2020 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

Kas paneigs, kad tai yra ardomoji veikla.

 

 Valstybinei  energetikos reguliavimo tarybai               

       2020-11-28  Nr. 9

                        

 DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ   ŠILUMOS PUNKTŲ PRIKLAUSANČIŲ ŠILUMOS TIEKĖJAMS PRIEŽIŪROS   PATIKSLINIMO

 

       Į mūsų 2020-07-10 raštą  Nr. 8  DĖL DAUGIABUČIŲ NAMŲ SVETIMŲ ŠILUMOS PUNKTŲ PRIEŽIŪROS“ gavome Jūsų sekančią informaciją:

Įvertinę visą tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgdami į tai, kad šilumos punktas yra neatskiriama daugiabučio namo dalis, skirta to namo tinkamam eksploatavimui bei naudojimui, paaiškiname, kad šilumos punkto priežiūros (eksploatavimo) bei remonto sąnaudas turi apmokėti daugiabučio namo bendraturčiai, nepriklausomai nuo šilumos punkto įrenginių nuosavybės  (vartotojų ar šilumos tiekėjo).

    Tačiau Civiliniame Kodekse mums nepavyko rasti   nuostatos,  nustatančios, kad daugiabučių namų savininkai privalo prižiūrėti svetimą, jų pastate besirandančią nuosavybę.

     O Civilinis Kodeksas yra viršesnis teisės aktas už Šilumos ūkio įstatymą.

  Ryšium su tuo prašome  atsakingo patvirtinimo, kad Jūsų informacija

Įvertinę visą tai, kas išdėstyta aukščiau, bei atsižvelgdami į tai, kad šilumos punktas yra neatskiriama daugiabučio namo dalis, skirta to namo tinkamam eksploatavimui bei naudojimui, paaiškiname, kad šilumos punkto priežiūros (eksploatavimo) bei remonto sąnaudas turi apmokėti daugiabučio namo bendraturčiai, nepriklausomai nuo šilumos punkto įrenginių nuosavybės  (vartotojų ar šilumos tiekėjo).

  yra teisiškai teisinga ir privaloma  vykdyti.

 

Buitinių vartotojų sąjunga 

---------------------------------------------------- 

         Štai  LRT radijas pranešė, kad Rusija finansuoja radikalias krikščioniškas organizacijas tikslu kenkti Europos sąjungai.

 Tai bent naujiena !!!!!

 Vadovaujantis sveiko proto logika turėtų būti aišku, kad Rusija vykdo ardomąją veiklą visose ES šalyse.

 O štai nesenai Rusijos premjeras viešai Rusiją pavadino imperija ......

Taigi yra, kaip yra, kaip ir turi elgtis imperija.

Šia proga būtina pažymėti, kad ES biurokratai elgiasi ar kaip  Rusijai naudingi idiotai, ar kaip jos įtakos agentai.

Štai Jungtinės karalystės išstojimas iš ES nė kiek nepadarė įtakos ES biurokratams.

Nors ir Jungtinė karalystė pareiškė, kad ji įstojo į ekonominę sąjungą, kuri virsta politine, ir todėl iš jos traukiasi,  ES biudžetas yra siejamas su kažkokiais  tai teisės pažeidimais Vengrijoje ir Lenkijoje.

 Savaime suprantama, kad abi šios šalys jo tvirtinimą blokuoja.

O kurgi kitos šalys ????

Jos tyli ......

 Kas liečia Lietuvą, tai geras klausimas -  kodėl ji nepalaiko Lenkijos ???

Argi mūsų šalies valdžia nesupranta, kad kuo toliau, tuo labiau prarandama šalies politinė nepriklausomybė.

Ir štai  ji elgiasi kaip Rusijos imperijos įtakos agentas ??

O ką rodo tai, kad  nuo 1997 metų, kada buvo įsteigta Kainų komisija, nė karto nebuvo atliktas    jos veiklos auditas ???

Štai Valstybės kontrolė į motyvuotą pasiūlymą atlikti Kainų komisijos veiklos auditą atrėžė maždaug taip, kad nereikia kištis į jos reikalus .........

O tuo tarpu buvęs Valstybės kontrolės vadovas pretenduoja į Sveikatos apsaugos ministrus .... , kaip gerai sutvarkęs valstybės kontrolės sistemą .....

O Seimo Ekonomikos komitetas kasmet  vis dėkoja Kainų komisija už gerą darbą,  būdamas raštu informuotas apie Kainų komisijos (dabar vadinasi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) vykdomus totalinius teisės aktų pažeidimus.

Argi visa tai  sumoje yra ne kas kitas, kaip ardomoji veikla, nukreipta prieš mūsų šalies žmones.

 O aukščiau pateikta informacija  dėl šilumos punktų priežiūros, yra tik eilinis  iš aibės šios "neliečiamųjų kastos  " valdžios institucijos veiklos, kaip ji vykdo savo konstitucinę priedermę tarnauti žmonėms ir ginti vartotojo interesus, įrodymas. 


.

.



 

2020 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Armėnų genocido vykdymui padeda NATO šalis


 

 Tokiu būdu, po Kalnų Karabaxo padalinimo, iš jo armėnams tenka tik anklavas.

O iš Azerbaidžanui atitenkančių teritorijų armėnai bėga degindami savo namus, pjaudami gyvulius, nes jie gerai suvokia, kad tenai jie daugiau nebesugrįš.

O jeigu pasiliktų, tai būtų išžūdyti.

Tokiu būdu armėnų genocidas tęsiasi abejingai stebint "demokratiniams" vakarams.

Betgi visa esmė tame, kad jei ne NATO šalies Turkijos imperinės ambicijos ir visokeriopa pagalba Azerbaidžanui, tai pastarasis nebūtų užpuolęs Kalnų Karabaxo.

Visa tai eilinį kartą patvirtina, kad kolektyvinės gynybos NATO sutartis yra visiškas  blefas, kol NATUI priklauso Turkija.

Ir kaip ten bevertinti Rusiją, tiktai ji viena gali užtikrinti Armėnijos saugumą.

Savaime suprantama, kad Rusija nelabai jau stengėsi padėti Armėnijai ginkluote, nes prieš kurį laiką buvo nuverstas prorusiškas ją valdantis rėžimas.

Beje tiesioginio susisiekimo su Armėnija Rusija neturi.

O Gruzija atsisakė atidaryti oro koridorių Rusijos aviacijai.

Todėl Rusija kokiu tai būdu pristatinėjo ginkluotę per Iraną, kuriame gyvena ~ 20 milijonų azerų ....

Sumoje Azerbaidžano ginkluotė Turkijos dėka buvo aiškiai pajėgesnė nei Armėnijos.

Vadovaujantis sveiko proto logika derėtų Lietuvos situaciją palyginti su Armėnijos situacija.

Iš vienos pusės Latvija, kuri niekada nebuvo itin draugiška mūsų šaliai.

O jeigu Baltarusija taptų tikrai nepriklausoma, tai kas paneigs, kad ji nepareikštų pretenzijų į LDK palikimą -  Vilniaus kraštą.

Na o Lenkija ar daug pasikeitė nuo tų laikų, kada Vilniaus krašte  ji vykdė žiaurią lietuvių nutautinimo politiką ???

O tuo tarpu mūsų šalies vadovas laksto po pasaulį "viduriuodamas" Rusijos pavojumi

Savaime suprantama, kad Rusija, kaip ir visos valstybės, išskyrus Lietuvą, visų pirma rūpinasi savo interesais, kaip juos suvokia.

O kaip suvokia Lietuvos interesus mūsų valdžia???

Artimiausias pavyzdys, jos santykiai su Baltarusija.

Paskelbusi, kad  Baltarusijos valdžia neteisėta, jis siuntinėja jai laiškus ir aimanuoja,kad negauna atsakymo ....

Aimanuoja, kad Baltarusijos valdžia neteikia informacijos apie Astravo AE saugumą ...

Betgi, vadovaujantis sveiko proto logika, tokia mūsų valdžios užsienio politika tiek Rusijos, tiek Baltarusijos atžvilgiu visiškai atitinka Rusijos interesus.

Tiktai esmė tame, ir  kas tai paneigs, kad šalyje per tiek laiko nesukurta  pilietinė visuomenė neabejotinai vykdant Rusijos spectarnybų projektą.

Tokiu būdu, kada subyrės moralinio blogio imperija ES, Lietuvos saugumą galės užtikrinti tiktai Rusija.

 Kaip šiuo metu Armėnijos saugumą gali užtikrinti tik Rusija.



2020 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

GRANDINĖ YRA TIEK STIPRI, KIEK JOS SILPNIAUSIA GRANDIS ...................

 


Nuo to, kaip sakoma, niekur nedingsi.-  Seimo rinkimus laimėjo nepartinė moteris,  konservatoriai ir dvi liberalų (liberastų) partijos.

Ir kas paneigs, kad  gana svariai prie to prisidėjo itin aktyvi žiniasklaidos priemonių vykdyta tikslinė „valstiečių“ diskreditavimo kompanija, kas nepilietinei visuomenei buvo, yra ir bus  gana veiksminga.

Tokiu būdu  nepartinė konservatorių vedlė į Seimo rinkimus tikrai taps  ministre pirmininke.

Vienkart   savaime turi būti suprantama, kad Seimo valdančioji  dauguma nėra kokia nors, kokių nors centro dešiniųjų jėgų koalicija.

Ir  kaip dirbs tokia  vyriausybė netruks pamatyti.

Vienkart  piktdžiugiškai nelinkėkime jai  nesėkmių.

 Tačiau, kaip ten bebūtų,  referendumas dėl okupacijos metu padarytos žalos yra nepamirštas ir apie jį teks konservatoriams  priminti.

Kaip ir teks priminti apie vartotojų teisių padėti, kuri visiškai nesiderina su prezidento „Gerovės Valstybės“ siekiančios šalies įvaizdžiu.

 O sumoje šalį besiruošiančių valdyti  moterų kompaniją, per daug neperdedant, galima būtų  tam tikra  prasme pavadinti kad ir „DAVATKYNU“ ......................

O kad GRANDINĖ YRA TIEK STIPRI, KIEK JOS SILPNIAUSIA GRANDIS –  sakydavo  dar senovės lotynai .....

Kodėl mes neturime savo valstybės?

  Rimantas Zabarauskas, energetikos ekspertas

Formaliai valstybė, vardu Lietuva, yra. Yra esminiai valstybės atributai: teritorija, gyventojai, trys valdžios - įstatymus leidžiančioji, vykdomoji, teismų. Yra ir ketvirtoji valdžia - spauda, medijos, kuri turėtų prižiūrėti pirmąsias tris. 

Su ketvirtos valdžios nepriklausomybe blogai, jos belikę tik fragmentai, tarp jų - ir „Respublika". Tačiau žmonių, piliečių, valstybės mes neturime.

Veidų apsupties metas

Tomis dienomis eilinis Lietuvos pilietis pajunta neįprastą dėmesį jo nereikšmingam asmeniui. Nuo aukštai iškeltų skydų, stulpų ir tvorų į jį žvelgia plačiai besišypsantys veidai, pavieniai ir grupėmis, žadantys jam gerovę, sveikatą, orų gyvenimą ar bent jau vidutinį atlyginimą, patenkantį į geriausių ES valstybių penketuką. Veidų daugėja piliečio pašto dėžutėje, jie braunasi į jo nereikšmingą asmeninį pasaulį iš visų pusių. Veidai kviečia juos rinkti ir avansu dėkoja už pasitikėjimą.

 Kažkodėl jie mano, kad tas pasitikėjimas yra. Kiti veidai kviečia atkurti pasitikėjimą. Tie mano, kad pasitikėjimo nėra. Dar kiti žada atsisukti į žmogų, netrukdyti draudimais, atverti duris. Į kur tos durys atsidarys, nesako.

Nereikšmingo piliečio televizorius kas vakarą rodo veidais užpildytas laidas, kurioms limpa pavadinimas „Vakaras viešos gėdos už 4 metų aprūpintą asmeninį gyvenimą".

Jei pilietis yra geros sveikatos, atlaiko visus išbandymus ir jo neapima depresija, tada jis prisijungia prie akcijos „Dalyvauk valstybės valdyme" ir balsuoja rinkimuose. Jiems pasibaigus, netrunka pasirodyti permainos.

Rinkimų laimėtojai persikelia į dramblio kaulo spalvos rūmus, o šypseną jų veiduose pakeičia bodėjimosi nereikšmingais piliečiais išraiška. Nuo tada jie tampa nusipelniusiais gyventi gerai.

 Aš viršininkas, tu - kvailys

Apsigyvenę rūmuose, tautos išrinktieji pradeda gyventi rūmų ritmu. Esminė dienotvarkės dalis skiriama priešų paieškai, frakcijoms, koalicijoms, postų ir portfelių dalyboms, politinių spalvų ir atspalvių metamorfozėms, vidiniams apsižodžiavimams. Narys A. negražiai pasakė apie narį B., kuris dar negražiau atsakė. Todėl A. apskundė B. etikos komisijai. O B. kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

Medijos su pasigardžiavimu narplioja šias rūmų intrigėles, kurios nereikšmingo piliečio akimis nevertos supuvusio obuolio. Jam rūpi žinoti, kaip vyksta gerovės valstybės statyba ir ką jau pavyko pastatyti jo išrinktajam. Kartais jam ir pačiam kyla minčių, kaip pagreitinti šią statybą. Jis norėtų pasikalbėti su savo išrinktuoju, išdėstyti jam savo idėjas, tačiau greitai paaiškėja, kad šis noras nėra abipusis. Niekas nenori jo nei matyti, nei girdėti.

Seimo ir ministerijų žmonės taip užimti, kad dažniausiai neatsiliepia telefonu. Jei atsiliepia, prašo išdėstyti raštu - ko tau prireikė. Jei išdėstai raštu, tai arba nieko neatsako, arba atsako po mėnesio, mat tiek daugiausiai leidžia laukti teisės aktai. Jei atsako, tai ilgame tekste pacituojami įstatymai, kiekviename puslapyje po dešimt kartų pakartojant frazę „nustato teisės aktai" ir naudojant „įjungto kvailio" stilių.

Jei dievai jums bus palankūs ir pavyks susitikti su norimu rūmų gyventoju, tai dar nesidžiaukite. Jus išklausys ir galbūt ką nors pažadės, tačiau nieko nepadarys. Jau išbandyta ir patikrinta.

Tarp rūmų elito ir piliečių tvyro neįveikiama užtvara, tarsi kokia D.Trampo pastatyta siena su Meksika. Tai ar gali piliečiai jaustis gyvenantys savo valstybėje?

Nuo homo sovieticus iki homo economicus

Nuolat tenka susidurti su stebėtinu valdininkų nemokšiškumu. Jie ne tik nežino, ką privalėtų žinoti, bet net nežino, kad nežino. Tokiems geriau būtų mokėti algą, kad tik neitų į darbą ir savo neišmanymu nepridirbtų tiek, kad per dešimtmetį neiškuopsi. Yra pavyzdžių iš daugiabučių namų reguliavimo, kuriuos derėtų vadinti nesibaigiančia nacionaline nelaime.

Valstybės valdymo sistemoje, kur reikalingas gerokai platesnis išmanymas, dirba apatiški ir bijantys problemų vadovai. Nesidomima problema, nėra ambicijų susidoroti su eiliniais iššūkiais. Kita didelė bėda - empatijos trūkumas. Nėra noro nuoširdžiai pasidomėti nereikšmingų piliečių gyvenimu, savijauta, išklausyti juos - gal bendromis pastangomis pavyktų atrasti gerų idėjų gerovės valstybei.

Pasitaiko išimčių. Teko pabendrauti su socialinės apsaugos ir darbo ministru L.Kukuraičiu ir įsitikinti, kad jam nesvetimi nei neapsimestinis domėjimasis problemomis, nei noras jas išspręsti. Labai retas atvejis.

Tokią padėtį lėmė žmonių mentaliteto pokyčiai. Per 30 metų mūsų žmogus pasikeitė. Jis jau kitoks. Tą padarė kapitalistinė sistema.

Įspūdingi rinkos ekonomikos pasiekimai sukūrė iliuziją, kad visi teigiami pokyčiai ateis savaime. Tereikia tik paskelbti laisvę, nedidinti mokesčių, šalinti visus suvaržymus verslui ir išvis kuo mažiau kištis į ekonomiką. Taip ir daroma. 

Iš valdžios išeinantys raštai baigiami simboliniu prierašu „Tikime laisve". Atrodo, kad laisvė savaime padarys viską, kas reikalinga. Yra laisvė - dirbti nereikia.

Toks kraštutinumas gal ir tinka pradinėse kapitalizmo stadijose, esant dideliam prekių ir paslaugų trūkumui. Laisva rinka padarys labai daug. Bet tie etapai seniai praeiti. 

Lietuva yra išsivysčiusi valstybė, kuriai šiandien reikia susitelkti į sukurto produkto perskirstymą. Tam reikalingas geras reguliavimas, tačiau pasiekimų ta kryptimi nematyti.

Vakarietiškas individualizmas iškėlė individą virš visuomenės. Darbas visuomenei tarsi nuvertėjo, pasitraukė iš prioritetų. Įsigalėjo biurgeriška ideologija - praturtėk bet kokiu būdu, pasistatyk namą, nusipirk kuo didesnį džipą, apsitverk tvora ir nesikišk į tai, kas už tvoros.

Individų sambūris vietoj valstybės. 

Valstybinė vertybių reforma

Pilietiškumas, bendruomeniškumas, empatija - tai vertybės, kurių šiandien labai trūksta. Jos suteikiamos ir įgyjamos šeimoje, mokykloje, aplinkoje.

Kad būtų įdiegtos vertybės šeimoje, reikalingas kartos pasikeitimas. Šiandieninėje šeimoje 40-mečiai tėvai patys augo kapitalizmo lietuviškosios modifikacijos sąlygomis, todėl reikalingų vertybių vargu ar patys turi. Mokykla tokius dalykus galėtų padaryti bent teoriškai, nes vyresni mokytojai dar nepersiėmė komercine pasaulėžiūra, tačiau tam reikia, kad mokytojai nebijotų nei mokyklos direktoriaus, nei savo mokinių.

Kas tada lieka?

Ekonomikoje gerai žinoma Dž.M.Keinso (J.M.Keynes) teorija teigia, kad ekonomikos krizių laikotarpiais vyriausybė fiskalinės politikos priemonėmis gali padidinti agreguotą paklausą ir savo intervencija kompensuoti rinkų nuosmukį. Panašų požiūrį galima pritaikyti ir auklėjamojoje-vertybinėje sferoje. Tam tikslui valdžia turi visas reikalingas priemones - TV, radiją, kitas medijas. Bet kodėl ji to nedaro?

LRT kanalas geriausiu laiku prieš „Panoramą" transliuoja loterijas su labai simpatiškomis ir labai įgrisusiomis vedėjomis. Garbingą laiką užima virtuvės reikalai, ko ne kas vakarą pasirodančios „Dviračio žinios".

 Pasijuokti iš savęs sveika, bet tą darant kasdien galima įsivaryti kompleksą.

Jei kokie visuomenininkai norėtų retsykiais gauti dalelę TV eterio, jiems tektų susimokėti tūkstančius. Atsakingi TV darbuotojai, pasiekiami tik e-paštu, nesileidžia į kalbas su nereikšmingais piliečiais. Iš žmonių mokesčių išlaikomas TV kanalas žmonėms uždarytas, tačiau prieinamas loterijoms dėl komercinių sumetimų.

Kaip tada vertinti LRT tarybą, atsakingą už laidų turinį? Nesenoje laidoje M.Majauskas tryško šventu pasipiktinimu, kad kažkas drįsta pasikėsinti į LRT tarybos nepriklausomybę ir kištis į laidų turinį. Konservatorių supratimu, valstybinio kanalo paskirtis - uždirbti gerus pinigus laidų vedėjams ir darbuotojams.

Valstybės laikraščio nėra. Pirmieji valstybės asmenys kreipiasi į žmones vien per didžiąsias šventes. O juk galėtų bent kas ketvirtį papasakoti, kaip kuriama gerovės valstybė, kokios sėkmės ir nesėkmės pasitaikė šioje statyboje.

Bet to nėra ir tai dar sykį parodo, kaip toli mūsų valdžia nuo žmonių.

------------------------------------------

 

 

2020 m. spalio 13 d., antradienis

Ar tai ne Policijos elito pretenzija į Lukašenkos tipo valstybę ?????

 

  

 2020 -04 24 Informacinės visuomenės plėtros komitetas (toliau – Komitetas) pagal kompetenciją išnagrinėjo Antano Miškinio 2020 m. balandžio 16 d. prašymą „Dėl Policijos departamento interneto svetainės“.

    Ir atkreipė  Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ame dėmesį, kad vadovaujantis Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“, 16.3. papunktyje numatyta, kad skyriuje „Struktūra ir kontaktai“ turi būti įstaigos darbuotojų sąrašas su kontaktine informacija (vardas ir pavardė, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ar jo sudarymo tvarka).

 Atsižvelgiant į tai Komitetas paprašė Policijos departamentą  nurodytus duomenis paskelbti  įstaigos interneto svetainėje arba pateikti Komitetui informaciją, kodėl jie nėra skelbiami.

     Deja praėjo beveik pusė metų, o Policijos departamento kontaktų jo interneto svetainėje taip ir nėra.

        Negavo  jokios  informacijos ir  Informacinės visuomenės plėtros komitetas .......

 Tokiu būdu  šiuo metu Policijos departamento interneto svetainėje pvz. yra:

 Taigi policijos interneto svetainėje  kontaktų nėra ir tiek,  

  O Policijos departamentas ankščiau tai  motyvavo, tuo  kad jis esąs..............

žvalgybos institucija

 

   Būtų linksma, jeigu nebūtų liūdnakaip sakoma, nes tai eilinis įrodymas, kad esame neteisinė valstybė.

  Savaime suprantama, kad Policijos departamentas taip elgiasi todėl, nes (kas paneigsjaučiasi saugus po buvusių policininkų premjero ir Vyriausybės kanclerio „stogu“.

 Todėl ir klausimas  prezidentui,  – argi tai  Jums nepanašu į policinę  gerovės valstybę ..........

 Ir argi tai ne policijos elito pretenzija  į Lukašenkos tipo valstybę ??????

 Ir kas paneigs, kad Lietuva būtų ir tapusi tokia valstybe, jeigu ne jos įstojimas į Europos sąjungą .....

 Taigi yra, kaip yra, o nostalgija yra nostalgija ......

 

 

2020 m. spalio 10 d., šeštadienis

O rytoj Seimo rinkimai .................

D. Grybauskaitės  prezidentūros klerkų  inicijuotų  Šilumos ūkio įstatymo  pakeitimų dėka Vilniaus mieste     nuo 2010 metų  daugiabučiuose  namuose esančius šilumos tiekėjo  šilumos punktus   privalo nesudarydami  sutarčių prižiūrėti (eksploatuoti) daugiabučių namų  šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai .

Tokiu būdu Vilniaus mieste de fakto susidarė situacija:

-          Šilumos pirkimo – pardavimo sutartyse su buitiniais vartotojais yra nustatyta, kad šiluma  yra perkama daugiabučio namo  šildymui ir karšto vandens ruošimui.

-          Už daugiabučių namų šilumos punktų (nepriklausomai nuo jų turtinės priklausomybės)  priežiūrą (eksploataciją) apmoka daugiabučių namų savininkai.

  Tokiu būdu yra akivaizdu ir nepaneigiama, kad de fakto Vilniaus šilumos tiekėjas karšto vandens tiekimo veiklos nevykdo.

    Tačiau Vilniaus karšto vandens tiekėjas parengė centralizuotai paruošto karšto vandens kainų projektą, pateikė  jį savivaldybei ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.

  Savivaldybė teigia, kad tokio projekto ji nėra gavusi, o Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustatė akivaizdžiai ir nepaneigiamai netiekiamos paslaugos kainas.

  šilumos tiekėjui  paviešinus, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama AB Vilniaus šilumos tinklai   uždirbo 10,1 mln. eurų grynojo pelno (Priedas 1), ji buvo paprašytas informacijos:

Ø  Kiek grynojo pelno uždirbo šilumos tiekėjas iš karšto vandens tiekimo veiklos (Priedas 2)..

 

  Po mėnesio buvo gautas atsakymas:

-          Bendrovė neskirsto sąnaudų atskiroms veikloms nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui.  Dėl šios priežasties atsakyti, kiek grynojo pelno uždirbo šilumos tiekėjas iš karšto vandens tiekimo veiklos galės 2021 m. II ketvirčio pradžioje.

 

 Tuo tarpu nepriklausomų ekspertų pateikta informacija kasmet iš Vilniaus šilumos vartotojų neteisėtai už neteikiamą karšto vandens tiekimo  paslaugą išreikalaujami keli milijonai eurų.

O  Vilniaus savivaldybę valdo Šimašiaus liberastai ir Benkunsko konservatoriai.

Todėl  kas paneigs, kad iš neteikiamos paslaugos gauto milijoninio pelno jiems kas nors nenubyra .............................

 

O rytoj Seimo rinkimai             .........................

 

****************************

Priedas 1

Efektyvesnės veiklos sprendimai lėmė ženkliai išaugusį didžiausio Lietuvoje centrinės šilumos tiekėjo pelną

2020-08-07

 

Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) uždirbo 10,1 mln. eurų grynojo pelno, bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 16,8 mln. eurų.

Šiuos rezultatus daugiausia lėmė toliau sėkmingai optimizuojamos veiklos sąnaudos, stabili nereguliuojamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamybos veikla ir nekilnojamojo turto pardavimas. T

uo tarpu VŠT pardavimo pajamos per pirmąjį pusmetį sudarė  63,4 mln. eurų ir, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, mažėjo 20,2 proc.

Vien per antrąjį ketvirtį bendrovė sugeneravo 1,6 mln. eurų grynojo nuostolio, o EBITDA pelnas siekė 0,5 mln. eurų.

„Pusmečio veiklos rezultatai atspindi įmonėje slypintį potencialą, kurį stengiamės atskleisti ieškodami papildomų veiklų ir toliau sėkmingai efektyvindami VŠT procesus. Labai svarbu, kad tai pavyksta padaryti nedidinant kainos klientams - pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje Vilniaus miesto gyventojams tiekiamos šilumos kaina buvo viena mažiausių Lietuvoje ir sudarė 3,18 ct/kWh (be PVM). Lyginant pirmojo pusmečio svertinę šilumos kainą su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, šilumos kaina mažėjo beveik 20 proc. Bendrovės taikoma pastovioji šilumos kainos dalis yra mažiausia tarp stambiausių centralizuotos šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje. Mūsų uždirbtas pelnas atiteks miestui ir bus panaudotas vilniečių reikmėms“,  - sako VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.

Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad nepaisant šiltėjančių žiemų ir susitraukusios apyvartos, bendrovė geba veikti efektyviai. Negana to į besikeičiančią rinkos padėtį reaguojama operatyviai, tad galiausiai išlošia sostinės gyventojai.

Tikiu, jog VŠT strategija koncentruotis į žaliąją energetiką, žengti į kitas sritis bei imtis lyderystės Lietuvos energetikos modernizavime reikšmingai prisideda prie vilniečių gyvenimo kokybės gerinimo. Optimizuodama darbo procesus bei atsisakydama nereikalingos infrastruktūros VŠT ne tik padeda vilniečiams kasmet mokėti vienas mažiausių šilumos kainų Lietuvoje, tačiau ir tampa diversifikuota įvairių energijos rūšių valdymo organizacija“, - pažymėjo V. Benkunskas.   

Pirmojo šių metų pusmečio VŠT grynasis pelnas, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, augo 72,1 proc., EBITDA augimas sudarė 46,1 proc. Šilumos tiekimo veiklai būdingas sezoniškumas, kuris lemia, kad per pirmuosius metų mėnesius (šildymo sezono metu) uždirbtos lėšos naudojamos veiklos tęstinumui užtikrinti šiltuoju metų laikotarpiu. Antrojo ir trečiojo ketvirčių metu natūraliai sumažėjant bendrovės pajamoms, pirmąjį ketvirtį sukauptas pelnas panaudojamas susidarančio neigiamo rezultato amortizavimui.

Iš viso per pirmąjį pusmetį VŠT į sostinės šilumos tinklą patiekė 1 498 tūkst. MWh šilumos energijos (5,4 proc.  mažiau nei 2019 metais per tą patį laikotarpį). Bendrovė per tą patį laikotarpį pagamino 79,9 GWh elektros energijos (1,2 proc.  mažiau nei pernai).

Tuo tarpu karšto vandens tiekimas šiemet išaugo – per pusmetį karšto vandens patiekta 2,777 tūkst. kubinių metrų arba 3,9 proc. daugiau nei 2019 atitinkamą laikotarpį. Augimą lėmė išaugusi paklausa buitinių vartotojų kategorijoje.

Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovės pardavimo pajamos buvo 20,2 proc. mažesnės, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, ir sudarė 63,4 mln. eurų. Pagrindinė pardavimo pajamų mažėjimo priežastis – 24,9 proc. mažesnės pajamos iš šilumos tiekimo veiklos, kurios pirmąjį šių metų pusmetį siekė 46,6 mln. eurų. Mažesnes šilumos tiekimo pajamas lėmė šildymo sezono metu vyravusi aukštesnė nei įprastai lauko oro temperatūra – dėl šios priežasties šilumos realizacija buvo 76,8 tūkst. MWh arba 6 proc. mažesnė, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Reikšmingas šilumos kainų kritimas taip pat turėjo lemiamą įtaką pajamų mažėjimui.

Apie VŠT

AB Vilniaus šilumos tinklai yra didžiausia Lietuvoje centrinės šilumos tiekėja. Įmonė gamina šilumos ir elektros energiją bei teikia centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiau kaip 220 tūkst. sostinės namų ūkių bei organizacijų.

Bendrovėje dirba 580 darbuotojų – apie 50 įvairių profesijų specialistų. VŠT rūpinasi patikimu ir kokybišku paslaugų tiekimu ekonomiškai pagrįstomis kainomis, taiko efektyvias klientų aptarnavimo praktikas, nuolat modernizuoja šilumos gamybos ir perdavimo sistemas, diegia inovatyvias technologijas, vykdo aplinkosaugos projektus. 99,4 proc. bendrovės akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Šiuo metu VŠT perdavimo tinklas siekia apie 750 km, didžiausias šilumos gamybos objektas – termofikacinė elektrinė, esanti pietvakarinėje Vilniaus miesto dalyje

********************* 

Priedas 2

    

                 

                  Antanas Algimantas  Miškinis

                    Vilnius - 09121, Žirmūnų g. Nr. 104  bt. 106,    ak 34004080849 

Tel.8 5 276 48 65, 8-686-65-887,  e-mail -  antanas1940@ gmail.com,                                  

 AB Vilniaus šilumos tinklai                                  2020-09-09   Nr. 11      

 DĖL  PELNO Iš karšto vandens TIEKIMO VEIKLOS

      Visai nesenai   šilumos tiekėjas paviešino, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojama AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) uždirbo 10,1 mln. eurų grynojo pelno

 Ryšium su tuo ir prašome informacijos:

Ø  Kiek grynojo pelno uždirbo šilumos tiekėjas iš karšto vandens tiekimo veiklos.

 

Antanas Miškinis

 ******************************

Priedas 3

 

Antanui Algimantui Miškiniui

Žirmūnų g. 104 - 106, LT - 09121 Vilnius

Siunčiama el. paštu:antanas1940@gmail.com 

 

 

 

2020-10-08   Nr. SD-

Į

2020-09-09   Nr. 11

 

 

DĖL INFORMACIJOS PATEIKIMO

 

 

Atsakydami į 2020-09-10 gautą raštą Nr. 11 dėl pelno iš karšto vandens tiekimo veiklos  informuojame, kad remiantis Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi bei „Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims taisyklių“, patvirtintų 2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įstatymu Nr. 1-145 50 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo  161 straipsnio 1 dalimi, AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – Bendrovė) Reguliuojamos veiklos ataskaitas - energetikos įmonių Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) teikiamos vykdomos veiklos ataskaitos, kurios rengiamos vadovaujantis reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimais ir atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir kuriose parodomas apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas pagal veiklas, rengia ir teikia už ataskaitinį laikotarpį, kuris Bendrovėje sutampa su kalendoriniais metais.

Remiantis aukščiau nurodytais įstatymais ir teisės aktais, Bendrovė neskirsto sąnaudų atskiroms veikloms nepasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui. Dėl šios priežasties atsakyti, kiek grynojo pelno uždirbo šilumos tiekėjas iš karšto vandens tiekimo veiklos galės 2021 m. II ketvirčio pradžioje.

 

 

                Klientų aptarnavimo centro vadovė

 

Evelina Černiavskaja

Marija Turonienė, tel. (8 5) 266 7051, el. p. marija.turoniene@chc.lt