Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1418 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr.1226 ‚Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo nustatė:
2.2.1. Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų įstatymų nustatytų funkcijų (darbų) atlikimą.“ |
Teisinėje valstybėje (kad Lietuva tokia yra, teigia etatiniai Seimo nariai J. Sabatauskas ir S.Šedbaras), vadovaujantis sveiko proto logika turėtų būti nustatyta tvarka patvirtintas teisės aktas, nustatantis privalomo nuotolinio darbo tvarką.
Deja tokio teisės akto surasti nepavyko.
Buvo rasta tiktai „VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DIPLOMATŲ NUOTOLINIO DARBO TVARKOS APRAŠAS“ , kuris nustato: Valstybės tarnautojas, norintis dirbti nuotolinį darbą, pateikia tiesioginiam vadovui rašytinį prašymą.
Tokiu būdu, blaiviai mąstant, šis teisės aktas privalomam nuotoliniam darbui nustatyti netinka.
Todėl buvo kreiptasi į Vyriausybės kanceliariją, kuri nieko konkretaus, išskyrus mums žinomus du teisės aktus, pateikti negalėjo.
O Teisingumo ministerija taipogi nurodė tik šiuos du teisės aktus.
O . Teisingumo ministerijos kanclerė Gabija Grigaitė-Daugirdė, matyt gerai suprasdama situaciją, apsidraudė: “ Į Teisingumo ministerijos kompetenciją neįeina faktinės situacijos vertinimas ......“.
Betgi, blaiviai mąstant, kam gi tada reikalinga Teisingumo ministerija ??????
Taip taip, ne Teisės ministerija, o TEISINGUMO .....
Tokiu būdu sumoje valdžios institucijos elgiasi kaip kas išmano, kurios savo darbuotojams įteikia mobilių telefonų SIM korteles ar telefonus, kurios peradresuoja darbo telefonus, kurios ne, arba viskas dalinai, ir t.t. ..................
O kur dar kibernetinio saugumo užtikrinimas, kur reikalavimai jo užtikrinimui??
Ir kas gi kontroliuoja, kaip organizuojamas nuotolinis darbas, kaip užtikrinami teisėti darbuotojų interesai, kaip užtikrinamas kompiuterinis saugumas ???
O gal visa tai sumoje ir yra teisinės valstybės požymiai ???
Ką apie tai mano du etatiniai Seimo nariai ???
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą