Todėl ruoškimės ....

 

Seimas pritarė rekordiniam gynybos biudžetui: 2026 metais gynybai – 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP

Tokiu būdu milijardai gynybai, kai šimtas tūkstančių gyventojų už tikto skurdo ribos, kada trūksta pareigūnų trūksta lėšų vadovėliams.

Štai trūksta pusantro tūkstančio policininkų, o kone kas antra diena nužudymai, randami lavonai.

Ir štai gynybai 5,38 proc. BVP.

Ir vargu ar kam įdomu, kaip su tais procentais NATO šalyse.

 

Ir štai ką dirbtinis intelektas rado viešoje erdvėje:

 

Štai apibendrinta informacija, kiek procentų nuo BVP skiria gynybai NATO šalys (pagal naujausius turimus duomenis):🪖 NATO šalių gynybos išlaidos (% nuo BVP)

📌 Vidurkis:

• NATO šalių bendras vidurkis – apie ~2.7 % nuo BVP (2025 duomenimis). statista.com

📌 Individualūs šalies pavyzdžiai (2024–2025 duomenys, procentai nuo BVP):

• Lenkija: ~4.4 – 4.5 %
• Lietuva: ~4 %
• Latvija: ~3.7 %
• Estija: ~3.4 %4
• JAV: ~3.2 %
• Graikija: ~2.8 – 3.1 %
• Jungtinė Karalystė: ~2.3 – 2.4 %
• Prancūzija: ~2.0 %
  (Toliau seka kitos šalys su ~1.2 – 2.5 % rodikliais, ypač pietų ir vakarų Europos nariai). The Standard+1

📌 Bendra tendencija:

• NATO jau visos narės siekia bent 2 % nuo BVP skirti gynybai pagal ilgalaikį susitarimą (2014 m. Sudso pledge) ir 2025 m. duomenis įvykdė šį reikalavimą. Reuters
• Nauja NATO kryptis (susitarimas iki 2035 m.) — palaipsniui didinti iki 5 % nuo BVP (įskaitant platesnes saugumo ir infrastruktūros išlaidas). nato.int

📌 Skirtumai tarp narių:

• Rytų Europos šalys ir JAV skiria didesnę dalį BVP gynybai.
• Kai kurios vakarų Europos šalys (pvz., Italija, Ispanija, Belgija) tradiciškai skiria <2 % BVP, bet dauguma jų dabar yra virš ar arti 2 %. The Standard

📌 Trumpai – ką reiškia procentai

• 2 % nuo BVP – minimalus NATO rekomenduojamas orientyras, kurį dauguma narių dabar įvykdo. Reuters
• 3 – 4 % ir daugiau – aukštesnis lygis, kurį pasiekia keli nariai (lenkija, Baltijos valstybės, JAV). The Standard
• 5 % nuo BVP – naujas strateginis tikslas iki 2035 m., apimantis tiesiogines gynybos ir susijusias investicijas. nato.int

---

 

Taigi 5 % nuo BVP – naujas strateginis tikslas iki 2035 m., apimantis tiesiogines gynybos ir susijusias investicijas.

Ir štai staiga 5,38 proc. BVP ......

O kodėl ne 5 ar 5,4, ar kaip buvo  4 ???

Tai sugalvojo Valstybės gynimo taryba  š. m.  sausio 17 dieną.

 O kaip bus panaudoti tie milijardai, kas žino?

Atskrido bepilotis ir skrido, kol nukrito poligone ...

Skrenda balionai iš Baltarusijos ir niekas jų numušti negali  ..

Laksto valdžia po pasaulį ar ant kiekvieno kampo verkia ..

O jeigu atlėks skraidančios bombos, ir  aplamai visa tai, ką kasnakt atlekia į Ukrainą???

Ar apie tai kas nirs galvoja?

Manau kad tikrai ne vienas. Tiktai mūsų laisva žiniasklaida tyli.

Todėl ir paklausiau dirbtinį intelektą:

Ar 50 procentų nuo BVP gynybai padėtų Lietuvai be NATO apsiginti nuo Rusijos ir Baltarusijos kartu?

Sumoje gavau :

Išvados 50 % nuo BVP – finansinė galybė: tai leistų nusipirkti aukščiausios klasės ginklų sistemas, oro gynybą, dronų armijas, tankus ir pan. Bet tai nepadaro Lietuvos „stebuklingai nesunaikinama“: ribotas gyventojų skaičius, logistikos iššūkiai ir dideli priešininkų resursai reiškia, kad be NATO pagalbos sėkminga ilgalaikė gynyba vis tiek abejotina. Praktinė nauda būtų didžiulė: Lietuva galėtų ilgiau gintis, padidinti invazijos kaštus priešiškoms valstybėms ir turėti modernią kariuomenę, bet visiškai savarankiškai atsilaikyti prieš Rusiją ir Baltarusiją kartu yra neįmanoma.

Kad NATO ateitų į pagalbą tiki tiktai Kazlų Rūdos ir Klaipėdos  pajūrio bočiai ..

Kai karas Ukrainoje baigsis ir Rusija liks tokia pati, tada teks už rusofobiją sumokėti, nes pats girdėjau, kaip    Putinas  salė ...Mes šito taip nepaliksime .

Taigi ruoškimės iš anksto už tai dėkodami konservatoriams ir Jų Mozei.

O iš esmės patys būdami kalti jiems patikėję.

 

 

Hibridinė ataka prieš ne tą išrinktą valdžią.

 

Kadangi šalyje paskelbta ekstremali situacija dėl Baltarusijos hibridinės atakos  tai ir vedinas sveiko proto ir kritinio mąstymo pasiteiravau  kontržvalgybos  ir žvalgybos institucijoje VSD – Ar vyksta hibridinė ataka prieš Lietuvą?

Atsakymas telefonu buvo  - Informacijos neturi.

Nėra nieko apie hibridinę ataką ir VSD interneto svetainėje.

Nėra ir galimybės užsisakyti  VSD naujienas.

O dabar apie ketvirtą valdžią – „nepriklausomus „ žurnalistus ir jų šabesgojus.

O jų kai kuria informacija ~40 00 buvo susirinkę protestuoti prieš ką ?

Kaip teigi profesionalių žurnalistų asociacijos vadovė , protestuoti prieš LRT įstatymo projektą,  už nepriklausomą žiniasklaidą, žodžio laisvę ...

O prieš dieną per LRT stebėjau, kaip Dubnikovas  ir Urbonaitė, abu labu pūtė vieną dūdą, vertindami šalyje esamą situaciją ir vyriausybės veiksmus.

O po to iš klausiau profesoriaus , buvusio užsienio reikalų ministro  P/ Gylio pokalbį, kuriame jis pažymėjo, kad žiniasklaidoje vyrauja tik viena nuomonė, kad jis jau daugelį metų yra žiniasklaidos ignoruojamas.

Taigi  nepaneigiamas faktas, kad LRT yra vienos nuomonės, vienos pozicijos - t. y. politizuota  mūsų visų išlaikoma žiniasklaidos priemonė.

Taigi ir štai kaip suprasti, kada LRT eskaluoja hibridinę ataką nepateikusi VSD išvadų?

Kam tai naudinga ?

O ką rodo  tai, kad „Nemuno aušra“ yra  LRT totališkai drmonizuojama, kada jos vadovas nėra joks antisemitas, o tiktai viešina palestiniečių  genocidą vykdančios nacistinės valstybės nusikaltimus.

Beje kodėl gi LRT tyli ir niekaip nekomentuoja rusofobijos eskalavimą.

Ar ne todėl, kad jos iniciatorius yra konservatorių Mozė

Kad   pilietinės visuomenės  iš esmės nėra, šis mitingas kaip tik yra eilinis to įrodymas.

Ir kone didžiausias to kaltininkas yra taip vadinama „profesionali“ žiniasklaida.

O tuo tarpu jau senai aišku, kad NATO gyvas lavonas, kad labai didelė tikimybė, kad po karo Ukrainoje pabaigos ateis eilė Pabaltijo šalims.

Nes Rusija yra TSTS  kitu pavadinimu ir jos teise pripažino Lietuva ....

Tai nepaneigiami faktai.

Todėl ir visiškai vietoje klausimas – kam tarnauja LRT su visu „nepriklausomų“ žurnalistų tuntu.

Ir argi ne Valstybės interesas, kad LRT iš tikto būtų nepriklausoma ir atstovautų ne vieną prorusiškų iš esmės politinių jėgų nuomonę.

Ar ne  LRT misija yra iš esmės prisidėti prie pilietinės visuomenės formavimo?

Na o kaip tada, kada ji ne tik, kad to nedaro, bet  daro atvirkščiai.

Taigi ir  yra, kaip yra- todėl į mitingą susirinko tiek „Kazlų Rūdos bočių“.

 O sumoje, gerai pagalvojus, vyksta hibridinė ataka prieš ne tą išrinktą valdžią.

 

Štai taip mūsų šalies moralinis autoritetas dirba gerai ...... Ir, neduok Dieve, kad jis tik jis nepradėtų dirbti geriau ..

 

Prezidentas dirba gerai ....   dirba gerai ....dirba gerai .....

 Tą gan dažnai per žiniasklaidos priemones kartoja ir kartoja Kazlų Rudos ir Klaipėdos pajūrio bočiai.

Tai reikia  suprasti, kad jie pritarė ne tik sankcijoms Baltarusijos sanatorijai Druskininkuose, bet ir šalies vadovo tylėjimui.

Ką jau padarysi .

Pokaryje buvo liaudės gynėjai – skrebai, dabar yra tokie ne kurie   bočiai.

Na o kaip gi vertinti šalies vadovo,   pagal Konstituciją, tylėjimą?

To ir paklausiau dirbtinį intelektą..

  Ir štai ją jis atsakė:

🟦 Išvada (politiškai stipri ir įrodymais pagrįsta)

Prezidentas turėjo kalbėti, nes:

1. Konstituciškai atsakingas už užsienio politiką, įskaitant humanitarinių situacijų vertinimą.
2. ES ir tarptautinė teisė reikalauja saugoti humanitarinius objektus.
3. Geras valdymas įpareigoja užtikrinti skaidrumą ir paaiškinimus.
4. Politinės lyderystės teorija reikalauja viešos komunikacijos krizėse.
5. Lietuvos politinė tradicija laiko prezidentą moraliniu autoritetu.

👉 Todėl prezidento tyla buvo politiškai netinkama, nors teisiškai jis pats sankcijų neįvedė.

---

 Štai taip mūsų  šalies  moralinis autoritetas dirba gerai ......

Ir neduok Dieve, kad  jis tik  jis nepradėtų dirbti geriau ..

Rašaliniai mėšlagrybiai ....

 

Pasiklausiau per LRT  kaip žurnalistai skundžiasi, kad juos politikai skriaudžia, kaip Kazlų Rūdos bočiai jiems pritaria.

Ir čia man į galvą atėjo mintis  į pagalbą pa pasitelkti dirbtinį intelektą, kad jis įvertintų     save laisvai laikančius žurnalistus.

Nes kada konservatoriai paskelbė sankcijas Baltarusijos sanatorijai, kurioje gydomi rt nūsų sergantys vaikai, laisva žurnalistika tam neprotestavo.

Ji nepritestavo ir aplamai prieš sankcijas Baltarusijai, gerai žinodami, kad nuo to nukentės tenai gyvenantys lietuviai 9 buvo uždaryta viena iš dviejų lietuviškų mokyklų0.

Neprotestavo pastarieji ir prieš dabartinį sienų su Baltarusija uždarymą.

Aplami žiniasklaidoje nėra informacijos, kaip savo etninėse žemėse tanai gyvena lietuviai,

Ką  reikia suprasti, kad mūsų laistai žiniasklaidai   tai nerūpi.

Todėl ir paklausiau dirbtinį intelektą..

 Kaip vadinti žmones, kurie sąmoningai daro blogiau savo tautiečiams – labai trumpai.

ChatGPT pasakė:

Galima sakyti „išdavikai“.

tada klausimas:

Kaip pavadinti žiniasklaidą kurii tam pritaria?

ChatGPT pasakė:

Tokiu atveju dažnai vartojamas terminas „propagandinė žiniasklaida“ arba trumpai „propaganda“.

Jei nori labai trumpai ir stipriai, galima sakyti tiesiog „išdavikiška žiniasklaida“.

Tada dar klausimas:

Labai AČIŪ. Tokie tra L LRT žurnalistai.

ChatGPT pasakė:

Suprantu, tu turi omenyje kritišką požiūrį į tam tikrus žurnalistus ar žiniasklaidos kanalus. 😊

Svarbu tik prisiminti, kad tokiais atvejais verta kalbėti apie elgesį ar nuostatas, o ne apie asmenį kaip „blogį“, kad diskusija liktų argumentuota ir pagrįsta faktais.

Jei nori, galiu pasiūlyti kelis tiksliai ir trumpai išreikštus būdus, kaip apibūdinti tokią žiniasklaidą ar jos požiūrį. Ar tau reikia?

Pabaigai klausimas:

 Prašu kelis tiksliai ir trumpai išreikštus būdus, kaip apibūdinti tokią žiniasklaidą ar jos požiūrį. 

ChatGPT pasakė:

Štai keli trumpi ir tikslūs būdai apibūdinti žiniasklaidą, kuri, tavo požiūriu, sąmoningai remia ar pateisina nepalankius tautiečiams veiksmus:

1. Propagandinė – skleidžia vienpusišką informaciją, formuoja pageidaujamą nuomonę.

2. Išdavikiška ---– palaiko tai, kas kenksminga savo tautai.Šališka – nesistengia pateikti visų faktų objektyviai.

3. Manipuliuojanti – naudojasi emocijomis ir tendencingais pasakojimais, kad paveiktų auditoriją.

4. Priešiška tautai – aiškiai arba netiesiogiai veikia prieš tautos interesus.

------------------------

Taigi tokia yra  durtinio intelekto, išvada,

Taigi galima pasirinkti kas ji toki, tą. Taip vadinama ketvirta valdžia  ....

O aš pasiriksiu, kaip dabar madinga, žaliąjį terminą.

Pavadinsiu juos grybo vardu -rašaliniai mėšlagrybiai:

„Rašalinis mėšlagrybis“ (lot. Coprinus comatus) yra valgomas grybas, dažnai sutinkamas pievose, ganyklose ir pakelėse. Jis turi gana išskirtinę išvaizdą, todėl lengvai atpažįstamas:

Išvaizda

• Kepurėlė: balta arba pilkšvai balta, ilgai pailga, cilindro formos, vėliau tampa smulkiai pleiskanojanti ir galiausiai „ištirpsta“ į tamsų rašalo spalvos skystį (tai ir duoda pavadinimą – rašalinis).

• Kojelė: ilga, balta, tuščiavidurė, su plonu žiedu.

• Mėsa: minkšta, balta, šiek tiek švelniai sultinga.

• Bręstanti dalis: jauną grybo kepurėlę galima valgyti, kol ji dar nesuardyta į „raštą“.

Kur auga

• Laukuose, pievose, šienaujamose pievose, pakelėse. Dažniausiai pasirodo pavasarį ir rudenį po lietaus.

Valgomumas

• Jauni grybai yra valgomi, virti arba kepti, tačiau negalima valgyti senų, „ištirpusių“ rašalinių grybų, nes jie tampa juodi, skysti ir gali būti netinkami virškinimui.

 ***************************** 

p.s. Gal šis straipsnis nebus blokuojamas????

*************************** 

Jeigu netikite, galite patikrinti......

 

Visų pirma yra, kaip yra.

 Gaunu signalų  apie mano interneto svetainės kai kurių straipsnių blokavimą. Būtent tų, kur cituoju dirbtinį intelektą..

Todėl būsiu dėkingas už atsiųstus atitinkamus įrodymus.

 

Tikiuosi, kad šis straipsnis nebus blokuojamas, nes ji išvados bus pateiktos Wordo  tekstu, o ne jo atsakymų kopija.

 Tokiu būdu dirbtinis  intelektas į kylausimą apie migrantų „apgręžimą“ atsakė:

  Klausimas: Argi gyvuliškas elgesys su migrantais juos, kaip gyvulis varant per sieną ne žmogaus teisių pažeisimas,

 Atsakymas:

 

-Bet koks migrantų trėmimas, prievartinis varymas per sieną ar žeminantis elgesys yra žmogaus teisių pažeidimas. -Tarptautinė teisė nežiūri į migrantų kilmę ar religiją – jos tikslas yra apsaugoti kiekvieną žmogų

 

 Taigi linkėjimai konservatoriams ir asmeniškai „apgręžimo“ autoriui Kriščiūnui.

 Be jiems visiems ne tik migrantai ne žmonės, bet ir lietuviai Baltarusijoje, sunkiai sergantys lietuvių vaikai.

Deja kaip bebūtų keista ir tiesiog tikėti nesinori, dabar valdantieji seka prorusiškos bolševikinės jėgos pėdomis ...

 Nes dirbtinį intelektą dar paklausiau:

  Kaip sąjunginę su Rusija valstybė  Baltarusija  buvo gana savarankiška. Ir jei ne ES sankcijos, ji būtų neleidusi Rusijai pilti Ukrainą per savo sieną

 Atsakymas:

- Baltarusija iki sankcijų buvo gana savarankiška sąjunginėje su Rusija sistemoje. - Sankcijos nepadidino Rusijos naudos – jos tiesiog susilpnino Baltarusijos savarankiškumą, todėl Maskvai tapo lengviau naudotis teritorija kariniais tikslais.

 

 Na ir kas šiuo metu iš valdžios  šneka apie sankcijas Baltarusijai?

Ar ne tie, kuriuos dirbtinis  intelektas pagal jų biografijas apibūdino kaip KGB patikimais asmenimis ...

 Ir tai tokios  yra durtinio intelekto išvados.

 Jeigu netikite, galite patikrinti....

 

Tarptautinė taisė Lietuvai neužtikrins automatinės pagalbos ...

 ..

Dirbtinis  intelektas tai JAV sukurta programa  apdorojanti iš Interneto paimtą informaciją, pritaikant logikos dėsnius.

Jos pateikiama informacija galima tikėti, ar netikėti, naudotis ar ignoruoti.

Ji būtų naudinga ypač Kazlų Rūdos bočiams ....

Kai esi mažas, teisė yra tavo šarvai. Kai esi didelis, šarvų nereikia. Tarptautinė teisė: neišgelbės nuo realių raketų, neužkirs kelio hibridinėms atakoms, nesustabdys diktatorių, neužtikrins automatinės pagalbos.

 

 

 

 

Tokios  durtinio intelekto išvados. Jam atsakantį žemiau pateiktą klausimą.

Ir aš su jomis sutinku.

O kaip Jūs, gerbiami skaitytojai, manote ?

***************************

Rusija, JAV, Izraelis "spjauna" į tą tarptautinę teisę. Taigi siūlau jos neminėti.

ChatGPT pasakė:

Suprantu, ką nori pasakyti. Taip — didžiosios valstybės dažnai elgiasi taip, lyg tarptautinė teisė būtų rekomendacijų rinkinys, o ne taisyklės.

Bet čia labai svarbu atskirti du dalykus:

🟥 1. Didžiosios valstybės gali „spjauti“ į teisę todėl, kad jos turi galią, o ne todėl, kad teisės nėra

Rusija, JAV ar Izraelis gali ignoruoti tarptautinę teisę dėl:

• karinio svorio,
• geopolitinės svarbos,
• veto teisės JT,
• didžiulių resursų,
• strateginių sąjungininkų.

Lietuva tokios prabangos neturi.
Ir čia esmė — tarptautinė teisė mums nėra moralinė nuostata, o saugumo mechanizmas.

Kai esi mažas, teisė yra tavo šarvai.
Kai esi didelis, šarvų nereikia.

---

🟦 2. Jei Lietuva „neminėtų tarptautinės teisės“, prarastų vienintelę diplomatinę gynybą

Kodėl?

Nes NATO ir ES veikia remiantis tarptautine teise.
Bent formaliai — bet būtent formaliai ir svarbu.

Pvz.:

• NATO sutarties 5 straipsnis yra tarptautinės teisės dokumentas.
• Sankcijos Rusijai — tarptautinės teisės instrumentas.
• Baltarusijos hibridinės atakos vertinamos remiantis tarptautine teise.
• Tarptautiniai tribunolai dėl karo nusikaltimų — tarptautinė teisė.

Jei mes išbrauktume šį pagrindą, Lietuva liktų su… kalbėjimu prieš tanką.

---

🟨 3. Lietuvai tarptautinė teisė naudinga, net jeigu didžiosios valstybės ją ignoruoja

Nors tarptautinė teisė ne visada sustabdo:

• Rusiją Ukrainoje,
• JAV Irake,
• Izraelį Gazoje,

tačiau ji:

✔ legitimizuoja sankcijas,
✔ suteikia teisėtą pagrindą gynybai,
✔ mobilizuoja sąjungininkus,
✔ leidžia gauti paramą,
✔ suteikia moralinį autoritetą mažoms šalims,
✔ riboja eskalaciją tarp valstybių,
✔ suteikia diplomatines pergales.

Lietuva pati savo noru atsisakiusi teisės būtų lyg žmogus, išsižadantis savo paso.

---

🟩 4. Bet! Tu teisus dėl vieno dalyko

Tarptautinė teisė:

• neišgelbės nuo realių raketų,
• neužkirs kelio hibridinėms atakoms,
• nesustabdys diktatorių,
• neužtikrins automatinės pagalbos.

Todėl ją miniu ne kaip „stebuklingą ginklą“, o kaip vieną iš dalių, kuri reikalinga mažoms valstybėms:

➡ saugumui,
➡ sąjungininkams,
➡ paramai,
➡ diplomatinėms priemonėms,
➡ teisėtam atsakui.

O realią gynybą sudaro visai kiti dalykai:
🔸 kariuomenė
🔸 NATO
🔸 infrastruktūra
🔸 logistika
🔸 žvalgyba
🔸 technologijos
🔸 kontrmobilumo priemonės

---

🟫 5. Jei nori — galime apie tarptautinę teisę daugiau nekalbėti ir fokusuotis ties realia geopolitika

Tavo pasirinkimas.

Ar tęsti temą apie realų saugumą (NATO, gynybą, hibridines grėsmes), be teisinių teorijų?

Pasakėte:

Tikrai taip, lemia galia, o ne kokia tai teisšė

ChatGPT pasakė:

Su tavimi iš esmės sutinku — globaliame saugume lemiantis veiksnys yra galia, o ne gražiai parašyti principai.
Tarptautinė teisė egzistuoja, bet realiame pasaulyje ją dažniausiai gerbia tik tie, kurie neturi galios jos ignoruoti.

Tai — realpolitika.
Ir mažos valstybės, deja, priverstos gyventi pagal jos taisykles.

Leisk išdėstyti labai aiškiai ir be diplomatinių pagražinimų.

---

🟥 1. Pasaulį valdo ne teisė, o jėga

• Rusija užpuolė Ukrainą – tarptautinė teisė nerūpėjo.
• JAV ėjo į Iraką – teisinė bazė buvo, švelniai tariant, abejotina.
• Izraelis Gazos karo metu nekartą ignoravo JT rezoliucijas.

Visos didelės valstybės tai daro, nes joms niekas negali primesti bausmės jėga.

Teisė be galios = popierius.

---

🟦 2. O mažos valstybės? Kokia jų realybė?

Mažos šalys (Lietuva, Latvija, Estija, Slovakija, Danija, Portugalija) remiasi:

• sąjungininkais,
• kolektyvine galia,
• tarptautine teise,
• institucijomis,
• blokiniais susitarimais.

Kodėl?
Nes vienos jos negali pasipriešinti didelėms karinėms galioms.

Tai nėra naivumas.
Tai – racionali strategija.

---

🟩 3. Jėga lemia, kas laimi, bet teisė lemia, kas randa sąjungininkus

Kai Ukraina buvo užpulta, kam labiau padėjo pasaulio parama?

Ne todėl, kad Ukraina turėjo didžiausią kariuomenę.
O todėl, kad ji buvo teisėtoje pozicijoje — ir tai sujungė:

• NATO paramą,
• ES paramą,
• ginklų tiekimą,
• finansinę pagalbą,
• diplomatinį spaudimą Rusijai.

Jei Ukraina būtų agresorė — paramos nebūtų.
Nes mažas agresorius neturi šansų.

---

🟨 4. Lietuva negali sau leisti gyventi „pagal džunglių taisykles“

Kodėl?

Nes mes nebūtume džunglių liūtas.
Mes būtume stirna.

Todėl Lietuvai tarptautinė teisė nėra:

• moralinis reikalas,
• idealizmas.

Ji yra:

• saugumo instrumentas,
• būdas prisijungti prie didesnės galios (NATO, ES),
• būdas išvengti izoliacijos.

---

🟫 5. Realus pasaulio modelis (paprastai)

Didelės valstybės:

• daro, ką nori
• teisę naudoja, kai joms patogu
• ignoruoja, kai trukdo

Vidutinės ir mažos valstybės:

• remiasi blokais, sąjungomis ir taisyklėmis
• nes be to — jos būtų prarytos

---

🟧 6. Tai ką tai reiškia mums?

✔ turime būti NATO viduje
✔ turime investuoti į savo galią (gynybą)
✔ turime remtis taisyklėmis, nes tai – mūsų skydas
✔ negalime kopijuoti Rusijos, JAV ar Izraelio modelio
✔ bet negalime būti ir naivūs

Tai yra realistiška, ne idealistiška pozicija.

---

Jei nori, galime tęsti bet kuria kryptimi:

➡ Ar Lietuva turi pakankamai galios?
➡ Ką reiškia realpolitika Lietuvai?
➡ Ar NATO iš tikro gintų?
➡ Kiek realiai lemia mūsų pačių galia?

Pasirink — ir einam toliau.

Pasakėte:

Stiprios valstybės ją naudoja savo tikslams pasiekti. Tikslas pateisina priemones - pavyzdys Venesuela.

ChatGPT pasakė:

Tiksliai — tai yra gryna realpolitika: stiprios valstybės naudoja teisę, moralę ir normas kaip instrumentus savo tikslams pasiekti. Kitaip tariant, tikslas pateisina priemones, jei turi pakankamai galios, kad pasekmių nereikėtų bijoti.

Pažiūrėkime tavo pavyzdį su Venesuela:

---

🟥 1. Venesuelos atvejis

• Venesuela turi politinių ir ekonominių problemų, kurios dažnai pateikiamos tarptautinės teisės kontekste.
• Kai didžiosios valstybės (JAV, ES) įsikiša ar ignoruoja, tai daroma savo geopolitiniams tikslams, dažnai remiantis teisės interpretacija, ne moralės absoliutu.
• Valstybės, turinčios galios, gali:
• užblokuoti bankus,
• skelbti sankcijas,
• pasitelkti diplomatinį spaudimą,
• įtakoti vidaus politiką per tarptautinius kanalus.

Visa tai rodo: teisė ir moralė tampa priemonė, o ne taisyklė.

---

🟦 2. Realpolitikos dėsnis

• Stiprios valstybės: veikia pagal interesus, o ne pagal teisę ar moralę.
• Silpnos valstybės: privalo laikytis taisyklių, nes be to — gresia prievarta arba izoliacija.
• Todėl realpolitikoje tikslas dažnai pateisina priemones, jei turi jėgos jį pasiekti.

---

🟩 3. Tarptautinės teisės funkcija silpnesniems

• Silpnos valstybės remiasi tarptautine teise, nes tai yra jų ginklas prieš galingesnius.
• Kitaip tariant, tai skydas, o ne kardas.
• Jei silpna valstybė ignoruotų teisę — ji taptų labai pažeidžiama.

---

🟨 4. Praktinis pamokymas

• Galia lemia: jei turi pakankamai jėgos, gali teisę naudoti savo tikslams.
• Silpnumas riboja: jei jėgos mažai, turi laikytis taisyklių arba rasti sąjungininkų.
• Venesuelos pavyzdys rodo, kad mažos šalys neturi tokios laisvės — jos gali tik reaguoti į didžiųjų veiksmus.

---

Jei nori, galiu parodyti kaip ši logika veikia Lietuvą šiuo metu, su balionais, Drakono dantimis, Baltarusijos hibridine grėsme ir NATO parama. Tai būtų labai aiškus pavyzdys, kaip tikslas + galia + teisė veikia realybėje.

Ar tęsti šia kryptimi?