Nes, kaip sakė romėnai - amicus stultorum similis efficietur ....................

Prezidentei Daliai Grybauskaitei padarius Seime eilinį, LR Konstitucijos nustatytą metinį pranešimą, kaip tokiais atvejais yra įprasta, žiniasklaidos priemonėse pasipylė  įvairiausi komentarai, deja  labai jau  stokojantys tiek objektyvumo, tiek konstruktyvumo, o labiausia kompetencijos.

Todėl, mūsų nuomone, verta iš esmės, sistemiškai ir kompleksiškai pabandyti įvertinti Prezidento metinį pranešimą.

Visų pirma reiktų pradėti nuo LR Konstitucijoje nustatytų valdžios galių, kurias yra  išaiškinęs  LR Konstitucinis teismas:

Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta: 

„Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“

Šia norma, kurios turinys detaliau atskleidžiamas kituose Konstitucijos straipsniuose, įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas.

Tai yra pagrindinis demokratinės teisinės valstybės organizacijos ir veiklos principas.

 Kaip pažymėta Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarime, šis principas reiškia, kad įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra.

 Kiekvienai valdžios institucijai suteikiama jos paskirtį atitinkanti kompetencija, kurios konkretus turinys priklauso nuo tos institucijos vietos tarp kitų valdžios institucijų, jos įgaliojimų santykio su kitų institucijų įgaliojimais.

Kiekviena valstybės valdžia užima tam tikrą vietą valstybės valdžios sistemoje ir atlieka tik jai būdingas funkcijas.

Seimas, kurį sudaro tautos atstovai – Seimo nariai, leidžia įstatymus, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas, sprendžia kitus Konstitucijoje numatytus klausimus.

  

Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas, jis atstovauja valstybei ir daro visa, kas jam pavesta 

Konstitucijos ir įstatymų, o Vyriausybė yra vykdomoji tvarkomoji šalies institucija, vykdanti įstatymus ir kitus teisės aktus, tvarkanti krašto reikalus.

Teismai vykdo teisingumą.

Konstitucijos 5 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

Įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir funkcijas valstybės institucijų veikla grindžiama jų bendradarbiavimu, todėl jų tarpusavio sąveika apibūdintina kaip tarpfunkcinė partnerystė.

Vienas iš valstybės institucijų bendradarbiavimo užtikrinimo būdų yra Vyriausybės atsakingumo parlamentui principas, įtvirtintas daugelio Europos valstybių konstitucijose. 

 Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą valdžios institucijų kompetenciją Lietuvos valstybės valdymo modelis priskirtinas parlamentinės respublikos valdymo formai.

Kartu pabrėžtina, kad mūsų valstybės valdymo formai būdingi ir kai kurie vadinamosios mišriosios (pusiau prezidentinės) valdymo formos ypatumai. 

Tai atsispindi Seimo, valstybės vadovo – Respublikos Prezidento, Vyriausybės įgaliojimuose bei jų tarpusavio santykių teisinėje konstrukcijoje. 

Lietuvos konstitucinėje sistemoje yra įtvirtintas Vyriausybės atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkamą Vyriausybės sudarymo būdą.

Lietuvos vykdomosios valdžios institucijų sistemoje Vyriausybė, įgyvendinanti valstybinį valdymą, užima išskirtinę vietą.

 Vyriausybė – kolegiali bendros kompetencijos institucija.

 Ją sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

 Konstitucijos 94 straipsnyje nustatyta, kad Vyriausybė tvarko krašto reikalus, saugo šalies teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą, rengia valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui, vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą, rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus, užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, vykdo kitas pareigas, kurias jai paveda Konstitucija ir įstatymai. 

Vyriausybės galias apibrėžia Konstitucija ir įstatymai. 

Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą Vyriausybės veiklą. 

Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui pirmininkui.

     Respublikos Prezidentas savo rinkimų programos siekius įgyvendina teikdamas atitinkamus įstatymų projektus, grąžindamas pakartotinai svarstyti Seimo priimtus įstatymus, kreipdamasis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, darydamas pranešimus apie padėtį Lietuvoje, šalies vidaus ar užsienio politiką ir t.

O kaip gi yra tikrovėje ???

Kiekvieną pirmadienį Premjeras tursena į Prezidentūrą, ir, vadovaujantis sveiko proto logika, tikrai ne tam, kad Prezidentė jį pavaišintų kava ......

TOKIU BŪDU PREZIDENTĖ REALIZUOJA SAVO RINKIMŲ PROGRAMOS SIEKIUS, VYKDO SAVO REITINGŲ PALAIKYMO POLITIKĄ.

O LR Konstitucija du kartus nustato Seimo viršenybę:

Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė.

Prezidentas daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką;

Tokiu būdu Prezidentė  vyksta į svečius pas aukštesnę valdžią.

O kaip gi elgiasi pastaroji,  rodo Seimo posėdžio stenograma:

PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­dė­si­me bir­že­lio 4 d. (ket­vir­ta­die­nio) ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) 

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas). Jos Ekscelen­ci­ja ( liet. Jos Kilnybė) Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. (Plo­ji­mai)

10.00 val.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės me­ti­nis pra­ne­ši­mas

 D. GRYBAUSKAITĖ. La­bas ry­tas vi­siems. Ger­bia­mie­ji, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai ir bran­gūs Lie­tu­vos žmo­nės!

...............................

,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

Ačiū vi­siems, ku­rie šią pa­rei­gą gir­di­te šir­di­mi. Ačiū. (Plo­ji­mai) 

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei D. Gry­baus­kai­tei. (Plo­ji­mai)

M. STROLYS (Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­to kon­sul­tan­tas). Jos Eks­ce­len­ci­ja ( liet. Jos Kilnybė)  Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė. (Plo­ji­mai).

----------------

  Tokiu būdu, jeigu jau Seimas Prezidentę, kaip tikrą Jos Kilnybę, nuolankiai pasitinka ir išlydi stovėdamas, plojimais, tai ir jos pranešimas gali būti toks ar kitoks, kaip jau nuspręs Jos Kilnybė.

 Ir ne pirmai kartai nuo žagrės jos pranešimą komentuoti.

Nes, kaip sakė romėnai - amicus stultorum similis efficietur ................