ATVIRAS LAIŠKAS LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJAMS

 

        

Šilumos ūkio įstatymas nustato du apsirūpinimo karštu vandeniu būdus:

1. Centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas.
2. Karšto vandens ruošimas pastatuose perkant geriamą vandenį ir šilumą jam sušildyti.

            Centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas  vykdomas dviem būdais:

1. Centralizuotai paruoštą karštą vandenį pristatant į pastatus jo tiekimo lauko tinklais.
2. Centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimą vykdant atvira šildymo sistema.

  

   Kad šie abu centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo būdai yra techniškai ir morališkai pasenę, vietomis kur ne kur dar egzistuoja, kaip sovietinio palikimo reliktai, šilumos tiekėjams aiškinti nederėtų.

    Šilumos tiekėjai tikrai žino, kad juos išstūmė karšto vandens ruošimas pastatuose įrengtuose šilumos punktuose, pašildant geriamą vandenį centralizuotai paruoštu šilumnešiu pastatų karšto vandens ruošimo įrenginių šilumokaičiuose.

   Savaime suprantama, kad šilumos tiekėjams tikrai nedera aiškinti, kaip   pastatuose vyksta  karšto vandens ruošimas.

 Esant būtinumui su tuo galima susipažinti  peržiūrėjus Valstybinės  kainų ir energetikos kontrolės komisijos parengtą, paviešintą ir  išplatintą filmuką:

https://www.youtube.com/watch?time_continue=1&v=yTmnl6-HMiU

    Iš esmės tą  patį kartoja ir AB Vilniaus šilumos tinklai filmukas „Atmintinė šilumos vartotojams“.

http://chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/40

 

 Tokiu būdu    yra akivaizdu ir nepaneigiama, kad    centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas,  kurį neva vykdo juridinis asmuo, vadinamas karšto vandens tiekėju  nevyksta, ką pagaliau pripažino ir Kainų komisija.

   Tačiau jau kokie septyni metai,   kaip  šilumos tiekėjai,  vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  parengta ir patvirtinta Centralizuotai paruošto karšto vandens kainų nustatymo metodika, parengia akivaizdžiai ir nepaneigiamai neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens kainų projektus  ir pateikia juos savivaldybėms ir Kainų komisijai.

Savivaldybės, kaip taisyklė, pastabų neturi, o   Kainų komisija,  peržiūri  jai pateiktus projektus ir nustato   neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens kainas,  šilumos tiekėjai jas taiko, o šilumos vartotojai moka atitinkamus mokesčius.

     

   Tokiu būdu    jau kokie septyni metai,   kaip fiktyvūs centralizuotai paruošto karšto vandens tiekėjai (šilumos tiekėjai),  gauna pelnus iš nevykdomos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo veiklos..

Vienkart    beveik septynis metus vyksta esminių:

1. Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių,
2. Šilumos ūkio įstatymo,  
3. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, 
4. Šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais ,
5. Buhalterinės apskaitos įstatymo

   sąlygų  nevykdymas –  sąskaitose už šilumą nėra esminio  privalomo rekvizito – „Butui priskirtas šilumos kiekis karštam vandeniui paruošti“.

    

   Todėl sumoje visa tai mes visiškai pagrįstai ir vadiname „VALSTYBINIU REKETU“.

   Nepriklausomo energetikos eksperto Rimanto Zabarausko paskaičiavimu tokiu būdu pvz. Vilniaus šilumos vartotojai per metus  nuskriaudžiami ~ 2,5 milijono eurų sumai.

Savaime suprantama, kad gauti pelną iš nevykdomos veiklos tikrai yra  malonu.

Savaime suprantama, kad „Valstybinio reketo“ mokestis (~0,5 euro nuo kiekvieno kubinio metro karšto vandens )  daliai šilumos vartotojų tiesiog, kaip sakoma, ne pinigai.

Betgi yra nemažai pensininkų, kurie skaičiuoja kiekvieną centą.

Argi  Jums jų ne gaila ??

Galų gale argi vien tiktai tame esmė ??

Argi Jums neprieinama suvokti, kad nėra tokio teisės akto, kuris suteiktų teisę imti mokesčius už nesuteiktą paslaugą.

  Negi Jūsų teisininkai yra ne teisės specialistai, o kokie tai pvz. socialinių mokslų teisinės krypties specialistai, kurie dominuoja Kainų komisijoje  ???

Galų gale, dargi Rusijoje ir Baltarusijoje nėra  tokio „Valstybinio reketo“.

Ir argi „Valstybinis reketas“ ne valstybinio masto gėda ??

Geras klausimas – o ką daryti ??

Atsakymas  paprastas –    Jūs esate šilumos tiekėjai ir privalote vykdyti:

1. Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių,
2. Šilumos ūkio įstatymo,  
3. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, 
4. Šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais ,
5. Buhalterinės apskaitos įstatymo

 reikalavimus.

Kada  šias šilumos tiekėjo pareigas įvykdysite, problemų nebeliks.

Liks problemos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir ją kuruojančiam Seimo Ekonomikos komitetui ...............

Tegu abu labu pvz.  nurodo Civilinio kodekso nuostatą, kuri nustato, kad „Valstybinis reketas“ yra teisėtas.

   Beje į mūsų prašymą nurodyti tokią Civilinio kodekso nuostatą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsakyti nesugebėjo:

„Komisija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta aukščiau, Komisija reguliuoja tik šilumos ūkyje licencijuojamą veiklą vykdančių subjektų veiklą ir nėra kompetentinga teikti oficialius išaiškinimus dėl Civilinio kodekso nuostatų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija dėl nuostatos, nustatančios, kad nevykdant veiklos galima nustatyti jos rezultato kainas, jas taikyti, reikalauti mokėti atitinkamus mokesčius, įtvirtinimo Civiliniame kodekse nepasisako. „

(Gerai bent tiek, kad ši valdžios institucija, vadinama dar valstybiniu kainų reguliatoriumi,  prisipažįsta, kad yra teisiškai nekompetentinga ..

   Tiktai geras klausimas – ar galima pasitikėti jos nustatytomis kainomis ... .)

  

  Betgi Jūs esate ne gailesčio verta ši valdžios institucija, o energetikai, kurie visą laiką buvo pavyzdys, kaip reikia tvarkyti šalies  ūkį.

Tai Jūsų dėka penktajai kolonai ir jų šabesgojams nepavyko jo sugriauti.

Tik jūsų dėka  šalies centralizuotas šilumos tiekimas  yra europinio lygio.

O sumoje gal kas  paneigs, kad „Valstybinis reketas“, yra jų eilinis bandymas ???

Buitinių vartotojų sąjunga

Vilnius,  2018 02 28