O sumoje, tokiu būdu, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija įteisino Valstybinį reketą, kuris šiuo metu, ekspertų paskaičiavimu, per metus daro ~ 3 000 000 € žalą Vilniaus šilumos vartotojams.

                                              
Valstybinė kainų ir energetikos komisija pranešė:
Publikuota: 2019.03.27.                     

UAB „Vilniaus energija“ skundas dėl Komisijos perskaičiuotų šilumos ir karšto vandens kainų bei sąnaudų sumažinimo – nepagrįstas
----------------------------------------------------------------------------------

Puslapio turinys

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija (toliau – Teismas), išnagrinėjusi UAB „Vilniaus energija“ skundą dėl Komisijos iš naujo apskaičiuotų bendrovės 2010–2015 m. šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamųjų, konstatavo, kad Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais ir neperžengė diskrecijos ribų.

 

Iš naujo apskaičiuoti  UAB „Vilniaus energija“ 2010–2015 m. šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamąsias Komisiją 2017 m. sausio mėn. įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikęs galioti 2015 m. gruodžio 11 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

 

Komisija, įvykdžiusi teismo sprendimą, nustatė, kad dėl taikytų kainų skirtumo UAB „Vilniaus energija“ 2011–2017 m. papildomai gavo 7,48 mln. Eur pajamų.

 

UAB „Vilniaus energija“ ginčijo Komisijos skaičiavimus: bendrovė nesutiko su sumažintu darbo užmokesčio fondu, apskaičiuotomis būtinosiomis sąnaudomis veiklai vykdyti, nustatytu mažesniu normatyviniu pelnu.

 

Taip pat prieštaravo Komisijos sprendimui, kad tokios sąnaudos, kaip reprezentacinės, išmokėtos socialinės garantijos, pašalpos, reprezentacinės kelionių išlaidos, studijų rėmimo ir darbuotojų mokymo sąnaudos, nuomojamos VIP ložės eksploatacija, psichologo konsultacijos, privačios medicinos klinikos tyrimų ir kt. panašios sąnaudos negali būti priskiriamos šilumos tiekimo veiklai, t. y. įtraukiamos į šilumos kainą vartotojams.

***************************************************

 

 

    Tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija  pademonstavo savo mažų mažiausia nekompentenciją, nes 2010 metais centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas Vilniuje jau buvo iš esmės likviduotas, o Kainų Komisija, apskaičiuodama karšto vandens kainą,  akivaizdžiai ir nepaneigiamai neteiseėtai taikė centralizuotai paruošto karšto vandens kainos apskaičiavimo metodiką.

 

  Taigi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje mažų mažiausiai akivaizdžiai ir nepaneigiamai pademonstravo savo nekompetenciją.

 

   O kadangi Seimo Teisės ir teisėtvarko komitetas, Prezidentūra,Teisingumo ministerija, visos Teismų instancijos buvo raštu informuotos apie tai, kad centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas Vilniuje 2010 metais jau buvo iš esmės likviduotas, ir ši byla išspręsta visiškai netinkamai, tai gal kas nors paneigs įtarimus, kad teismai galimai taip veikia ne tik dėl nekompetencijos, bet ir visai kitais sumetimais.......

 

  O sumoje, tokiu būdu, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija įteisino valstybinį reketą,  kuris šiuo metu,   ekspertų paskaičiavimu,  per metus  daro ~ 3 000 000 € žalą Vilniaus šilumos vartotojams.

 

Ir tikrai nėra tokio įstatymo, kuris pateisintų prievartinį  mokėjimą už nesuteiktą paslaugą, ką   teismai savo sprendimais   įteisno ....

 

  Ir argi tai yra teisngumo vykdymas pagal pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus ??

 

Argi tai  žmogaus teisių, laisves ir teisėtus interesų gynimas ??

 

Argi tokį teismų elgesį galima laikyti  nešališku, sąžiningu, humanišku ???

 

***************************************************

Lietuvos Respublikos teismų įstatymas

 

 

59 straipsnis. Teisėjo priesaika

1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pavardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“

2. (Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.)

3. Teisėjas prisiekia dėvėdamas mantiją.

4. Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Priesaikos tekstas laikomas teisėjo asmens byloje.

5. Po priesaikos Respublikos Prezidentas arba Seimo Pirmininkas teisėjui įteikia teisėjų valdžios simbolį – ženklą su Lietuvos valstybės herbu.

 .