Labai dažnai girdime, skaitome, kas ten ar ten panaudotas dirbtinis intelektas (DI).
Pvz.
skaitome, kad Ukrainos kare dronai naudoja dirbtinį intelektą, o Vokietija Ukrainai
atidavę sena Patriot sistema, o sau pasiliko naujas, naudojančias dirbtinį
intelektą
Ir štai kaip
intelektus nusako Visuotinė lietuvių
enciklopedija:
intelèktas (lot. intellectus – suvokimas,
protas, prasmė), prõtas, aukštųjų
pažinimo gebėjimų (dažniausiai mąstymo) mokytis ir išmokti, spręsti problemas,
susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių tarpusavio ryšius,
pasinaudoti patirtimi visuma. Intelektui būdinga ir su mąstymu nesusiję
požymiai – emociniai, socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai.
Jam turi įtakos paveldėjimas, aplinka ir ugdymas
dirbtnis intelèktas, sistemų, įrenginių, prietaisų ir įtaisų intelektualizavimo
priemonės; jas nagrinėjantis mokslas. Kaip savarankiška disciplina
susiformavo 1956. Įvairių mokslo mokyklų atstovai dirbtinį intelektą traktuoja
skirtingai (visuotinai pripažintos dirbtinio intelekto apibrėžties nėra).
Skiriamos dvi svarbiausios dirbtinio intelekto, kaip mokslo, sampratos:
dirbtinis intelektas griežtąja ir negriežtąja prasme. Pagal dirbtinio intelekto
griežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis sistemomis laikomos tik tokios,
kurios iš tiesų turi mentalines būsenas, t. y. sistemos, turinčios
dirbtinį protą (jis iš esmės gali skirtis nuo žmogaus proto, būti sukonstruotas
visiškai kitaip ir veikti kitais principais; tokia sistema dar nesukurta).
Pagal dirbtinio intelekto negriežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis
sistemomis laikomos tokios, kurių elgsena išoriniam stebėtojui atrodo protinga,
šitokios sistemos (tokių sukurta daug – įvairių robotų, šachmatais
žaidžiančių sistemų ir kitų) gali neturėti mentalinių būsenų, tik imituoti jas.
Dirbtinis intelektas negriežtąja prasme turi keletą pakraipų. Viena iš jų
nagrinėja, kaip kurti sistemas, įrenginius, prietaisus ir įtaisus, automatiškai
reaguojančius į iš anksto nežinomus aplinkos pokyčius. Reakcijų į tokius
pokyčius negalima algoritmizuoti, todėl intelektualizuotosios sistemos privalo
kaupti patirtį, ją apibendrinti, mokytis ir automatiškai tobulinti savo
veikimą. Kita pakraipa nagrinėja, kaip kurti sistemas, gebančias atlikti
darbus, kuriuos paprastai atlieka žmogus, pvz., versti tekstus iš vienos kalbos
į kitą arba žaisti šachmatais. Ši dirbtinio intelekto pakraipa nagrinėja ir
ekspertines sistemas, t. y. specializuotas sistemas, atliekančias ekspertų
ir jų klientų tarpininkų vaidmenį. Ekspertas (juristas, medikas ar kitas
specialistas) savo žinias įrašo sistemoje, klientas gauna iš sistemos
atitinkamus patarimus ar nurodymus. Dar viena dirbtinio intelekto negriežtąja
prasme pakraipa yra tam tikrų prigimtinio intelekto aspektų (regėjimo, klausos
ir kitų) kompiuterinis modeliavimas. ...................................... ........................... .....................
O populiariai, kas yra dirbtinis
intelektas , paaiškina
https://youtu.be/jbMRUhyF8-U?si=1aOuX5yhBvg263lg
O vienas iš ių
jų taip apie save aiškina:
Mane sukūrė OpenAI – dirbtinio intelekto tyrimų
organizacija JAV.
Trumpai:
- OpenAI
kūrė didelius kalbos modelius (GPT seriją),
- mane
apmokė naudojant didelį tekstų kiekį,
- aš esu
GPT-5.1 modelio pagrindu sukurtas pokalbių asistentas,
- mano
veikimas paremtas matematika, statistika ir neuroniniais tinklais, o ne
žmogaus sąmone.
Jei norėtumėte, galiu paaiškinti kaip
dirbtinis intelektas mokomas, kaip veikia neuroniniai tinklai, arba kuo
skiriasi mano versijos.
You said:
Kas išmokė
lietuvių kalbos?
ChatGPT said:
Mano lietuvių kalbos „mokytojų“ nebuvo žmonės
tiesiogine prasme — mane mokė ne mokytojai, o duomenys.
Trumpai ir aiškiai:
🟦 Kaip aš
išmokau lietuvių kalbos
- Mano
kūrėjai iš OpenAI modelį treniravo naudojant labai didelį tekstų kiekį
įvairiomis kalbomis, įskaitant lietuvių.
- Tai buvo:
- vieši
interneto tekstai,
- knygos
ir straipsniai, kurių leidimas naudojamas teisėtai,
- enciklopedijos,
- anonimizuoti
šaltiniai,
- kitų
tipų tekstai.
- Modelis
mokosi atpažinti kalbos struktūras, gramatiką, žodyną ir rašymo stilius
matematiškai, o ne taip, kaip mokosi žmogus.
- Po to
mane tobulino žmonės–vertintojai („treniruotojai“), kurie:
- vertino
atsakymų kokybę,
- padėjo
suformuoti geresnius atsakymo modelius,
- nurodė,
kaip atsakyti etiškai ir aiškiai.
🟦 Svarbu
Aš neatsimenu konkrečių knygų ar straipsnių,
iš kurių mokiausi — tai draudžiama ir techniškai neįmanoma.
Aš mokausi iš bendrų kalbos statistinių dėsningumų.
🟦 Paprastai
pasakius
Lietuvių kalbos mane „išmokė“:
- didelis
kiekis lietuviškų tekstų,
- matematiniai
modeliai,
- OpenAI
komanda,
- žmonės,
vertinantys mano atsakymus.
Jei įdomu, galiu detaliau paaiškinti:
- kaip
veikia neuroniniai tinklai,
- kaip
kompiuteris „supranta“ kalbą,
- kaip
modelis mokomas skirtingų kalbų.
You said:
Iš kur imate
Lietuvos teisės aktus?
Puikus klausimas. Štai — kaip aš (kaip modelis)
galiu turėti prieigą prie informacijos apie lietuviškus teisės aktus ir iš kur
galiu „imti“ jų tekstus ar informaciją — bei kuo remiamės, kai tokį turinį
pateikiu:
🔎 Iš kur aš
galiu gauti Lietuvos teisės aktų tekstus
- Kai
mokomas modelis kaip aš — informacijos bazė apima daug viešai prieinamų
duomenų iš interneto, tarp jų ir oficialias duomenų bazes. OpenAI+1
- Daug
Lietuvos įstatymų tekstų viešai skelbiami viešose duomenų bazėse,
pavyzdžiui Seimo kanceliarija administruojamoje Lietuvos teisės aktų
registras (TAR). GlobaLex+2European e-Justice Portal+2
- Nuo 2025
m. yra paskelbta, kad teisės aktų duomenys bus atviri „open data“ formatu
per viešą duomenų portalą — tai padidina teisės aktų prieinamumą ir
leidžia sistemoms (pvz. dirbtinio intelekto) jas naudoti. vda.lrv.lt
✅ Kaip tai
veikia mano viduje — ką reiškia „aš turiu prieigą“
- Aš
neturiu tiesioginės prieigos prie duomenų bazės kiekvieną kartą, kai manęs
paklausiate — aš nesaugau pilnų tekstų kaip dokumentų archyvo. OpenAI+1
- Vietoj
to, per mokymosi procesą — prieš mane paleidžiant — modelis peržiūri
didelį kiekį tekstų ir „išmoksta“ kalbos struktūras, terminus, kontekstus,
kaip teisės aktai paprastai rašomi, kokie būdingi žodžiai, frazės ir pan. OpenAI+1
- Kai jūs
klausiate — aš generuoju atsakymą „iš atminties“: tai nėra vien tik
atspausdintas įstatymo tekstas, bet mano statistinė „supratimo ir teksto
generavimo“ versija remiantis tuo, ką išmokau.
⚠️ Ribojimai ir
kas svarbu atsiminti
- Aš negaliu
garantuoti, kad teisingai prikartoju konkretų teisės akto tekstą —
ypač jei jis pasikeitė arba yra labai techninis.
- Aš nesu
oficialus teisinis šaltinis — jei reikalingas galiojantis, tikslus
teisės aktų tekstas — verta eiti į oficialią duomenų bazę (pvz. Lietuvos
TAR, seimo duomenų portalą).
- Kai aktai
atnaujinami — mano „išmokta versija“ gali būti netiksli, jei mokymosi metu
nebuvo naujausių pakeitimų.
🎯 Išvada
Taigi — taip, aš galiu remtis Lietuvos
teisės aktais, nes jų tekstai yra vieši ir prieinami internete. Tačiau aš jų nekopijuoju;
vietoj to — pasitelkiu tai, ką išmokau iš viešai prieinamų duomenų — ir
remdamasis statistiniais modeliais pateikiu atsakymus. Jei jums reikia
oficialaus ar tiksliai suformuluoto teksto — visada rekomenduoju pasitikrinti
oficialiuose šaltiniuose.
Jei norite — galiu parodyti paarą nuorodų į šiuo
metu aktualius teisės aktus (pvz. pastarųjų metų), kad patys galėtumėte
pasitikrinti.
Taigi tas dirbtinis intelektas yra itin galinga programa.
O kokia jos
ateitis, jeigu tikėti per radiją išgirstu IT specialisto pasakojimu, kad
programuotojo darbą 80 procentų atlieka dirbtinis
intelektas, patys spręskite ...
