiu bet kitu aspektu.

 Štai jau  2017 m. kovo 22 d.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimą Nr. 60 „Dėl Lietuvos būsto strategijos patvirtinimo“.

  

 O toje Būsto strategijoje buvo rašoma:

38. Dauguma butų savininkų, privatizavusių butus, susidūrė su pareigomis, kurias sukuria įgyta nuosavybė. Dalies butų savininkų nenoras prižiūrėti ir remontuoti pastato bendrojo naudojimo objektus, tvarkyti aplinką slopina ir kitų to paties namo gyventojų iniciatyvą imtis priemonių, atkuriančių ir didinančių pastato vertę. Taigi teisinėmis, visuomenės informavimo ir švietimo priemonėmis būtina ugdyti būsto savininko savimonę, gebėjimą tinkamai valdyti ir prižiūrėti turimą nekilnojamąjį turtą. 39. Šiuo metu nėra nuolat veikiančios ir kryptingos visuomenės informavimo, būsto sektoriaus dalyvių mokymo ir švietimo sistemos. Šios priemonės vykdomos fragmentiškai, naudojantis užsienio valstybių technine parama. 57. Aplinkos ministerija bus atsakinga už šios Strategijos įgyvendinimo priežiūrą, atsižvelgdama į kintančias ekonomines sąlygas ir atsirandančias naujas galimybes, teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šios Strategijos tikslų ir prioritetų tikslinimo, jos įgyvendinimo programų, kitų priemonių parengimo ir vykdymo. 58. Šios Strategijos įgyvendinimo priežiūrą Aplinkos ministerija vykdys įtraukdama į ministerijos strateginės veiklos planą Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo programą, kurioje bus numatytos priemonės Strategijos priežiūrai vykdyti, reikiamai informacijai kaupti ir analizuoti, valstybės remiamoms būsto programoms rengti ir jų monitoringui atlikti, visuomenės informavimui, būsto subjektų mokymui ir švietimui plėtoti. Šiai programai įgyvendinti bus skiriami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai ir pasitelktos būsto srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, įstatymų nustatyta tvarka prisidedant prie jų valdymo. 59. Šioje Strategijoje numatytus tikslus visiškai pasiekti numatoma 2020 metais. Šiam laikotarpiui projektuojami ir kiekybiniai bei kokybiniai tikslų pasiekimo rodikliai (pagal priedą). Siekiant objektyviai nustatyti įgyvendinamų priemonių veiksmingumą, pasirinkti rodikliai bus analizuojami remiantis oficialia statistika, gyventojų surašymo duomenimis, valstybės įmonės Registrų centro surinkta analitine medžiaga ir Aplinkos ministerijos informacine duomenų baze. Prireikus bus atliekamos tikslinės studijos ir apklausos.

Taigi Skvernelis mąsto, kad tokiu būdu  2020 metais nereikės atsiskaityti už strategijoje numatytų tikslų visišką įgyvendinimą:

NUMATOMI LIETUVOS BŪSTO STRATEGIJOS TIKSLŲ PASIEKIMO

RODIKLIAI

Tikslai	Rodikliai 2020 metais
1. Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms	1.1. nuomojamas būstas sudarys 18 procentų šalies būsto fondo (šiuo metu 10 procentų), iš jų socialinis būstas – iki 4-5 procentų (šiuo metu 2,4 procento)
	1.2. gyvenamųjų namų statybos apimtis padidės nuo 4000 butų per metus iki 12000-15000 butų per metus
	1.3. gyventojų apsirūpinimo būstu rodikliai priartės prie esamo ES valstybių lygio: būsto naudingas plotas vienam šalies gyventojui padidės nuo 22,4 kv. metro iki 28-29 kv. metrų (esamas ES valstybių vidurkis – 30 kv. metrų)
	1.4. padidėjus gyventojų mobilumui, metinė būsto rinkos apyvarta, sudaranti šiuo metu apie 2,6 procento, padidės iki 3,4-3,5 procento (esamas ES valstybių lygis)
2. Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą	2.1. bus atnaujintos ir (ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys
	2.2. bus pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas
	2.3. šiluminės energijos ir kuro santykinės sąnaudos, skaičiuojamos būsto naudingo ploto vienetui, sumažės ne mažiau kaip 30 procentų
	2.4. namų ūkių išlaidos (investicijos) būsto reikmėms padidės ir sudarys nuo 20 iki 30 procentų visų išlaidų
3. Sustiprinti būsto sektoriaus subjektų gebėjimą dalyvauti būsto rinkoje	3.1. bus sukurta darni būsto sektoriaus valstybinio valdymo (reguliavimo) sistema
	3.2. bus išplėstos savivaldybių funkcijos, susijusios su būsto politikos įgyvendinimu, ir atitinkamai padidintas jų finansinis pajėgumas
	3.3. daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų daugiabučių namų daugės nuo šiuo metu esančių 20 procentų iki 80 procentų
	3.4. bus sukurtos pajėgios nevyriausybinės būsto valdymo institucijos (būsto savininkų ir nuomininkų asociacijos ar konfederacijos)
	3.5. bus sukurta su ES būsto statistika suderinta ir patikima būsto sektoriaus būklės informacinė sistema
	3.6. bus įdiegtos nuolat veikiančios visuomenės informavimo ir švietimo būsto klausimais sistemos

______________

   Suprantamas Skvernelio noras taip elgtis, nes jis yra galutinai susiformavęs policininkas, o ne kūrėjas.

Betgi nuo to mums visiems tikrai, kaip sakoma, ne lengviau.

Deja būsto problemos niekur nedingo, kaip  niekur nedingo ir pats būstas.

Taigi problemos liko ir jos nemažės, nes jos nesprendžiamos.

O jeigu ir bandomos spręsti, tai visiškai netinkamai.

Ką rodo Seimo nario ir Seimo nario aplinkos ministro Seimui pateiktas   ir tenai įregistruotas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo   projektas, kaip jų  asmeninis produktas.

  Savaime suprantama, kad moralinę šio fakto pusę turėtų įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisija,  kadangi šie du Seimo nariai, kurių vienas yra aplinkos ministras, pasisavino   ilgametės Aplinkos ministerijos darbuotojų veiklos rezultatus.

Savaime suprantama, kad šio Įstatymo projekto paviešinimas sulaukė žiniasklaidos dėmesio. 

Deja ne iš tos pusės – ne iš daugiabučių namų savininkų, o iš bendrijų pirmininkų – kolūkio pirmininkų ....

Nors ir Strategijoje rašoma, kad „dauguma butų savininkų, privatizavusių butus, susidūrė su pareigomis, kurias sukuria įgyta nuosavybė“, deja iš esmės yra taip, kad dauguma butų savininkų nesuvokia, kad jie yra viso daugiabučio namo  savininkai.

Štai Nekilnojamo turto registras nustato:

1. Nekilnojamojo turto registre registruojami šie nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris: 1) žemės sklypai; 2) statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) patalpos

Kad daugiabutis namas yra statinys –akivaizdu ir nepaneigiama.

Kad butas daugiabučiame name yra iš esmės erdvė daugiabučiame name  – akivaizdu ir nepaneigiama.

Kad buto savininkas yra ir daugiabučio namo savininkas –nustato įstatymai.

Ar daugiabučiai namai yra registruoti Nekilnojamo turto registre, ir jo savininkai gali gauti patvirtinimą, kokia jo dalis kiekvienam iš jų priklauso – NE.

Tai ko gi tada norėti iš buto savininkų, jeigu jie neturi įrodymo, kad jie yra pastato bendrasavininkai.

Todėl daugiabučiai namai  turėtų būti  Registruojami Nekilnojamo turto registre ir  jiems turi būti nustatytas nekilnojamo turto mokestis.  

Toks mokestis, kad nebūtų našta jo savininkams, tačiau primintų jiems, kad jie yra viso statinio savininkai su atitinkamomis pareigomis.

Antra nemažiau svarbu –terminas bendrojo naudojimo objektai  yra netinkamas nepabrėžiant, kad tai yra bendras turtas.

[Šaligatviai, paplūdimiai, pliažai, nemokami tualetai ir pan. – yra bendrojo naudojimo objektai.]

Įstatymai nustato, kad daugiabučiame name turi būti sudaromas bendrojo naudojimo objektų aprašas.

Tiktai kiek daugiabučių namų savininkų juos turi, o jeigu ir turi, tai kaip tie aprašai atrodo.

     Nes štai kaip atrodo vieno Kauno daugiabučio namo bendrojo naudojimo aprašo dalis – Šildymo ir karšto vandens sistemos aprašas, beje vieno Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nario atkakliu (atsiprašant buku) supratimu   visai tinkamas ir kaip bendrojo naudojimo objektų aprašas ir kaip dokumentas tinkamai   šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrai atlikti .....