2021 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis

Tos „raudonos linijos“ senai brėžiamos Rusijos pageidavimu ......

 

Prancūzijos  Nacionalinio judėjimo lyderė Marine Le Pen   yra pasakiusi Lenkijos žiniasklaidai:

„Galite sakyti, ką norite, bet Ukraina yra Rusijos įtakos sferoje.

Bandymas įsiveržti į šią įtakos sferą sukelia įtampą ir baimę ir veda į situaciją, kurią matome šiandien.“

 Štai kur yra Rusijos kariuomenės koncentracijos prie Ukrainos sienų priežastis.

Putino „raudonoji linija“ yra tarp Vakarų ir Ukrainos.

Taip yra ir taip bus, kol Rusija bus imperinė valstybė, o tai nuo Putino visiškai nepriklauso.

Tai yra taip akivaizdu, kaip du kart du yra keturi.

Šią „raudoną liniją“ pripažino ir nubrėžė Merkel su Sarkozi privertę Porošenką pasirašyti Minsko susitarimą, kaip kad  Sarkozi privertė Sakaašvili pasirašyti susitarimą su Rusija, kad nepradės karo su Abchazija ir P. Osetija.

Taigi tos „raudonos linijos“ senai brėžiamos Rusijos pageidavimu, kaip sakoma, šventos ramybės dėlei, Vakarų valstybių interesų dėlei.

Nes kiekviena valstybė, jeigu jos valdžia yra laisva nuo užsienio įtakos, gina savo Valstybės interesus.

Ko deja negalima pasakyti apie mūsų Valstybės valdžią.

Tačiau,  nesuvokus kodėl taip yra, ją kaltinti būtų neproduktyvu

Visų pirma nesuvokus, kad Lietuvoje nėra vietos savivaldos, ir kaip pasakė A. Kubilius Seime, kada buvo svarstomas vietos savivaldos sunaikinimas, tada nebus ir demokratijos ...

T. y. žmonės nedalyvaus valstybės valdyme, kaip iš esmės ir yra.

O įvairios laisvės be šito  tai ne demokratija.

Taigi ar kas girdėjo mūsų valdžią priimant vienus ar kitus sprendimus remtis Valstybės interesais.

Betgi  kas tada nutiktų jeigu valdžios sprendimai būtų grindžiami Valstybės interesais ?

Pvz. šalies vadovas reikalaudamas sankcijų Baltarusijai pareiškia, kad to reikalauja Rusijos interesai.

Arba Premjerė vykdydama JAV sankcijas „Belaruskalij“ pareiškia, kad   Klaipėdos uosto trečdalis metinių pajamų netekimas atitinka Rusijos Valstybės interesą.

Na o jeigu ir pameluotų, kad tai atitinka mūsų Valstybės interesą, gal kas nors ir susimastytų  ...

Arba štai užsienio reikalų ministras pareiškia, kad Taivano diplomatinės (vietoje prekybinės) atstovybės atidarymas atitinka mūsų Valstybės interesus, nes nutraukia prekybinius ryšius su Kinija ...

Arba šalies vadovas vadindamas Putiną žudiku paaiškina, kad jis taip daro vardan mūsų  Valstybės intereso...

Todėl pasiūlymas vertinti valdžios veiksmus Valstybės intereso plotmėje, žinoma jeigu tai yra prieinama ir nepavojinga   savo psichinei sveikatai ...

 

..

 

,,

2021 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

Seimui problema - ar vykdyti "zadaniją", ar atstovauti Tautą .....

 

Pranešimas spaudai

2021-12-06

 Seimas pakartotinai svarstys Romuvos pripažinimą

Gruodžio 7 d., antradienį, Seime pakartotinai turėtų būti svarstomas Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimo valstybėje klausimas. Pirmą kartą Seimas atmetė prašymą šiai religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą, todėl bendrija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą, kurio sprendimas, priimtas birželio mėnesį, jai buvo palankus. 


Seimo narių sprendimas buvo neteisėtas

 2019 m. birželio 27 d. Seimas svarstė, ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybės pripažįstamos religijos bendrijos statusą. Tuomet vos kelių balsų persvara buvo nuspręsta valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti, nors LR Teisingumo ministerijos išvadoje buvo išdėstyta, kad  „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus, keliamus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai.

„Sprendimas nesuteikti mums pripažinimo buvo politinis žingsnis, kuriuo siekta sumenkinti mūsų tikėjimo svarbą ir autoritetą, kartu pažeminant ir žmones, einančius mūsų protėvių baltų keliu“, – sakė „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

 Pasak jos, Seimo nariai turėjo įvertinti ar „Romuva“ atitinka reikalavimus valstybės pripažinimui gauti, tačiau posėdžio diskusijose įsivyravo svarstymai apie tikėjimą į tikrą ar geresnį Dievą, pasigirdo kaltinimai esą „Romuva“ vykdo Kremliaus instrukcijas, Dugino politiką ir pan.

 „Visa tai paneigė Vilniaus apygardos administracinis teismas. 2020 m. liepos 10 d. byloje pagal Žygimanto Pavilionio skundą atsakovams Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai, teismas nusprendė, kad „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva“ sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta, kad tokie pasisakymai neatitinka objektyvios tiesos, kad jie pasižymi pabrėžtinai neigiamu, įžeidžiančiu atspalviu ir yra išsakyti peržengiant žodžio laisvės ribas, kad minėtas Seimo narys pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

 Teismas taip pat neabejojo, kad tokia informacija buvo paskleista sąmoningai, siekiant padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą šia religine bendrija visuomenės akyse“, – sakė I. Trinkūnienė.

 Kaip žinia, 2019 m. rugsėjyje „Romuva“ Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

 2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. (Minties, sąžinės ir religijos laisvė) kartu su Konvencijos 14 str. (Diskriminacijos draudimas) ir Konvencijos 13 str. (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).

 Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti „Romuvos“ religiniu pobūdžiu, kad „Romuvos“ atrama visuomenėje yra pakankama, nusprendė, kad „Romuva“ buvo traktuojama skirtingai nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo panašioje situacijoje.

 EŽTT pabrėžė, kad, Seimas traktuodamas „Romuvą“ skirtingai nei kitas religijas pažeidė vieną iš Konvencijos 14-ojo straipsnio garantų – teisę į religijos laisvę be jokios diskriminacijos.

 EŽTT sprendime buvo pažymėta ir tai, kad Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas tuo metu, kai vyko pripažinimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai ir, kad tai neprisidėjo prie religinės darnos bei tolerancijos demokratinėje visuomenėje. Teismas priėjo išvados, kad Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą nebuvo neutralūs ir nešališki.

 „Romuvai“ pripažinimas turi simbolinę prasmę

Pasak „Romuvos“ vadovės valstybės pripažinimas bendruomenei būtų reikšmingas kaip oraus gyvavimo savo valstybėje užtikrinimas. Šis įteisinimas būtų svarbus daugeliui bendruomenės narių, nes leistų jaustis pilnaverčiais piliečiais, galinčiais naudotis šalies Konstitucijos ir įstatymų užtikrinama  tikėjimo laisve.

 „Tikiuosi, kad Seimo nariai priimdami sprendimą šį kartą pakils virš savo konfesinių ar politinių motyvų ir, vadovaudamiesi pagarbos bei darnos nuostata, nepriešins savo piliečių pagal pasaulėžiūrą ir tikėjimą.  Nes religinės įvairovės puoselėjimas yra gyvybiškai svarbus viešajai tvarkai ir darnai, demokratinės visuomenės išlikimui“, – vylėsi „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

 Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais - jau 5,1 tūkst. gyventojų. 

 „Romuva“ Lietuvoje buvo įregistruota  atgavus nepriklausomybę, kai tik buvo suteikta tokia galimybė – 1992 metais. Pagal dabar galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo  jų pirminės teisinės registracijos.

  

Daugiau žinių:

Inija TRINKŪNIENĖ
Krivė
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“
8-676 74052
inija@romuva.lt

Jonas VAIŠKŪNAS
vaidila, atstovas spaudai
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“
8-682 14559
jonas.vaiskunas@gmail.com

2021 m. gruodžio 5 d., sekmadienis

Nors ir ES kariuomenės neturi, bet galių padėti Putinui pakanka ......

 

 Kada Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes pastaroji nuo gruodžio išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos, kada Kinija nebederina naujų lietuviško maisto eksporto leidimų, kada tiesioginiai krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą – dalis vadinamojo „naujojo šilko kelio į Europą“ – dėl įtemptos politinės situacijos tarp šalių  yra atšaukti,  kada mūsų šalies vadovas tyli, Lukašenka džiūgauja pasirašęs direktyvą Nr. 99 dėl dvišalių santykių su Kinija vystymo.

O ką daro Putinas regėdamas taip  daromą žalą mūsų valstybei ??

Kas paneigs, kad galvoja kaip čia geriau paskatinus ar tai penktąją koloną, ar tai Rusijai naudingus idiotus už  taip vykdomą   ardomąją veiklą, nukreiptą prieš mūsų valstybę. .....

Jis yra šioje vietoje ramus, „kaip belgas“, nes mūsų šalyje pilietinė visuomenė labai ir labai silpna, nacionalinis transliuotojas, kaip ir visa žiniasklaida yra nešvarios politikos nešvarus įrankis ....................

O poryt JAV ir Rusijos prezidentai bendraus nuotoliniu būdu.

Neabejotinai apsvarstys įtemptą  padėtį Rusijos – Ukrainos pasienyje.

Neabejotinai padėties šeimininkas yra Putinas.

Štai JAV žiniasklaida pranašauja, kad Rusija puls Ukrainą kitų metų pradžioje.

Dargi pateikia atitinkamą žemėlapį.

 Kad panašūs žemėlapiai egzistuoja, nieko nuostabaus – ką gi dar veikti Rusijos generaliniam štabui.

Ar Rusija puls Ukrainą, kas žino, o  tikimybė, kaip sakoma, ne nulinė.

Geras klausimas –kodėl gi su Putinu nesidera ES, NATO.

Na NATO tai akivaizdus gyvas lavonas.

O ES ???

Tai, kaip Putinas sako, ne valstybė, nes neturi savo Kariuomenės.

Tas tai taip, nors ir  ES  kariuomenės neturi, bet galių padėti Putinui pakanka.

Jeigu anksčiau Lukašenka laviravo tarp ES ir Rusijos, tai ES dėka Baltarusija tapo visiškai priklausoma nuo Rusijos, pripažino Krymo aneksiją, integravosi į Rusijos karinę struktūrą.

Taigi dabar ir šiaurinė Ukrainos siena tapo nebesaugi.

O  nuo Baltarusijos sienos  iki Kijevo nebetoli .......

Akivaizdu, kad taip vadinami Minsko susitarimai yra Ukrainos valstybės išdavystė, ir Ukraina savo valia nesutiks su tuo.

Ir ne nulinė tikimybė, kad Badenas sutiks su „taikdariškos“ Rusijos kariuomenės įvedimu į tas dvi separatistines Ukrainos sritis, jeigu kiltų karinis konfliktas tarp jų ir Ukrainos. 

Kaip kad buvo Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, kurios buvo tokiu būdu atiduotos Rusijai už nesipriešinimą Serbijos bombardavimui 1999 metais.

Beje situacija Ukrainoje labai jau  panaši į situaciją Gruzijoje prieš karą su Rusija: nuolatinės provokacijos su žmonių aukomis  pasienyje iš separatistų pusės.

Tikslas – išprovokuoti Ukrainą kariniams veiksmams.

o toliau kad ir kaip su P. Osetija ir Abchazija – atviras  „taikdariškos“ Rusijos kariuomenės įvedimas, Ukrainos įsipareigojimas nesiimti karinių veiksmų prieš separatistines Donecko ir Lugansko sritis.

Taigi palaukime ir eilinį kartą pamatysime ir įsitikinsime, kad, kaip sakoma, savi marškiniai arčiau savo kūno ...

 

 

/

2021 m. gruodžio 2 d., ketvirtadienis

Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas.

Kas ta „Atvira Klaipėda“? 

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2017-10-24


2017-ųjų spalio 16 d. Klaipėdos „eteryje“ pasirodė naujienų portalas „Atvira Klaipėda“. Jo kūrėjai – VšĮ „Klaipėda atvirai“ ir su ja bendradarbiaujantys ilgametę darbo patirtį turintys uostamiesčio žurnalistai – drąsiai tvirtina, kad tai yra pirmasis visiškai atviras naujienų portalas.

„Mes bandome sugrąžinti pirminį žiniasklaidos veikimo modelį – kai ji buvo priklausoma tik nuo savo skaitytojo ir pranešamų žinių svarbos bei kokybės, o ne nuo reklamos“, – aiškina VšĮ „Klaipėda atvirai“ redaktorius Martynas Vainorius.

Portale „Atvira Klaipėda“ nerasite reklamos. Tik oficialiu rinkimų laikotarpiu politikams bus sudaryta galimybė skelbti savo rinkimines programas pagal Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaruotus įkainius.

Penki „kitaip“

Portalą „Atvira Klaipėda“ valdo VšĮ „Klaipėda atvirai“, turinti du steigėjus: Martyną Vainorių ir Algirdą Sabaliauską.

M. Vainorius jau daugiau nei penkiolika metų darbuojasi žiniasklaidos srityje. A. Sabaliauskas yra vienos profesinės technologijų mokyklos steigėjas, prieš tai darbavosi su įvairiais visuomeniniais projektais, steigiant JAV IT įmonės padalinį Lietuvoje.

VšĮ „Klaipėda atvirai“ steigėjai ir prie portalo kūrimo prisidėję ilgametę darbo patirtį turintys Klaipėdos žurnalistai Palmira Martinkienė, Rolanda Lukoševičienė, Livija Grajauskienė ir Valdas Pryšmantas suformavo penkis esminius portalo veiklos principus, išskiriančius jį iš vietinės ir nacionalinės žiniasklaidos.

Pirma, „Atvira Klaipėda“, skirtingai nei dabar uostamiestyje veikiantys naujienų portalai, skelbs tik uostamiesčio ir Klaipėdos regiono naujienas.

Antra, vienintelis „Atviros Klaipėdos“ pajamų šaltinis – bendruomenės parama, nes portalas neskelbs komercinės reklamos, nepasirašys jokių viešinimo sutarčių nei su Klaipėdos miesto savivaldybe, nei su įstaigomis ar įmonėmis, nei su valstybiniais ar privataus verslo subjektais.

„Trečia, neskelbsime apie akcijas ir išpardavimus, bet sulaukę žinių visada pranešime apie naują kavinę arba parduotuvę mūsų mieste, verslo investicijas ir pasiekimus. Skelbsime verslo naujienas neprašydami už tai nė cento“, – veiklos principus aiškina M. Vainorius.

Pasak portalo komandos, žodžiai „atvira“ ir „atvirai“ viešosios įstaigos bei portalo pavadinime yra dėl dviejų esminių priežasčių.

„Visada apie viską rašysime atvirai –  paramą suteikę juridiniai ar fiziniai asmenys negali daryti įtakos informacinių pranešimų turiniui, prašyti paskelbti savo informaciją konkrečioje portalo vietoje ar siekti, kad kuri nors informacija būtų nepaskelbta, kaip nors „dozuojama“, „suderinama“ ir panašiai. Tai mūsų ketvirtasis „kitaip“.

Penktasis „kitaip“-  užtikrinsime finansinį skaidrumą. Apie visus paramą suteikusius juridinius asmenis skelbiame portalo rubrikoje „Už paramą dėkojame“. Čia bus skelbiami ir fiziniai asmenys, jei jų parama per mėnesį sieks 380 eurų ar daugiau. Kas mėnesį paskelbsime apie visą iš fizinių ir juridinių asmenų gautą paramą bei detalią savo išlaidų ataskaitą“, – dėsto „Atviros Klaipėdos“ redaktorius.

Kaip kūrėsi „Atvira Klaipėda“

Portalą valdančios įstaigos steigimo išlaidas padengė M. Vainorius.  Į portalo IT struktūros sukūrimą, palaikymą, dizainą bei minimalias rinkodaros priemones investavo A. Sabaliauskas.

„Žiniasklaida iš esmės yra labai reikšminga visuomenės edukavimo forma. Dabartinė situacija ne tik Klaipėdoje, verčia įsijungti į ieškojimus.  Tikiu, kad prisidėdamas galėsiu bent jau šiek tiek pagelbėti talentingiems žurnalistams surasti nepriklausomą būdą rašyti taip, kaip jie mano esant teisingausiai“, – kodėl nusprendė investuoti į „Atvirą Klaipėdą“ aiškina A. Sabaliauskas.

Iki oficialios portalo veiklos pradžios VšĮ „Klaipėda atvirai“ sulaukė 4 634 Eur fizinių asmenų ir kelių verslo subjektų paramos.

Iš šios sumos „Klaipėda atvirai“ iki spalio 16-osios išleido 210,18 Eur:  93,17 Eur buvo pervesta kaip depozitas už patalpų nuomą; 69,63 Eur sumokėta už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas, 46,93 Eur išleista už prekes prisistatymo renginiui, 45 centai atiteko bankui už pervedimus.

Į biurą „Vilhelmo pasaže“ (Herkaus Manto g. 36A-6) portalo komanda iš savo namų suvežė būtiniausius baldus. Žurnalistai dirba su savo asmeniniais kompiuteriais, naudojasi asmeniniais telefonais, fotoaparatais.

Klaipėdos krašto radijo stotis „RadijoGAMA“ suteikė paramą portalui transliuodama jo anonsines reklamas, kurias nemokamai sukūrė UAB „Reklamos akademija“.

Komandos nariu gali būti kiekvienas

„Sulaukusi iš Martyno pasiūlymo prisijungti prie naujai kuriamo portalo komandos, jį priėmiau nedvejodama, praktiškai tą pačią akimirką, vos tik sužinojau pagrindinius portalo steigimo tikslus bei jo veiklos principus. Man jau iki gyvo kaulo įgriso kai kuriose žiniasklaidos priemonėse matyti užsakomuosius straipsnius ar po neva neutralia informacija slepiamą reklamą. Atsiradus galimybei prisidėti prie kitokių žurnalistikos standartų propagavimo, žiniasklaidai suteikiant jos tikrąją ir svarbiausią paskirtį – tarnauti skaitytojui, visuomenei, atsispirti tokiai „pagundai“ tiesiog neturėjau jėgų“, – sako su portalu bendradarbiaujanti Palmira Martinkienė.

Ji 1993-1999 m. yra dirbusi dienraštyje „Vakarų ekspresas“ , vėliau 15 metų buvo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė spaudai, 15min.lt apžvalgininkė, bendradarbiavo su Airijos lietuvių internetiniu portalu „Airijos diena“.