Kalbos modelio diagnozė -– Prezidentas pažeidė Konstituciją .....

 

 Šalyje paskelbta  ekstremali situacija, o  šalies vadovui tai, kaip sakoma, dzin .. dzin .....

 Keliauja jis po užsienį, kaip „Nikita turistas“ ...

 Betgi jis vienkart vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

 Vadovaujantis sveiko proto logika ir kritiniu mąstymu, žinant Konstituciją, aiškiai situacija nenormali.

 Todėl ir paklausiau Kalbos modelį:

  Šalyje ekstremali situacija, o Prezidentas išvyksta iš šalies nepalikęs save pavaduoti Seimo pirmininką, kaip tai nustato Konstitucija. Kaip tai vetinti?

 

Į tai jis  atsakė:

Tai, ką jūs apibūdinate, Lietuvoje galima vertinti kaip Konstitucijos pažeidimą arba atsakomybės nesilaikymą pagal Konstituciją. Paaiškinsiu detaliau.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją:

1. Prezidento atstovavimas:
• Konstitucijos 81 straipsnis numato, kad Prezidentas negali vykdyti savo funkcijų ligos ar kitų svarbių priežasčių atveju.
• Jei Prezidentas negali vykdyti savo funkcijų, jo pareigas laikinai eina Seimo pirmininkas.
2. Prezidento išvykimas iš šalies:
• Nėra konkrečiai draudžiama išvykti, tačiau Konstitucija reikalauja, kad Prezidentas, negalintis vykdyti pareigų (pvz., išvykstant į užsienį ilgesniam laikui), perduotų laikinąją valdžią Seimo pirmininkui.
• Tai ypač svarbu ekstremalios situacijos metu (karas, krizė, ekstremali padėtis), nes Prezidentas yra ginkluotųjų pajėgų vadas ir valstybės vadovas.
3. Konstitucinis pažeidimas:
• Jei Prezidentas išvyksta nepalikęs savo pareigų laikinai pavaduoti Seimo pirmininko, tai gali būti laikoma Konstitucijos pažeidimu arba pareigų nevykdymu, ypač jei tai kelia pavojų valstybės institucijų veiklai ekstremalios situacijos metu.

Teisinė pasekmė:

• Tokiu atveju Konstitucinis Teismas gali įvertinti Prezidento veiksmus kaip Konstitucijos pažeidimą.
• Seimo pirmininkas teoriškai galėtų imtis priemonių, kad būtų užtikrinta valstybės vadovo funkcijų vykdymas.

💡 Trumpai tariant: Prezidento elgesys ekstremalios situacijos metu, kai jis išvyksta nepalikęs savo pavaduotojo, pažeidžia Konstituciją.

*************************************

Trumpasi tariant ir mano nuomonė ta pati – Prezidentas pažeidė Konstituciją,

O tuo tarpu  „laisvas žosis“ -  LRT, jo  Zonderkomanda atliko tyrimą, kodėl R. Žemaitaitis taip populiarus socialiniuose tinkluose,

O ne tyrimą, kodėl esamas Pražibsentas sistemingai pažeidžia Konstituciją.

 Be abejo būtų įdomu sužinoti, ką apie tai mano Kazlų Rūdos  bočiai ir jų palikuonys maugliai baubiantys prie laužų nepriklausomybės aikštėję.

Kaip ir Seimo pirmininkas, bei Nacionalinio saugumo ir gynybos  komitetas.

Kaipgi  teisinė valstybė ir Valstybės interesas ?

Kaipgi Žemaitaičio braškė. su savo katinu ???

 

Keistas sutapimas r ne taip?

 

Skaitau 15min.lt straipsnio antraštę „Keičiasi Sviatlanos Cichanouskajos apsauga – ją perima policija“ .

 Straipsnyje rašoma, kad tai patvirtino Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

 

Tačiau gerbiamas Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas  maloniai paaiškino, kad policija vykdo valdžios nurodymus ir konkrečios informacijos, kokiu teisės aktu remiantis Policija saugo užsienio pilietę, neturi.

 

O aš  prieš savaitę Vadovybės apsaugos tarnybą paprašiau informacijos:

Prašau elektroninių kopijų, arba jų internetinių nuorodų, visų teisės aktų , kurie nustatė ir nustato,  kad svetimos valstybės pilietė turi būti saugoma  valstybės apsaugos tarnybos, juo labiau užsienyje. Ir kaip tokios personos  apsauga  stiprina valstybės stabilumą, , juo labi u ją saugant užsienyje

 

 Keistas sutapimas  r ne  taip?

Vadovybės apsaugos tarnyba   turės pateikti prašomą informaciją, o Policijos departamentą  teks paprašyti to paties.

Vienkart būtina pastebėti, kad ši "gegutė“ nėra bgaltarusių opozicijos lyderė.

 

Nes  štai ką apie ją informavo Kalbos modelis :

 1. Per ankstyvas ir nepaaiškintas išvykimas iš Baltarusijos (2020)

•                       Kritikai teigia, kad jos išvykimas buvo per daug „tvarkingas“.

•                       Yra versija, kad KGB sąmoningai ją išleido, nes ji buvo patogi kaip „saugi“ opozicija be realios grėsmės režimui.

•                       Tai ir gimdo „gegutės“ ar „kontroliuojamos opozicijos“ naratyvą (be įrodymų, bet politiškai naudojamą).

________________________________________

2. Nesugebėjimas perimti realios lyderystės

•                       Ji tapo simboliu, bet ne operaciniu vadovu.

•                       Neturi nei partijos, nei struktūruotos politinės jėgos.

•                       Sprendimai dažnai vėluoja, būna migloti arba kompromisiniai.

________________________________________

3. Koordinacinės tarybos ir opozicijos skaldymas

•                       Kritikai sako, kad jos biuras:

o                      marginalizavo alternatyvius lyderius,

o                      silpnino savarankiškas struktūras,

o                      bandė „monopolizuoti“ opozicijos atstovavimą Vakaruose.

•                       Ypač konfliktai su:

o                      Pavelu Liatuška,

o                      Bypol,

o                      dalimi regioninių aktyvistų.

________________________________________

4. Pernelyg „minkšta“ pozicija Lukašenkos režimo atžvilgiu

•                       Jai prikišama:

o                      per ilgas kalbėjimas apie „dialogą“,

o                      vengimas aiškios kalbos apie režimo nusikalstamą pobūdį,

o                      ilgai nevartotas terminas „okupacinis režimas“.

•                       Kai kam tai atrodo kaip baimė peržengti „raudonas linijas“.

________________________________________

5. Vėluojanti ir nepakankama parama Ukrainai

•                       Po 2022 m. invazijos:

o                      ji lėtai ir atsargiai reagavo,

o                      vengė kategoriškai pasmerkti Baltarusijos infrastruktūros naudojimą puolimui.

•                       Lyginant su Kalinausko pulku ar Bypol – jos pozicija atrodė atsargi ir diplomatinė, o ne politinė.

________________________________________

6. Per didelė priklausomybė nuo Vakarų finansavimo

•                       Kritikai teigia, kad jos biuras:

o                      orientuojasi į donorų lūkesčius,

o                      prisitaiko prie ES diplomatinių schemų,

o                      vengia radikalesnių veiksmų, kad „neišgąsdintų rėmėjų“.

•                       Tai sukelia įtarimą, kad Vakarams ji patogi, bet Baltarusijai – neefektyvi.

________________________________________

7. Nėra „perėjimo plano“

•                       Po 5 metų:

o                      nėra aiškaus scenarijaus: kas po Lukašenkos?

o                      nėra laikinosios vyriausybės modelio,

o                      nėra kontrolės saugumo struktūrų atžvilgiu.

•                       Kritikai sako: „Ji žino, ko nenori, bet nežino, ką daryti.“

________________________________________

Svarbi pastaba (kad būtų sąžininga)

NĖRA jokių įrodymų, kad Cichanouskaja būtų sąmoningas Lukašenkos ar KGB agentas.

 Bet politikoje neužtenka nebūti agentu – reikia būti efektyviu lyderiu, ir čia jos silpnos vietos tampa akivaizdžios.

________________________________________

*****************

Taigi kas ji per subjektas, ir kam tokia „gegutė“  reikalinga mūsų valdžiai, spręskite patys. 

 

Kam pavojingas dirbtinis intelektas ......

 

Visų  pirma  pradėsiu nuo to, kas pavadinimas dirbtinis  intelektas yra daugeliui labai neįprastas dalykas,

Kartais net bauginantis.

Paklausiau interneto, kas yra dirbtinis  intelektas , ir štai ką gavau:

Dirbtinis intelektas (DI) yra kompiuterių mokslo sritis, leidžianti mašinoms

imituoti žmogaus intelektą, gebėti mokytis, mąstyti, priimti sprendimus ir atlikti užduotis, kurios anksčiau reikalavo žmogaus proto, pavyzdžius, analizę, kalbos supratimą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą, o tai leidžia sistemoms veikti savarankiškai ir tobulėti analizuojant didelius duomenų kiekius. 

Kaip tai veikia?
DI sistemos naudoja įvairius metodus, kad „išmokytų“ kompiuterius:

• Mašininis mokymasis (Machine Learning): Kompiuteris mokosi iš duomenų ir patirties, atpažindamas modelius.
• Neuroniniai tinklai (Neural Networks): Imituoja žmogaus smegenų veiklą, kad atliktų sudėtingas užduotis.
• Natūralios kalbos apdorojimas (NLP): Leidžia kompiuteriams suprasti, analizuoti ir generuoti žmogaus kalbą (pvz., pokalbių robotai).
• Kompiuterinis regėjimas (Computer Vision): Suteikia kompiuteriams gebėjimą "matyti" ir interpretuoti vaizdinę informaciją. 

•  

************************

Dar radau:

AI & Deep Learning

2025-11-01

Kas yra dirbtinis intelektas ir kodėl apie jį kalba visas pasaulis?

Dirbtinis intelektas (AI) – tai technologija, leidžianti kompiuteriams mokytis iš duomenų ir atlikti užduotis, kurios įprastai reikalauja žmogaus proto: analizės, kalbos supratimo, kūrybos ar sprendimų priėmimo.

AI šiandien tapo viena svarbiausių technologijų, keičiančių mūsų kasdienybę, darbo rinką ir net mąstymo būdą. Tai kompiuterinės sistemos ar algoritmai, gebantys atlikti užduotis, kurios iki šiol reikalavo žmogaus proto – nuo kalbos atpažinimo iki kūrybos. 2025 metais Mašininis mokymasis nebeapsiriboja laboratorijomis ar IT gigantų tyrimų centrais – jis tapo plačiai prieinamu įrankiu kiekvienam.

AI įrankiai kaip ChatGPT, Tesla autopilotas ar Google Gemini jau demonstruoja, kaip AI perima analizės, sprendimų priėmimo ir net kūrybos procesus. Verslai automatizuoja paslaugas, universitetai taiko AI mokymui, o žmonės kasdien bendrauja su dirbtiniu intelektu, to net nepastebėdami.

AI technologijos šiandien – tai ne tik technologija, bet ir naujas žmonijos pažangos etapas, keliantis klausimą: kaip mes patys keisimės kartu su protingomis mašinomis?

******************* 

Tada paklausiau  ChatGPT,, kurio paslaugomis laidojuosi, kaip jį angliškai vadinti.

 Gavau atsakymą – ChatGPT, an AI language model developed by OpenAI.

Lietuviškai bus - ChatGPT, AI kalbos modelis, sukurtas OpenAI.

Taigi toliau jį vadinsiu Kalbos modeliu (KM).

Kaip paieškos internete priemonė ji tikrai gera, nors ir  ne visada suranda tai, ko prašai.

Gerai taiso ir lietuvišką tekstą.

O jeigu jau kalbėti apie intelektą,  tai reikia laiko, kad jį įvertintum.

Taigi   ChatGPT  visai nereikia bijoti, jei vadovaujiesi  sveiko proto logika ir kritiniu mąstymu.

 Taigi kol mūsų valdžia suka galvas, kaip čia jai pasielgus, kada JAV panaikino sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms,  Kalbos modelis  štai ką paaiškino:

Kaip sankcijų panaikinimas Baltarusijos trąšoms paveiks jos priklausomybę nuo Rusijos?

Trumpai: sankcijų Baltarusijos trąšoms panaikinimas tikėtina sumažintų, bet nepanaikintų jos priklausomybės nuo Rusijos. Poveikis būtų reikšmingas ekonomiškai, bet ribotas politiškai ir strategiškai.

Kaip ir kodėl keistųsi priklausomybė?

1. 🌍 Eksporto geografijos diversifikacija (↓ priklausomybė)

Trąšos (ypač kalio) yra strateginis Baltarusijos eksporto sektorius. Sankcijų panaikinimas leistų:

• atnaujinti eksportą į ES, Afriką, Lotynų Ameriką;
• grįžti prie tiesioginių kontraktų su ne rusiškais pirkėjais;
• sumažinti poreikį eksportuoti per Rusijos tarpininkus ar „perpakuojant“ baltarusišką produkciją kaip rusišką.

👉 Tai silpnintų ekonominę priklausomybę nuo Rusijos rinkos.

2. 🚢 Logistikos efektas (mišrus)

• Jei nebūtų atkurta prieiga prie Baltijos uostų (pvz., Klaipėdos), net ir panaikinus sankcijas trąšoms Baltarusija liktų priklausoma nuo Rusijos uostų ir geležinkelių.
• Jei kartu būtų atverti ir tranzito kanalai per ES, priklausomybė nuo Rusijos infrastruktūros smarkiai sumažėtų.

👉 Vien tik trąšų sankcijų panaikinimas be tranzito sprendimų duotų ribotą efektą.

3. 💰 Finansiniai srautai ir valstybės pajamos (↓ priklausomybė)

• Trąšų eksportas generuoja didelę dalį užsienio valiutos.
• Didesnės pajamos reikštų:
• mažesnį poreikį Rusijos paskoloms ir subsidijoms;
• daugiau fiskalinio manevro režimui.

👉 Tai mažintų finansinę priklausomybę nuo Maskvos, net jei politinė liktų.

4. ⚖️ Derybinė pozicija su Rusija (↓, bet ne kritiškai)

Turėdama alternatyvių pajamų šaltinių, Baltarusija:

• galėtų kietiau derėtis dėl naftos, dujų kainų;
• mažiau nusileistų integracijos spaudimui (Sąjunginė valstybė, karinė integracija).

👉 Priklausomybė sumažėtų, bet asimetrinė galios pusiausvyra išliktų.

5. 🏛️ Politinis aspektas (beveik nepakinta)

Svarbu atskirti:

• ekonominę priklausomybę (kuri mažėtų),
• politinę ir saugumo priklausomybę (kuri beveik nesikeistų).

Lukašenkos režimo išlikimas, saugumo aparatas ir karinė integracija vis dar stipriai susieti su Rusija.

---

Santrauka vienoje lentelėje

Sritis	Poveikis
Trąšų eksporto rinkos	✔ Mažesnė priklausomybė nuo Rusijos
Logistika	➖ Priklauso nuo tranzito sprendimų
Valstybės finansai	✔ Mažesnė finansinė priklausomybė
Derybos su Rusija	✔ Šiek tiek stipresnė pozicija
Politinė / karinė priklausomybė	✖ Beveik nesikeistų

---

Esminė išvada

Sankcijų trąšoms panaikinimas būtų vienas efektyviausių būdų sumažinti Baltarusijos ekonominę priklausomybę nuo Rusijos, bet:

• be platesnio sankcijų ir tranzito režimo peržiūrėjimo,
• ir be politinių pokyčių Minske,

👉 tai nepakeistų Baltarusijos strateginės priklausomybės nuo Maskvos, tik ją sušvelnintų.

Jei nori, galiu:

• palyginti šį scenarijų su Irano ar Venesuelos patirtimi,
• arba išanalizuoti, ar toks sankcijų švelninimas atitiktų ES interesus.

AR sankcijų panaikinimas Baltarusijos trąšoms paveiks jos priklausomybę nuo Rusijos?

Taip – sankcijų Baltarusijos trąšoms panaikinimas paveiktų jos priklausomybę nuo Rusijos, bet poveikis būtų dalinis.
Trumpai: ekonominė priklausomybė sumažėtų, tačiau politinė ir saugumo – iš esmės liktų.

Kodėl priklausomybė mažėtų?

• Eksporto diversifikacija. Trąšos (ypač kalio) yra vienas svarbiausių Baltarusijos eksporto šaltinių. Panaikinus sankcijas, atsivertų ES ir kitos pasaulio rinkos, sumažėtų poreikis pardavinėti produkciją per Rusiją ar Rusijos tarpininkus.
• Didesnės valiutos pajamos. Daugiau savarankiškų pajamų reikštų mažesnį poreikį Rusijos paskoloms, subsidijoms ir finansinei paramai.
• Stipresnė derybinė pozicija. Turėdama alternatyvių pajamų, Baltarusija galėtų mažiau nusileisti Rusijai kainų (nafta, dujos) ar ekonominės integracijos klausimais.

Kodėl priklausomybė visiškai neišnyktų?

• Logistika ir tranzitas. Jei kartu nebūtų atkurta prieiga prie ES tranzito (pvz., Baltijos uostų), Baltarusija vis tiek liktų priklausoma nuo Rusijos geležinkelių ir uostų.
• Politinis ir saugumo ryšys. Režimo išlikimas, karinis bendradarbiavimas ir saugumo struktūros tebėra glaudžiai susieti su Maskva – trąšų sankcijų panaikinimas to iš esmės nepakeistų.

Išvada

Sankcijų trąšoms panaikinimas sumažintų Baltarusijos ekonominę priklausomybę nuo Rusijos, bet jos strateginės (politinės ir karinės) priklausomybės nepanaikintų. Didžiausias efektas būtų tada, jei kartu būtų sprendžiami ir tranzito bei finansinių ryšių su Vakarais klausimai.

Formos viršus

    **************************************

Taigi  - Sankcijų trąšoms panaikinimas sumažintų Baltarusijos ekonominę priklausomybę nuo Rusijos.

Aš tai visiškai su tuo sutinku, nes visą laiką taip tas sankcijas Baltarusijai vertinau – kaip pagalbą Rusijai.

Kas visiškai atitinka sveiko proto logikai, paremta kritiniu mąstymu.

 Betgi ar tuo patikės Kazlų Rudos bočiai , . maugliai, protestuojantys už „ laisvą žodį“ ...

 

Prie Vytuko muzikanto tapom Kazlų Rūdos bočiais ....

 

Tai yra korektiškas amerikiečių elgesys, jie iš tiesų nespaudžia imtis papildomų veiksmų iš mūsų pusės, bet jeigu Baltarusijos kalio trąšos pajudės į Ameriką, tada iškils klausimas, per kur transportuoti. Tai čia ir bus tas įdomumas“, –

 Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

| Visą straipsnį galite rasti: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/trasos-vel-keliaus-per-lietuva-o-balionai-netrikdys-skrydziu-n1477980?utm_source=pushengage&utm_medium=fcmAPI&utm_campaign=pushengage

 

O mūsų valdžiai  labai sunkus  galvosūkis.

A toliau  remti Rusiją sankcijomis Baltarusijai, tuo pačiu vykdant tenai gyvenančių lietuvių tautinį genocidą.

Ar vadovautis valstybės ir lietuvių Tautos interesais.

Atrodytų, kad koks čia gali būti pasirinkimas. Betgi yra, kaip yra.

Štai LRT radijo apklausoje beveik 70 procentų skambinusių į laidos studiją pasisakė už sankcijas Baltarusijai.

Kodėl jie taip mano ?

Gal jie iš tikro nežino, kad sankcijos Baltarusijai, plius mūšų valdžios elgesys yra migrantų antplūdžio priežastis.

Na o kas dėl lietuvių Baltarusijoje padėties, tai man įstrigo vieno buvusio bendradarbio žodžiai – Kiek gi ten tų lietuvių ...

O   tarybiniais metais jis   buvo normalus, inteligentiškas žmogus ...

Ir tuo nereiktų stebėtis, nes kaip pasakė vienas Lietuvos pilietis:

Prie Vytauto Didžiojo buvom  garsūs lietuviai. Prie Dviejų tautų respublikos lietuvių Tautos nebeliko. Bet Vincas Kudirka ir daktaras Jonas Basanavičius ją pažadino. Ir prie  Antano pirmojo vėl tapome lietuviais. O prie Antano antrojo didžiavomės, kad esame lietuviai. O prie Vytuko muzikanto tapom   žydšaudžiais, šabesgojais  .....

 

 

 

 

 

 

 

 

Na ir gal kas nors parašys, kad visa tai nėra tiesa.., kad tapome Kazlų Rūdos  d bočiais .....

 

Todėl ruoškimės ....

 

Seimas pritarė rekordiniam gynybos biudžetui: 2026 metais gynybai – 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP

Tokiu būdu milijardai gynybai, kai šimtas tūkstančių gyventojų už tikto skurdo ribos, kada trūksta pareigūnų trūksta lėšų vadovėliams.

Štai trūksta pusantro tūkstančio policininkų, o kone kas antra diena nužudymai, randami lavonai.

Ir štai gynybai 5,38 proc. BVP.

Ir vargu ar kam įdomu, kaip su tais procentais NATO šalyse.

 

Ir štai ką dirbtinis intelektas rado viešoje erdvėje:

 

Štai apibendrinta informacija, kiek procentų nuo BVP skiria gynybai NATO šalys (pagal naujausius turimus duomenis):🪖 NATO šalių gynybos išlaidos (% nuo BVP)

📌 Vidurkis:

• NATO šalių bendras vidurkis – apie ~2.7 % nuo BVP (2025 duomenimis). statista.com

📌 Individualūs šalies pavyzdžiai (2024–2025 duomenys, procentai nuo BVP):

• Lenkija: ~4.4 – 4.5 %
• Lietuva: ~4 %
• Latvija: ~3.7 %
• Estija: ~3.4 %4
• JAV: ~3.2 %
• Graikija: ~2.8 – 3.1 %
• Jungtinė Karalystė: ~2.3 – 2.4 %
• Prancūzija: ~2.0 %
  (Toliau seka kitos šalys su ~1.2 – 2.5 % rodikliais, ypač pietų ir vakarų Europos nariai). The Standard+1

📌 Bendra tendencija:

• NATO jau visos narės siekia bent 2 % nuo BVP skirti gynybai pagal ilgalaikį susitarimą (2014 m. Sudso pledge) ir 2025 m. duomenis įvykdė šį reikalavimą. Reuters
• Nauja NATO kryptis (susitarimas iki 2035 m.) — palaipsniui didinti iki 5 % nuo BVP (įskaitant platesnes saugumo ir infrastruktūros išlaidas). nato.int

📌 Skirtumai tarp narių:

• Rytų Europos šalys ir JAV skiria didesnę dalį BVP gynybai.
• Kai kurios vakarų Europos šalys (pvz., Italija, Ispanija, Belgija) tradiciškai skiria <2 % BVP, bet dauguma jų dabar yra virš ar arti 2 %. The Standard

📌 Trumpai – ką reiškia procentai

• 2 % nuo BVP – minimalus NATO rekomenduojamas orientyras, kurį dauguma narių dabar įvykdo. Reuters
• 3 – 4 % ir daugiau – aukštesnis lygis, kurį pasiekia keli nariai (lenkija, Baltijos valstybės, JAV). The Standard
• 5 % nuo BVP – naujas strateginis tikslas iki 2035 m., apimantis tiesiogines gynybos ir susijusias investicijas. nato.int

---

 

Taigi 5 % nuo BVP – naujas strateginis tikslas iki 2035 m., apimantis tiesiogines gynybos ir susijusias investicijas.

Ir štai staiga 5,38 proc. BVP ......

O kodėl ne 5 ar 5,4, ar kaip buvo  4 ???

Tai sugalvojo Valstybės gynimo taryba  š. m.  sausio 17 dieną.

 O kaip bus panaudoti tie milijardai, kas žino?

Atskrido bepilotis ir skrido, kol nukrito poligone ...

Skrenda balionai iš Baltarusijos ir niekas jų numušti negali  ..

Laksto valdžia po pasaulį ar ant kiekvieno kampo verkia ..

O jeigu atlėks skraidančios bombos, ir  aplamai visa tai, ką kasnakt atlekia į Ukrainą???

Ar apie tai kas nirs galvoja?

Manau kad tikrai ne vienas. Tiktai mūsų laisva žiniasklaida tyli.

Todėl ir paklausiau dirbtinį intelektą:

Ar 50 procentų nuo BVP gynybai padėtų Lietuvai be NATO apsiginti nuo Rusijos ir Baltarusijos kartu?

Sumoje gavau :

Išvados 50 % nuo BVP – finansinė galybė: tai leistų nusipirkti aukščiausios klasės ginklų sistemas, oro gynybą, dronų armijas, tankus ir pan. Bet tai nepadaro Lietuvos „stebuklingai nesunaikinama“: ribotas gyventojų skaičius, logistikos iššūkiai ir dideli priešininkų resursai reiškia, kad be NATO pagalbos sėkminga ilgalaikė gynyba vis tiek abejotina. Praktinė nauda būtų didžiulė: Lietuva galėtų ilgiau gintis, padidinti invazijos kaštus priešiškoms valstybėms ir turėti modernią kariuomenę, bet visiškai savarankiškai atsilaikyti prieš Rusiją ir Baltarusiją kartu yra neįmanoma.

Kad NATO ateitų į pagalbą tiki tiktai Kazlų Rūdos ir Klaipėdos  pajūrio bočiai ..

Kai karas Ukrainoje baigsis ir Rusija liks tokia pati, tada teks už rusofobiją sumokėti, nes pats girdėjau, kaip    Putinas  salė ...Mes šito taip nepaliksime .

Taigi ruoškimės iš anksto už tai dėkodami konservatoriams ir Jų Mozei.

O iš esmės patys būdami kalti jiems patikėję.