Taip būdavo carizmo laikais .... Praktiškai pats seniūnas buvo žemiausia policijos institucija ....... O dbar ????

 

 Panaikinus baudžiavą ponų valstiečiams, buvo sukurta jų
savivaldos/valdymo sistema:

 

27.   https://vrm.lrv.lt/uploads/vrm/documents/files/LT_versija/Veikla/Vidaus%20reikal%C5%B3%20istorija/4dalis.pdf  Panaikinus baudžiavą ponų valstiečiams, buvo sukurta jų savivaldos/valdymo sistema panaši į valstybinių valstiečių valdymą: seniūnijų ir valsčių sueigos bei kaimų/seniūnijų ir valsčių renkami pareigūnai, virš kurių buvo VRM sistemos administracinės policinės struktūros.  Vietovėse, kur gyveno ir valstybiniai, ir ponų valstiečiai jų valdymas buvo sujungtas, paisant luomo, bet ne buvusios teisinės priklausomybes. Seniūnijos (paprastai 2-4 nedideli kaimai) sueiga, kurioje galėjo dalyvauti tik ūkių savininkai, rinkdavusi seniūną, kaimų rinktinius, mokesčių rinkėjus, dešimtininkus ir šimtininkus.  Jų kompetencijoje buvo svarstyti paprastus kaimo ūkio reikalus ir tvarką, jeigu iš to nekildavo kokių nors civilinių ar baudžiamųjų pasekmių.  Ši ūkių savininkų sueiga paprastai būdavo šaukiama sekmadienio popietę.  Seniūnijos sueiga savaime nebuvo labai svarbi institucija, bet seniūnas turėjo atsakingų pareigų: įgyvendindavo valsčiaus sueigos bei valdybos nutarimus, kontroliavo tų nutarimų vykdymą, prižiūrėjo kaip surenkami mokesčiai ir vykdomos kitos prievolės, stebėjo kelių ir tiltų būklę.  Seniūnas privalėjo be ginčų vykdyti visus taikos tarpininko, teismo tardytojo, zemskinės policijos, kitų institucijų ir viršaičio nurodymus policinės priežiūros klausimais.  Praktiškai pats seniūnas buvo žemiausia policijos institucija.    Kur kas reikšmingesnė  buvo valsčiaus sueiga, kurioje dalyvaudavę seniūnai, kaimų rinktiniai, šimtininkai, dešimtininkai ir visi valsčiaus pareigūnai.  Valsčiaus sueiga trejiems metams išrinkdavusi valsčiaus viršaitį, kurio funkcijos taip pat buvę administracinės - policinės.  Jam paklusdavę seniūnai ir visi kiti valsčiaus pareigūnai, jis žiūrėdavęs valsčiuje tvarkos, kad būtų ramu ir saugu.  Ramybei ir tvarkai užtikrinti naudodavosi šimtininkų ir dešimtininkų parama.  Viršaitis vadovavo valsčiaus valdybai, kurią sudarė  visi seniūnai, kaimų rinktiniai, mokesčių rinkėjai, vienas ar du valsčiaus sueigos išrinkti tarėjai ir aukštesniosios administracijos skiriamas valsčiaus raštininkas.  Raštininku administracija paprastai skirdavusi rusą ar kitokį nevietines kilmės raštingą žmogų ne kataliką.  Svarbiausios figūros buvo viršaitis ir raštininkas, kurie privalėjo kasdien būti valsčiaus valdybos būstinėje.  Kasmet valsčiaus sueigoje buvo renkamas valsčiaus teismas. Išrinkdavę 4-12 teisėjų, kurie posėdžiaudavę kolegialiai visi kartu.  Valsčiaus teismas spręsdavęs smulkias kriminalines bylas.  Jis galėjo skirti nedidelę piniginę baudą, kelių parų areštą valsčiaus areštinėje arba fizinę bausmę – keletą ar keliolika rykščių.  Šis teismas taip pat sprendė valstiečių civilines bylas, kuriose ieškinio suma buvo ne didesnė÷ kaip 100 rublių (1889 m. ieškinio suma buvo padidinta iki 300 rublių).