Krašto apsaugos ministerija džiūgaudama pranešė:
NATO atstovai patikino, kad grėsmės
akivaizdoje Lietuva sulauks NATO partnerių pagalbos.
Ir kuo gi ji rėmėsi
??
Ogi tuo, kad birželio 29 d. Palangoje lankėsi Lietuvoje
veikiančio NATO pajėgų integravimo vieneto (angl. – NFIU) delegacija,
vadovaujama vieneto vado pulkininko Jakobo Søgårdo Larseno (Jakob Søgård
Larsen).
Delegacija susipažino su kurorto vadovybe, apžiūrėjo
infrastruktūrą ir susitiko su visuomene Gintaro muziejuje.
Gintaro muziejuje susirinkusiems palangiškiams ir
miesto svečiams buvo pristatyti NATO pajėgų tikslai ir uždaviniai reaguojant į
besikeičiančią saugumo situaciją Europoje, NATO pajėgų integravimo vieneto
Lietuvoje įkūrimo prielaidos, vykdomos funkcijos ir užduotys.
Palangos miesto gyventojai domėjosi, per kiek laiko
NATO pajėgos pasiektų Lietuvą realios grėsmės atveju, ar Lietuva pajėgi
savarankiškai atsilaikyti 48 valandas, ar NATO priklausančios šalys, grėsmės
atveju, vieningai skubėtų į pagalbą sąjungininkėms?
Taip pat kėlė ir kitus su šalies saugumu susijusius
klausimus.
NATO atstovai patikino, kad grėsmės akivaizdoje
Lietuva sulauks NATO partnerių pagalbos.
NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas plk. J. S.
Larsenas pabrėžė, jog šalies gynyba ženkliai priklauso ir nuo civilių
pasirengimo padėti kariškiams, nes be visuomenės paramos ir supratimo nė vienos
valstybės kariuomenė nėra pakankamai stipri ir pajėgi.
NATO Pajėgų Integravimo Vieneto Lietuvoje delegaciją
sudarė karininkai ir seržantai iš 10 NATO valstybių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Italijos, Junginės karalystės, Kanados,
Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos ir Slovakijos.
Delegacija taip pat lankėsi Palangos oro uoste ir
Reabilitacijos ligoninėje.
Betgi NATO sutarties
4-as straipsnis numato sąjungininkų konsultacijas, kai bent vienas iš jų mano,
kad kyla grėsmė jo teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba
saugumui.
Atitinkamai pagal sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios
valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą.
Tai reiškia, kad ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių
Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
Betgi ši organizacija
gali imtis priemonių tik tokiu atveju, jei tam pritaria visos valstybės –
narės.
O NATO nare yra
ir Kipro okupantė Turkija, valstybė vykdanti kurdų genocidą.
Kad Turkija Rusijos agresijos atveju prieš, tarkime, Pabaltijo valstybes pritartų
karui su ja, gali patikėti tik visiškas naivuolis.
O Rusijos agresija prieš Ukrainą akivaizdžiai ir
nepaneigiamai parodė, ko verti yra
didžiųjų valstybių įsipareigojimai.
Taigi tikėti, kad rafinuotos Rusijos agresijos, tarkime,
prieš Pabaltijo valstybes atveju Vokietija, Italija, ar Prancūzija vienašališkai
pradėtų karą su Rusija yra virš, kaip
sakoma, naivumo.
Tokiu būdu sumoje KAM
pareiškimą, kas paneigs, reiktų vertinti kaip propagandą.
O šios grupės vojažą į šalies pajūrį - kaip
turistinę kelionę ..... labai jau primenančią sovietinius laikus .....
.
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą