Ką gi daryti su penktosios kolonos veiklos pasekmėmis?

„Deja, šiluminės energijos negalima „sandariai uždaryti“ nei į vamzdį, nei į patalpą.

Net geriausia šiluminė izoliacija nesustabdo visiškai (pilnai) šilumos pratekėjimo, jeigu yra nors mažiausias temperatūrų skirtumas tarp vienos ir kitos pusės.

Dėl to neišvengiamai dalis šilumos prarandama požeminiuose vamzdynuose, o pastate šiluminė energija teka ne tik į išorę per sienas ir langus, bet ir „migruoja“ tarp vidinių patalpų, jeigu jose yra kad ir nedidelis temperatūrų skirtumas.

Turbūt negalima demokratinėje valstybėje  gyventojams uždrausti pasirinkti šildymo būdo, tačiau tai turi būti daroma civilizuotai, nedarant žalos kitiems.

Problemą bandyta spręsti reikalaujant, kad atsijungiantis butas izoliuotų nuo kaimynų sienas, iškeltų iš buto šildymo vamzdžius, padengtų pastato bendrasavininkams nuostolius ir panašiai.

Atsijungusio buto ar patalpų savininkas turėjo apmokėti jam priskirtą bendrojo naudojimo patalpose suvartotą šilumos kiekį.

Patirtis parodė, kad „atsijungiančių“ butų savininkai kreipia mažai dėmesio į tokius reikalavimus, vengia apmokėti bendrai sunaudotą šilumą ar kompensuoti kitų vartotojų patirtas dėl atsijungimo išlaidas, kurias, beje, gana sunku įkainoti (kaip įvertinti temperatūros sumažėjimą kaimyninėse patalpose?)“

Daugiabutis pastatas yra vientisas konstrukcinis-inžinerinis kompleksas ir visi esminiai jo rekonstrukcijos pakeitimai turi būti daromi kartu ir suderintai, kad nepažeistų atskirų jo gyventojų interesų.

 Iš senųjų demokratinių valstybių atėję bandymai įdiegti Lietuvos daugiabučiuose privačios iniciatyvos ir atsakomybės principus kol kas neduoda rezultatų, tad gal juos reikia koreguoti? „

 ------------------------------

 Tai termoinžinerijos mokslų daktaro Valdo Lukoševičiaus, KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docento,  mintys iš žurnalo „Šiluminė technika“,  2014  m. Nr. 4 (61).

 Mintys protingos, išmintingos, tiktai ....

   Tikrai, kas gi paneigs, kad „ Daugiabutis pastatas yra vientisas konstrukcinis-inžinerinis kompleksas“.

  Tikrai, kas gi paneigs, kad pvz. automobilis yra vientisa inžinerinė konstrukcija.

     Betgi  jeigu automobilis nuosavybės teise priklauso keturiems asmenims, tai iš to neseka, kad visi keturi turi teisę vienu metu sėdėti už vairo, kad kiekvienas pagal savo skonį gali uždėti  automobiliui skirtingus ratus ir padangas ir t.t.

   Žinoma kiekvienas iš jų gali pilti į variklį tepalą pagal savo skonį, į baką vietoje dyzelino pilti benziną ... tiktai kuo tas baigtųsi, komentarai nereikalingi.

     Su automobiliu tai, tarkime,  aišku, bet su daugiabučių namu – vientisu konstrukciniu – inžinerinių KOMPLEKSU, pasirodo, kad  yra kitaip.

   Jeigu jau termoinžinerijos mokslų daktaras  mano, kad demokratinėje valstybėje TURBŪT NEGALIMA  UŽDRAUSTI DARKYTI VIENTISĄ KONSTRUKCINĮ – INŽINERINĮ KOMPLEKSĄ, ttai ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius, juo labiau Seimo narius .....

  Tiktai vargu ar tikros demokratijos valstybėse ponas termoinžinerijos mokslų daktaras  suras tokius  pastatus vientisus  konstrukcinius – inžinerinius  kompleksus, kurie turėtų po kokį šimtą savininkų su vienodomis teisėmis ...

   Taigi jo  mintys apie atskirų daugiabučių namų butų  atsijungimą nuo pastato šildymo  sistemos yra duoklė populizmui, TERMOINŽINERIJOS MOKSLŲ DAKTARUI GARBĖS  TIKRAI NEDARANČIOS.

  Politine prasme leidimas  daugiabučių namų butų savininkams atsijungti nuo pastato šildymo sistemos yra penktosios kolonos darbas, nepalyginamai daugiau žalos darantis valstybei, nei Rusijos televizijos propagandinės laidos.

Tačiau, savaime suprantama, kad šalyje kol kas  nėra tokios pilietinės politinės jėgos, kuri ryžtųsi šioje vietoje sutramdyti penktąją koloną.

Betgi ką gi daryti su penktosios kolonos veiklos pasekmėmis? 

Išeitis yra.

Jeigu jau pripažįstame, kad daugiabutis namas yra  VIENTISAS  KONSTRUKCINIS – INŽINERINIS  KOMPLEKSAS, tai   išeitis labai paprasta  – VISA šiame VIENTISAME konstrukciniame  - inžineriniame komplekse šildymui sunaudota šiluma turi būti paskirstyta vartotojams.

   VISA – tame tarpe ir nuo pastato šildymo sistemos atsijungusių butų šildymui sunaudota šiluma.

 Na o termoinžinerijos mokslų daktarui, Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos nariui  tuo pačiu tai labai gera proga reabilituotis – sukurti metodiką, kaip apskaičiuoti visą daugiabučiame name šildymui  sunaudotą šilumą ir ją padalinti vartotojams.

O Seimo nariams, kurie nesuvokia, kad yra penktosios kolonos įrankiai, linkėjimas pasistengti suvokti, kad daugiabutis namas yra   VIENTISAS  KONSTRUKCINIS – INŽINERINIS  KOMPLEKSAS, kurio negalima darkyti.

************************************************************************