Naujos jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, parengė aplinkos oro taršos koncentracijos Lazdynų mikrorajone matavimo programą. 

Šią programą, kuri yra parengta atsižvelgiant į Lazdynų mikrorajono gyventojų pageidavimus, siekiama  įvertinti oro teršalų koncentraciją iki Vilniaus kogeneracinės elektrinės eksploatacijos pradžios ir jos eksploatacijos metu.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės oro taršos monitoringo programa yra suderinta su Aplinkos apsaugos agentūra.

Oro taršos matavimai pradėti jau 2017 m. sausio mėn., o užbaigti bus penkių metų laikotarpyje.

Monitoringo programa pristatyta ir Lazdynų mikrorajono bendruomenės atstovams.

Oro taršos monitoringas atliekamas naudojant mobilią laboratoriją, kuria 4 kartus per metus, skirtingais metų sezonais bus atliekami nepertraukiami 2 savaičių trukmės kietųjų dalelių, azoto dioksido, anglies monoksido ir benzeno bei kiti matavimai.

 Furanų ir dioksinų matavimai atliekami du kartus per metus: šaltuoju ir šiltuoju periodu.

 Atliekant aplinkos oro kokybės matavimus bus atsižvelgta į momentines meteorologines sąlygas bei nurodyti tuo metu veikiantys objektai, galintys lemti taršos koncentracijos kiekį ore.

„Lazdynų bendruomenė aktyviai dalyvauja būsimosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės oro taršos stebėsenos programos rengime.

 Jėgainės aplinkosaugos specialistams nuolatine oro taršos stebėsenos vieta pasiūlėme pasirinkti tašką prie Lazdynų ligoninės.

 "Gyventojams svarbu žinoti, kad statoma jėgainė būtų  moderni ir duotų naudą miestiečiams ne tik efektyvios šilumos gamybos,  aplinkosaugos ir  ypač gyventojų sveikatos atžvilgiu“,
- teigia Lazdynų bendruomenės savivaldijos narys prof. Algirdas Baubinas

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą.

 Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką jėgainės dėka būtų sumažinti apie 436 000 tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.

Jėgainėje diegiama šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga.

Ji užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami.

Be to, jėgainė technologiškai suprojektuota taip, kad būtų eliminuotas bet koks žmogiškosios klaidos faktorius – įvykus kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė automatiškai stabdoma.

Pastačius jėgainę emisijų rodiklių stebėjimas Vilniaus miesto savivaldybės aplinkosaugos specialistams bei visuomenei bus prieinamas tiesiogiai internetu bet kuriuo paros metu. 

Jėgainės statymą ir veiklą stebės ne tik ekspertai, bet ir patys gyventojai.

Jiems yra prieinama visa informacija apie jėgainėje numatomus technologinius sprendimus, kurie eliminuos bet kokį neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Bendruomenių atstovai patys spręs, kada ir kokiu periodiškumu bus atliekami papildomi nepriklausomų laboratorijų taršos matavimai, siekiant įsitikinti, kad jėgainė eksploatuojama laikantis griežčiausių aplinkosauginių standartų.

Jėgainėje bus deginamos tik Vilniaus ir Utenos regionų nepavojingos po rūšiavimo likusios ir antriniam panaudojimui netinkamos komunalinės atliekos, tuo išvengiant aplinkos taršos sąvartynuose bei išrūšiuotų atliekų sankaupų, potencialiai keliančių ekologinę grėsmę ne tik dėl nemalonių kvapų, bet ir kenksmingų medžiagų patekimo į gruntinius vandenis.

Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus.

Toks kiekis atliekų nebepatektų į sąvartynus.

Joje taip pats bus naudojami ir atsinaujinantys energijos šaltiniai – per metus elektros energijos ir šilumos gamybai planuojama panaudoti apie 400-450 tūkst. tonų biokuro.

Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų.

 Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 50 proc. visų komunalinių atliekų.

Kad šie skaičiai gerėtų, turės didėti sąvartynų vartų mokestis, kuris vilniečiams 2020 metais sieks 98 eurų už toną.

 Tuo tarpu po rūšiavimo likusias atliekas sudeginant naujojoje jėgainėje jis sieks kur kas mažiau – 32 eurus už toną.

Skaičiuojama, kad vilniečiai tokiu būdu už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau.

Naujojoje jėgainėje bus pagaminama ir pigesnė šiluma.

Vertinant 2016 metų biokuro biržos kainas, skaičiuojama, kad naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina būtų apie 19-20 eurų už MWh arba daugiau kaip 35 proc. mažesnė nei 2016 metais, kuomet vidutinė pagaminamos šilumos kaina Vilniuje buvo arti 30 eurų už MWh.

Dėl pigesnės šilumos gamybos vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai kasmet.

Naujos jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai. 

2017 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 72 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina pozityviai. 81 proc. respondentų mano, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas, nes prisidėtų prie atliekų kiekio, susikaupusio Vilniaus regiono sąvartynuose, mažinimo.

Pagarbiai

Paulius Stonis

Projektų vadovas

Korporatyvinės komunikacijos tarnyba

„Lietuvos energija“, UAB

Žvejų g. 14, LT- 09310 Vilnius

Mob. +370 699 34825

paulius.stonis@le.lt

www.le.lt