Nuomonė – Mėšle sėdintis smarvės nejaučia .....

Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą: ar jis teisėtas? – Alytaus naujienose klausia  Laura BALIUKONIENĖ.

Jinai aprašo, kaip vienas tūlas garbaus amžiaus Alytaus santechnikas nenori mokėti už vonios radiatoriaus – „gyvatuko“ skleidžiamą šilumą, kaip jo netenkina Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos  atsakymai.

Taigi  šis santechnikas yra šventai įsitikinęs, kad  jeigu jo bute nėra karšto vandens cirkuliacinio vamzdžio, tai už vonios radiatoriaus -  gyvatuko skleidžiamą šilumą jis  neturi mokėti .......

Taigi šis ponas pasiduoti neketina, jis bendrauja su Seimo nariais ..... ir yra pasiryžęs dėl savo „ teisybės“  kovoti toliau....  

Informacijos, kam jo daugiabučiame name priklauso šilumos punktas neturime, tačiau greičiausiai jis yra  šilumos tiekėjo (savivaldybės) nuosavybė.

Ir todėl labai ir labai tikėtina, kad šis teisybės ieškotojas moka tikrai nesuteiktos paslaugos, centralizuotai patiekto karšto vandens mokestį.

Moka ir nesuvokia ką moka ir už ką moka .....

Todėl kaltinti tiek Kainų komisiją, tiek Valstybinę energetikos inspekciją reiktų ne dėl „gyvatuko“ mokesčio, o dėl „valstybinio reketo“ palaikymo.

Betgi  labai ir labai jau tikėtina, ir kas paneigs,  kad tokiu atveju jo cituojamo   posakio „Mėš­le sė­din­tis smar­vės ne­jau­čia, nors ta smar­vė ei­li­niam žmo­gui net ger­klę grau­žia“   pirma dalis gali būti  taikytina ir jam pačiam ....

Betgi, kas paneigs, kad tokiu atveju, tokios informacijos talpinimas verčia manyti, kad tas pats liečia ir redakciją,  ir straipsnio autorę......

Panašiai, kaip po artimo  bendravimo su „bomžomis“  persisiunkiama jų kvapu ....

.

.