Tai tik pusė bėdos - visa bėda tame, kad šiuo metu taikomas daugiabučių namų renovacijos modelis yra akivaizdžiai ir nepaneigiamai nusikalstamas.
Be abejo ranovuoti daugiabučiai taupo šilumą, bet tam skirtos namų savininkų lėšos ir valstybės parama naudojamos neracionaliai ir yra "otkatų" šaltinis.
O apie renovacijos vykdymo kokybės kontrolę geriau patylėti...
Daugiabučių namu renovacija, vadovaujantis sveiko proto, o ne "otkatų", logika, turi būti vykdoma perkant energijos taupymo paslaugą.
Tam tikslui užsienyje yra taikomas, taip vadinamas ESCO modelis, - energijos taupymo paslaugos pirkimas, kada renovacijos vykdytojas yra suinteresuotas jos kokybe.
Todėl, vadovaujantis sveiko proto logika, ir kas tai paneigs, visi kas aktyviai reklamuoja šiuo metu vykdomą daugiabučių namų renovaciją yra suinteresuoti nusikalstamu renovacijos modeliu, o renovacijos kokybė jiems tiek ir terūpi.
Be abejo tiek V. Poderio vadovaujama Energetikos komisija, tiek Valstybės kontrolė energijos taupymo paslaugos pirkimo modelį žino.
Šilumos tiekėju asociacija jį irgi gerai žino, tačiau nusikalstamą daugiabučių renovacijos modelį reklamuoja....
Taigi reiktų kalbėti ne apie " bandančius rasti būdus efektyvesniam valstybės lėšų investavimui į šilumos taupymą", o apie suinteresuotus nusikalstamu renovacijos modeliu. Kompleksiškai ir sistemiškai vertinant situaciją reiktų kalbėti apie SISTEMĄ ...
*****************************************
P.S.
Tikrai smagu, kad sumažėjo anglies dvideginio išmetimai į atmosferą.
Betgi užsandarinus butus, neįrengus aktyvios ventiliacijos, juose padidėja to paties anglies dvideginio koncentracija, kas sąlygoja padidintą sergamumą.
Taigi jeigu kuo ankščiau daugiau "senjorų" nusikels Anapilin, tuo didesnė nauda biudžetui, tuo didesnė ramybė valdžiai .....
**********************************************
Sveiki,
Dėkoju už informaciją apie daugiabučių renovaciją Ignalinoje. Ją perskaičius kyla labai dviprasmiškos mintys…
Viena vertus – tikrai smagu, kad taupoma šiluma ir pinigai, sumažėjo anglies dvideginio išmetimai į atmosferą, pagražėjo gražioje vietoje įsikūręs miestelis.
Kita vertus, galvojant valstybiškai apie mūsų visų mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių valstybines investicijas, kyla klausimas: ar tikrai reikia Ignalinoje renovuoti daugiabučius?
Ir dar visus!?
Kai tuo tarpu daugiabučiai kituose miestuose (ypač didžiuosiuose miestuose) valstybės remiamai renovacijai laukia lėšų metų metus sustatyti į eiles…
Gal Šilumininkų asociacijai būtų nesunku surinkti informaciją ir palyginti su kitais miestais apie šių valstybinių investicijų į daugiabučių apšiltinimą efektyvumą ir atsipirkimą?
Juk Ignalina – rajonas su viena didžiausių bedarbysčių, vadinasi labai daug socialiai remtinų žmonių, už kuriuos renovacijos kaštus padengia valstybė, lygiai taip pat kaip ir mokesčius už šilumą.
Ar nėra taip, kad Ignalinos spartuoliška renovacija vykdoma praktiškai vien valstybės lėšomis?
Ignalina taip pat yra rajonas, kuriame neigiamas metinis gyventojų pokytis metai iš metų yra vienas didžiausių.
Tai kiek tuščių butų renovuotuose daugiabučiuose?
Kokia dalis ne socialiai remtinų žmonių gyvena renovuotuose daugiabučiuose?
Nes ne kartą girdėjome, kad dalis socialiai remtinų gyventojų nevertina galimybės taupyti šilumą, nuolat “vėdina” butus palikę pravirus langus, nes už juos šilumos kaštus dengia savivaldybės?
Ignalina yra viename šalčiausių Lietuvos regionų, todėl būtų įdomu palyginti suvartojimus ne EUR į kv. metrą, bet įvertinus lauko temperatūros ir šildomų dienų skaičiaus įtakas.
Tuomet galėtume palyginti renovuoto daugiabučio efektyvumą Ignalinoje, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šilutėje ir kitur. Juk labai svarbu ir kaip šiluma paskirstome name, kaip reguliuojama.
Suprantu, kad šie (ir daug panašių) klausimai yra valstybinės daugiabučių renovacijos “kalviams” iš Aplinkos ministerijos, bet yra labai liūdna pastebėti, kad būtent ten jau daug daug metų niekas nenori renovacijos informacijos analizuoti tokiu “kampu”.
Keičiasi ministrai, viceministrai, departamentų ir skyrių vadovai, bet kaip neįdomu analizuoti valstybės lėšų investicijas į šiluminės energijos taupymą, taip neįdomu…
Bet LŠTA nariai iš principo turi visą šią informaciją, tik ją reikėtų apjungti, perskaičiuoti ir paanalizuoti mano paminėtais aspektais.
Tokia informacija labai padėtų V. Poderio vadovaujamai Energetikos komisijai bei Valstybės kontrolei, bandantiems rasti būdų efektyvesniam valstybės lėšų investavimui į šilumos taupymą.
Manau, jūsų – šilumininkų pagalba čia galėtų būti pati reikšmingiausia.
Tai ar imsitės? 😊
Ačiū dar sykį ir sėkmės.
Pagarbiai,
Vytautas Turonis
Generalinis direktorius
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą