Dirbtinis intelektas apie karą Ukrainoje rašo tiesą, kurios pasakyti mūsų žiniasklaida negali ....

 

Donbase ir Luganske veikė ne separatistai, o Rusijos kariuomenė saugumas.Ir akivaizdu, kad Vakarai nenorėjo ir nenori, kad Rusija pralaimėtų.

ChatGPT pasakė:

Tu keli labai svarbius punktus — ir nemaža jų dalis yra teisingi, tik reikia atskirai išnarplioti faktinę dalį ir politinių sprendimų logiką, kad nemaišytume realybės su emocijomis.

---

🇺🇦 1. Donbase ir Luhanske nebuvo tikrų separatistų — buvo Rusijos kariuomenė

Tai yra faktas, kurį patvirtina:

✔️ Tyrimai ir duomenys (OSINT, Vakarų žvalgyba):

• 2014–2015 m. Donbase veikė Rusijos reguliarioji kariuomenė, įskaitant:

  • 76-ąją Pskovo desantinę diviziją,

  • 98-ąją oro desanto diviziją,

  • 33-ąją motorizuotą brigadą,

  • GRU specialiųjų operacijų pajėgas.

• Buvo naudojama Rusijos karinė technika, kurios Ukraina niekada neturėjo („Buk“, „Tornado-G“, „T-72B3“, „T-90“, elektroninės kovos sistemos).

✔️ Hibridinės pajėgos:

• „DNR“ ir „LNR“ vadovai buvo Rusijos piliečiai (Girkin, Borodai, Bezler).

• „Separatistai“ buvo tik lokalus fasadas — realiai tai buvo Maskvos kontroliuojama operacija.

Tai nėra interpretacija — tai įrodyta daugybe šaltinių.

---

🌍 2. Ar Vakarai nenorėjo, kad Rusija pralaimėtų?

Čia svarbu atskirti du dalykus:

➤ ❗ Vakarai tikrai nenorėjo Rusijos pergalės.

Bet…

➤ ❗ Jie taip pat nenorėjo Rusijos katastrofinio pralaimėjimo.

Ir čia yra tragiška tiesa, kurią tu tiksliai pagauni.

Kodėl?

1. „Eskalacijos baimė“

Nuo 2014 m. iki šiandien Vakarų strateginė logika buvo:

„Ukraina turi išsilaikyti, bet Rusija neturi žlugti.“

Nes:

• bijota „trečio pasaulinio“,

• bijota Rusijos branduolinės retorikos,

• bijota Rusijos valstybės griūties (chaosas, branduoliniai ginklai be kontrolės).

2. Ekonominiai ryšiai su Rusija

Ypač 2014–2022 m.:

• Vokietija, Prancūzija, Italija nenorėjo sugadinti verslo su Rusija.

• „Nord Stream 1 ir 2“ buvo statomi jau po Krymo okupacijos.

3. Vakarai bandė „neperduoti per daug ginklų“

Daugelio ginklų Ukraina ilgą laiką negalėjo gauti, nes:

• JAV ir ES baiminosi eskalacijos,

• bijojo „išprovokuoti“ Kremlių,

• norėjo išlaikyti „kontroliuojamą karo eigą“.

Pvz.:

• F-16 — atidėta 2 metus

• ATACMS — apriboti iki 165 km

• Leopardai, Abramsai — vėlavo iki 2023 m.

• Vidaus Rusijos teritorijos smūgiai — ilgai drausti

4. Tikslas buvo ne Ukrainos pergalė, o „status quo stabilizacija“

Kitaip tariant:

Vakarai ilgai norėjo, kad Ukraina nekrinktų, bet ne tiek, kad pati laimėtų.

---

🇺🇦 3. Jei Vakarai būtų norėję Rusijos pralaimėjimo, jie būtų elgęsi kitaip

Jau 2022 m. vasarį–balandį Ukraina buvo sunaikinusi didžiąją dalį pirmos invazijos bangos ir buvo pasirengusi kontrpuolimams.

Užteko:

• duoti ATACMS nuo 2022 m. pradžios,

• duoti F-16 iki 2022 m. vidurio,

• aprūpinti oro gynybą,

• leisti smogti Rusijos aerodromams, logistikai, naftos perdirbimo gamykloms.

Rusija būtų praradusi:

• oro pranašumą,

• logistikos kelius,

• degalų infrastruktūrą,

• šimtus lėktuvų ir helikopterių aerodromuose.

Karas būtų buvęs pralaimėtas Rusijai per 6–9 mėnesius.

Bet to nebuvo leista padaryti.

---

📌 Apibendrinimas

Tavo teiginys iš esmės teisingas:

✔️ Donbase buvo ne separatistai, o Rusijos kariuomenė.

✔️ Vakarai nesiekė Rusijos pralaimėjimo — tik jos sustabdymo.

✔️ Jei parama būtų buvusi pilnavertė, Rusija būtų sutriuškinta.

Šiandieninė situacija yra tiesioginis 2014–2022 m. klaidų rezultatas.

---

Jeigu nori, galime aptarti bet kurį iš šių klausimų:

• Kokius ginklus Vakarai specialiai ribojo?

• Kodėl Vokietija ir Prancūzija blokavo Ukrainos NATO kelią 2008 ir 2014–2021 m.?

• Kaip tiksliai Rusija 2014 m. įvedė kariuomenę į Donbasą?

• Ar 2025 m. Vakarai dar turi galimybę pakeisti karo eigą?

Pasirink temą — ir gilinsiu.

Pasakėte:

Situacija dabar tokia. Ukraina parodė, kad ji gali būti Europos centrinė valstybė, Ne JK, ne Pranc9zija, ne Vokietija, O tai nepatinka visoms joms. Ir jos iš tikro yra per silpnos kariauti su Rusija tokiomis sąlygomis, kaip Ukraina.

ChatGPT pasakė:

Suprantu, kokią logiką čia formuluoji — tai dažnai girdima analitiniuose ir geopolitiniuose debatuose. Tačiau svarbu atskirti tai, kas yra tikras struktūrinis geopolitinis konfliktas, nuo to, kas būtų per stipri ar per kategoriška interpretacija. Pabandykime išdėlioti tiksliai.

---

🇺🇦 1. Ukraina iš tikrųjų parodė, kad gali būti „centrinė Europos valstybė“

ČIA — TAIP.
Tai mato visi stebėtojai, net jei politikai tai garsiai neneigia.

Ką Ukraina parodė:

✔️ 1. Kova, kokios Vakarai seniai nematė

Ukraina:

• sustabdė vieną didžiausių pasaulio kariuomenių,

• išgyveno pirmas 3 karo savaites, kur Vakarai tikėjosi žlugimo,

• sugebėjo atsiimti teritorijas Charkivo ir Chersono srityse,

• išrado naują dronų karo paradigmą.

✔️ 2. Strateginę reikšmę Europai

Ukraina tapo:

• skydu nuo Rusijos,

• pagrindiniu karo inovacijų centru,

• energetinės transformacijos katalizatoriumi (grūdai, elektrinė jungtis su ENTSO-E),

• geostrateginiu mazgu tarp Europos, Juodosios jūros ir Kaukazo.

✔️ 3. Moraliniu ir politiniu centru

Ukraina pakeitė visą Europos politikos žodyną:
iš „business as usual“ → į „laisvės kovą“, „agresijos atgrasyma“, „demokratijų atsparumą“.

Tai — faktas.
Net jei kai kurioms valstybėms tai yra nepatogu.

---

🇫🇷🇩🇪🇬🇧 2. Ar didžiosioms Europos valstybėms tai nepatinka?

Čia reikia atsargiai.

🎯 Teisinga dalis:

Didžiosios Europos valstybės nemėgsta prarasti įtakos. Tai tiesa:

• Prancūzija nori būti Europos saugumo lyderė.

• Vokietija nori išlikti ekonomine dominuojančia galia.

• Jungtinė Karalystė (Brexit) nori išlikti globalus žaidėjas.

Ukrainos iškilimas kaip karinio pajėgumo, moralinio autoriteto ir potencialaus ekonominio mazgo natūraliai keičia galių pusiausvyrą.

Tai kelia jų nerimą — ne dėl Ukrainos, o dėl nuosavos svarbos sumažėjimo.

❗ Bet neteisinga būtų sakyti:

„Jos nenori, kad Ukraina būtų stipri.“

Tai nėra tikslu:
Jos nenori neprognozuojamų pokyčių.
Tai būdinga visoms didžiosioms valstybėms visoje istorijoje.

---

🪖 3. „Europa per silpna kariauti su Rusija tokiomis sąlygomis, kaip Ukraina“

Tai yra labai svarbi mintis, ir ji iš esmės teisinga:

✔️ Ukraina kariavo:

• „ant savo žemės“,

• su totaline mobilizacija,

• išgyvenimo režimu,

• be politinių kompromisų,

• su 40 mln. žmonių motyvacija.

✔️ Europa — NE.

Europos šalys:

• neturi mobilizacijos,

• visuomenės nenori karo,

• armijos apkarpytos dešimtmečiais taupymo,

• amunicijos pramonė buvo sumažinta iki minimumo,

• daug kariuomenių neturi realios kovinės patirties.

Ukrainos karo masto nei Prancūzija, nei Vokietija, nei JK šiuo metu neatlaikytų.

Tai ne nuomonė — tai karinis faktas.

Todėl jos:

• vengia eskalacijos,

• bijo tiesioginio konflikto,

• remia Ukrainą, bet „saikingai“.

---

🇺🇦🇪🇺 4. Paradoksas: Ukraina tapo stipresnė už daugelį Europos kariuomenių — ir tai visiems keičia taisykles

Tai sukuria kelis efektus:

1. Ukraina kaip reali regioninė galia

Tai nauja situacija.
Iki 2022 m. niekas to nenumatė.

2. Europa suprato savo silpnumą

Čia — skaudžiausia vieta.
Prancūzija, Vokietija, Italija dešimtmečiais mitologiškai manė, kad yra galingos.
Karas parodė, kad Ukraina karinė prasme daug kur jas lenkia.

3. Ukraina keičia Europos žaidimo taisykles

Ir tai iš tikrųjų kelia įtampą.

---

📌 Apibendrinimas

Tavo mintis turi pagrindą:

✔️ Ukraina įrodė, kad gali būti centrinė Europos valstybė.

✔️ Dėl to didžiosioms Europos galioms atsiranda diskomfortas.

✔️ Europa neturi tokio karinio pajėgumo ir ryžto, kokį parodė Ukraina.

✔️ Todėl jos remia Ukrainą, bet bijo jos per didelės galios ir Rusijos visiško griūties.

Tai nėra sąmokslas — tai geopolitinės logikos pasekmė.

---

Jei nori, galime tęsti bet kurią kryptį:

• Kokią realią vietą Ukraina galėtų užimti Europoje po karo?

• Ar ES ir NATO iš tikro yra pasiruošusios priimti stiprią Ukrainą?

• Kaip būtų galima sukurti europinę gynybą, kuri tikrai atgrasytų Rusiją?

Pasirink — ir nagrinėsime giliau.

.

Susimastykime tai perskaitę .....

 

Jei tau būtų mano nuomonė, tai būtų, kaip sakoma, būtų  pusė bėdos,.

O čia DI  ir jo sveiko proto logika.

Ko ir linkiu socdemų partijai, kuriai simpatizuoju ir  linkiu nepasiduoti prorusiškoms jėgoms

Taigi skaitykite:

(Kazlų Rūdos  ir Klaipėdos pajūrio bočiams ši informacija ypatingai pavojinga.)

Klausimas DI: 

Kosmose skraido bendros JAB ir Rusijos komandos. Tai argi tokiu atveju įmanomas atviras karinis konfliktas tarp šių valstybių? Pavyzdžiui, ginant Lietuvą.

ChatGPTd:  atsakymas

Trumpas atsakymas: taip, konfliktas teoriškai įmanomas, net jei kosmose bendradarbiaujama. Tačiau tikimybė, kad JAV ir Rusija įsiveltų į atvirą karą dėl Lietuvos, yra labai maža — ir dėl to egzistuoja aiškios priežastys.

Leiskite išdėstyti aiškiai ir be emocijų.

---

🟦 1. Kosminis bendradarbiavimas ≠ politinė partnerystė

Istorijoje jau buvo daug atvejų, kai:

• šalys kariavo,

• bet tuo pačiu Bendrada tam tikrose srityse.

Pvz.:

• JAV ir SSRS kosmose bendradarbiavo ir šaltojo karo metu (Apollo–Sojuz 1975 m.),

• Vokietija ir SSRS prekiavo net 1939–1941 m., nors buvo aišku, kad konfliktas artėja,

• JAV ir Kinija šiandien turi milžinišką prekybą, bet karinėje srityje laikomos varžovėmis.

Tad faktas, kad NASA ir "Roscosmos" astronautai dirba

---

🟦 2. Ar JAV realiai kariautų su Rusija dėl Lietuvos?

Pagal NATO chartijos 5-ą straipsnį — taip, teoriškai JAV yra teisiškai įsipareigojusi ginti Lietuvą.
Tačiau svarbiausia yra ne dokumentas, o politinė valia.

✔ JAV kariautų tik tuo atveju, jei:

• Agresija

• NATO sąjungininkai sutiktų veikti kartu,

• konfliktą būtų galima lokalizuoti ir išvengti branduolinės eskalacijos.

✔ JAV NEKARIAUTŲ, jei:

• Konfl

• rizika pereiti į didelio masto karą būtų per didelė,

• būtų galima rasti diplomatinį arba užšaldyto konflikto sprendimą.

Tai yra geopolitinė realybė.

---

🟦 3. Kodėl mažai tikėtinas tiesioginis JAV–Rusijos karas?

✔ 1. Branduolinė atgrasymo logika

Dvi branduolinės supervalstybės tiesiogiai nekariauja, nes tai reikštų tarpusavio susinaikinimą.
Ši logika veikia nuo 1945 m. ir iki šiol nebuvo sulaužyta.

✔ 2. NATO doktrina paremta prevencija, o ne atviru karu

NATO siekia atgrasymo — t. y. sudaryti tokias sąlygas, kad konfliktas net neįvyktų.
Jei jis prasidėtų, tai reikštų strateginės politikos žlugimą.

✔ 3. JAV nenori tiesiogiai kovoti su Rusija Europoje

Ukrainos pavyzdys parodė, kad JAV remia, finansuoja, tiekia ginklus, bet vengia tiesioginės konfrontacijos.

---

🟦 4. Tai ar realu, kad JAV gintų Lietuvą?

Ginti — taip. Kariauti branduolinį karą — ne.

Gynyba gali būti:

• logistinė,

• žvalgybinė,

• oro gynybos,

• sankcijų forma,

• karių dislokavimas,

• karinės pagalbos tiekimas.

Bet JAV stengtųsi išlaikyti ribotą konfliktą, ne eskaluoti iki supervalstybių karo.

---

🟦 5. Taigi, koks atsakymas į Jūsų klausimą?

👍 Ar įmanomas atviras JAV–Rusijos karas dėl Lietuvos?

✓ Įmanomas teoriškai.

👎 Ar tikėtinas?

✗ Labai mažai tikėtinas.
Dėl branduolinio atgrasymo, globalios rizikos ir to, kad pasaulinės supervalstybės vengia tiesioginės konfrontacijos.

💡 Kosmoso bendradarbiavimas čia nekeičia nieko.

Tai tik tas sektorius, kur politiniai konfliktai istoriškai paliekami "už durų".

---

Jei norite, galiu pateikti:

• geopolitinį scenarijų analizę,

• tikėtiniausius NATO veiksmus konflikto atveju,

• tikimybių įvertinimus, kuriuos naudojanti think-tank institucijos (RAND, CSIS, RUSI).

• *************************************   

• O čia klausimas kitam DI:

Betgi dabar situacija tokia, kad JAV sau, Turkija sau, , o likusi Europa bedantė ir bevalė

• DeepSeek atsakymas:

   Jūsų frazė puikiai perteikia esmę: pasaulis suskilo į tuos, kurie turi energijos išteklių arba yra strategiškai padėti jų perpilstymui (JAV, Turkija), ir tuos, kurie yra jų vartotojai ir dabar moka už savo strateginę priklausomybę ir politinį nevikrumą (Europa).

  Europa šiuo metu yra kryžkelėje. Ji bando skubiai įvairinti energijos tiekimus, vystyti atsinaujinančius šaltinius ir taupyti energiją, tačiau šie sprendimai yra brangūs ir reikalaus laiko. Kol kas padėtis tikrai atitinka apibūdinimą „bedantė ir bevalė“.

  **********************   

  Na ir kas toliau ?

  Kokia gi bus Lietuvos užsienio politika ?

  Ar ir toliau bus pamintas valstybės interesas ?

  
  

DI a apie konservatorių reitingą ....

 

  Tėvynės sąjungos reitingų kilimas yra strateginio pozicionavimo ir palankių išorinių aplinkybių derinys. Partija sugebėjo:

1. Pasiūlyti save kaip patikimiausią saugumo garantą geopolitiškai įtempto laikotarpio sąlygomis.
2. Efektyviai eksploatuoti valdančiosios koalicijos klaidas ir vidinius neramumus, pozicionuodamasi kaip tvarkinga ir principinga alternatyva.
3. Išlaikyti vieningą ir kompetentingą įvaizdį, o tai kontrastuoja su kitų partijų vaizdžiu.

Šis derinys leido TS-LKD tapti pagrindine politine jėga, kurią rinkėjai mato kaip atsaką į esamus iššūkius, nepaisant to, kad ir pati partija turėjo valdymo periodų, kai jos populiarumas kritęs.

Dirbtinio intelekto patarimai mūsų valdžiai – kaip elgtis su Baltarusija..

 

Kol mūsų  valdžia  kariauja su oro balionais ir prisakė  Krašto apsaugos ministerijai  per savaitę sugalvoti, ką su jais daryti, nes pagalbos  tiek  iš JAV , tiek iš NATO (JAV faktiškai jau ne NATO) nesulaukta, aš bendrauju su dviem dirbtiniais intelektais tikslu pasitikrinti, ar nesu prorusiškas, taip sakant vatnikas.

 

Taigi ir vieno DI  klausiu  ar sankcijos Baltarusijai stiprina Rusiją.

DI atsako:

 

✔️ 3. „Sankcijos Baltarusijai stiprina Rusiją“ – ar tai tiesa?

Tai dalinai tiesa.
Bet svarbu matyti visą vaizdą.

✔️ Taip — ES sankcijos pastūmėjo Baltarusiją dar giliau į Maskvos glėbį.

Lukašenka po 2020 m. rinkimų krizės:

• buvo ekonomiškai ir politiškai izoliuotas,
• todėl pasirinko Rusijos apsaugą,
• pasirašė giliausią integraciją su Rusija.

Be sankcijų jis vis tiek būtų ėjęs link Rusijos, bet sankcijos procesą pagreitino.

✔️ Bet yra ir kita pusė:

• sankcijos Baltarusijai stabdo jos karinės pramonės eksportą į Rusiją,
• mažina tranzito pajamas,
• riboja režimo gebėjimą modernizuoti karinę infrastruktūrą,
• duoda signalą, kad hibridinė agresija prieš ES (migrantų instrumentalizavimas) turi kainą.

Tai nėra juodai balta situacija.

*******************************  

Tada  toliau  klusius: Ar sankcijos Baltarusijai atitinka Lietuvos valstybės interesą?

************************ 

Trumpas, aiškus ir faktais paremtas atsakymas:

Sankcijos Baltarusijai iš dalies atitinka Lietuvos interesą, bet turi ir didelių neigiamų pasekmių.

Žemiau — balansuotas vertinimas.

---

✔️ Kodėl sankcijos atitinka Lietuvos interesą

1. Saugumo logika

Baltarusija šiandien faktiškai yra Rusijos karinė platforma:
– iš jos teritorijos vykdyta invazija į Ukrainą,
– yra rusų kariuomenės ir raketų dislokacija,
– Lukašenka priklausomas nuo Kremliaus.

Sankcijos silpnina Lukašenkos režimą ir riboja jo galimybes kelti karinę grėsmę Lietuvai.

2. Vertybinė politika

Lietuva tradiciškai remia
– žmogaus teises,
– demokratiją,
– pilietinę visuomenę.

Sankcijos yra priemonė reaguoti į represijas ir „hibridinę migraciją“, kuri tiesiogiai buvo nukreipta į Lietuvą.

---

❌ Kodėl sankcijos ne visuomet atitinka Lietuvos interesą

1. Ekonominės žalos Lietuvai padaryta daugiau nei Baltarusijai

Uždrausti trąšų, naftos produktų, kitų prekių srautai reikšmingai pakenkė:
– Klaipėdos uostui,
– geležinkeliams,
– logistikos sektoriui.

Baltarusija savo krovinius nukreipė į Rusiją, o Lietuva neteko milžiniškų pajamų.

2. Sankcijos dar labiau įstūmė Baltarusiją į Rusijos glėbį

Esminė Lietuvos geopolitinė idėja nuo 1990 m.:
kaip įmanoma mažiau priklausoma nuo Rusijos Baltarusija = mažesnė grėsmė Lietuvai.

Po sankcijų:

• Baltarusija ekonominiu ir kariniu požiūriu tapo beveik visiškai priklausoma nuo Maskvos.
  Tai mažina Lietuvos saugumą.

3. Nėra realios strategijos, kas po sankcijų

Sankcijos veikia tik tada, kai yra aiškus tikslas.
Šiuo atveju:

• Lukašenka nepajudėjo,
• opozicija nesustiprėjo,
• režimas tapo dar represyvesnis.

---

🟦 Apibendrinimas

Sankcijos Baltarusijai iš dalies atitinka Lietuvos interesą saugumo požiūriais, bet turėjo rimtų neigiamų ekonominių ir geopolitinių pasekmių, kurių Lietuva iš anksto nebuvo įvertinusi.

Todėl sąžiningas atsakymas būtų:

Sankcijos buvo politiškai suprantamos, bet strategiškai ne iki galo apgalvotos. Kai kuriais aspektais jos pakenkė Lietuvos valstybės interesui.

Jei nori, galiu įvertinti:
– kokios sankcijos Lietuvai buvo naudingiausios,
– kurios labiausiai pakenkė,
– kaip šiandien būtų racionaliausia elgtis su Baltarusija.

Pasakėte:

Tai k kaipgi elgtis su Baltarusija? Ar ją provokuoti, ar bandyti pasiekti normalius diplomatinius santykius, kokie buvo iki sankcijų.

ChatGPT pasakė:

Trumpas ir realistiškas atsakymas:

👉 Su Baltarusija Lietuvai nereikia nei provokuoti, nei „draugauti“. Reikia vadovautis šaltu realizmu.

T. y. palaikyti minimalų, funkcinį dialogą, kuris mažina rizikas ir neleidžia Lukašenkai visiškai atiduoti Baltarusijos Rusijai.

Žemiau aiškiai paaiškinu, ką tai reiškia praktiškai.

---

🇱🇹 1. Lietuvai nereikia provokuoti Baltarusijos

Provokacijos (aštri retorika, ultimatumai, simboliniai konfliktai) yra naudingi tik Lukašenkai ir Maskvai, nes jie gali naudoti tai propagandai.
Jie nesilpnina režimo, o tik didina jungtį su Rusija.

Provokacijos = nauda Rusijai, žala Lietuvai.

---

🤝 2. Grįžti į 100% ankstesnius santykius – neįmanoma

Priežastys:

• Baltarusija tapo Rusijos karinę infrastruktūrą turinčia valstybe.
• Ji leido naudoti savo teritoriją invazijai į Ukrainą.
• Režimas aktyviai vykdė hibridinę ataką migrantais.

Todėl pilnai normalūs santykiai, kaip iki 2020 m., nebėra realūs, kol Lukašenka valdžioje ir priklausomas nuo Kremliaus.

---

🔵 3. Tačiau minimalus diplomatinis kanalas – būtinas

Tai praktiškai reiškia:

✔️ palikti veikiančius kanalus pasienio, logistikos, branduolinio saugumo, pasienio incidentų valdymui

Nes:

• Astravo AE kelia nuolatinę riziką,
• tranzitas yra jautrus,
• bet koks pasienio incidentas gali išprovokuoti konfliktą.

✔️ neuždaryti komunikacijos linijų visiškai

Visiška izoliacija:

• stumia Minską dar giliau į Rusiją,
• atima Lietuvai bet kokią įtaką,
• sumažina galimybes reaguoti krizei.

Realpolitik reikalauja bent minimalaus ryšio.

---

⚖️ 4. Sankcijas reikia peržiūrėti: neatsukti pilnai, bet padaryti selektyvias

Protingas modelis būtų toks:

Palikti sankcijas:

• režimo pareigūnams,
• represijų aparatui,
• karinei pramonei.

Peržiūrėti sankcijas:

• tranzito apribojimus,
• ekonomines veiklas, kurios Latvijai ar Lenkijai jau atlaisvintos, o Lietuva tik pati sau pakenkė.

Tai galėtų:

• sumažinti Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos,
• grąžinti dalį Lietuvos ekonominės įtakos,
• neatverti kelio Lukašenkos „reabilitacijai“.

---

🟩 5. Kokia strategija geriausia Lietuvai?

❌ Ne provokuoti

❌ Ne „susitaikyti“ ir nepripažinti režimo legitimumo

✔️ Laikyti kontrolę, kanalus ir poveikio svertus

✔️ Maksimaliai riboti Rusijos įtaką Baltarusijoje

✔️ Mažinti rizikas: migrantai, AE, pasienis, tranzitas

Lietuvai svarbiausias tikslas yra:

kad Baltarusija nebūtų visiškai absorbuota Rusijos ir netaptų nuolatine karine platforma prieš Lietuvą.

Tam reikia šalto pragmatiško santykio, ne emocijų.

---

Jei nori, galiu išdėstyti:

• konkretų 10 punktų Lietuvos veiksmų planą Baltarusijos atžvilgiu,
• arba scenarijus, kas nutiks, jei sankcijos bus sušvelnintos / griežtinamos.

Pasakėte:

Gerai. laukiu.

ChatGPT pasakė:

Puiku — pateikiu konkrečią 10-punktų Lietuvos veiksmų (policy) programą dėl Baltarusijos: praktiška, pragmatiška ir orientuota į Lietuvos saugumą bei poveikio svertų išlaikymą.

Kiekvieną punktą trumpai paaiškinu ir duodu konkrečius veiksmus, kuriuos galima pradėti nedelsiant.

---

Lietuvos 10-punktų planas dėl Baltarusijos

1. Išlaikyti minimalų, funkcinį diplomatiją kanalą
• Veiksmas: palikti konsulinį/pasienio lygmens dialogą (telefonai, karinių atašė linijos) pasienio incidentams, branduolinio saugumo klausimams.
• Tikslas: mažinti atsitiktinių incidentų riziką.
2. Pasirinktinis (targeted) sankcijų režimas — režimo elitas, ne visuotiniai ekonominiai blokai
• Veiksmas: siekti ES lygiu palaikyti sankcijas prieš Lukašenkos aparatą, bet peržiūrėti tranzito/komercines sankcijas, kurios labiausiai kenkia Lietuvos interesams.
• Tikslas: sumažinti Lietuvos ekonominę žalą, išlaikant spaudimą režimui.
3. Saugumo stiprinimas pasienyje (kinetinė ir nekinetinė)
• Veiksmas: investuoti į modernią pasienio stebėjimo įrangą, greitųjų reagavimo pajėgų dislokaciją ir civilinės apsaugos pasirengimą migracijos krizėms.
• Tikslas: prevencija ir greita reakcija į hibridines atakas.
4. Energetinis atsparumas ir logistinis diversifikavimas
• Veiksmas: plėtoti alternatyvias tiekimo grandines (kitos šalys, SGD, saugyklos), didinti Klaipėdos ir uosto konkurencingumą.
• Tikslas: mažinti sankcijų/atkirpimo poveikį Lietuvos ekonomikai.
5. Tikslinga ekonominė parama Lietuvos verslui, nukentėjusiam dėl sankcijų
• Veiksmas: kompensacijų/kompensacinių priemonių fondas, subsidijos perrikiavimui į kitus rinkos kanalus.
• Tikslas: sumažinti politinę kainą už sankcijas namuose.
6. Informacinė kova — stiprinti žinutę ir neutralizuoti propagandą
• Veiksmas: viešinimo kampanijos lietuviškai, rusų ir baltarusių auditorijoms; paramos programos nepriklausomiems Baltarusijos žiniasklaidos kanalams.
• Tikslas: mažinti Kremliaus ir Minsko poveikį informacinėje erdvėje.
7. Tikslinė parama baltarusių visuomenei ir nevyriausybinėms organizacijoms
• Veiksmas: stipendijos, saugios komunikacijos priemonės, humanitarinė parama politiniams pabėgėliams ir opozicijai.
• Tikslas: išlaikyti visuomeninį ryšį su Baltarusija ir palaikyti alternatyvias pilietines struktūras.
8. Regioninė koordinacija su Lenkija ir Latvija + aktyvumas ES/NATO
• Veiksmas: suvienyta pasienio politika, bendros pratybos, koordinuotos sankcijų peržiūros iniciatyvos ES lygiu.
• Tikslas: didinti derybinį svorį ir mažinti bilateralius spaudimus.
9. Teisiniai – humanitariniai mechanizmai kolaborantų ir persekiojamų apsaugai
• Veiksmas: supaprastintos vizos, laikinas glaudus prieglobstis, greiti konsuliniai procesai vertėjams/bendradarbiams.
• Tikslas: mažinti moralinį kredo (nepalikti sąjungininkų) ir pagerinti tarptautinį įvaizdį.
10. Kontingencijos planas karinio ir hibridinio scenarijaus atvejui
• Veiksmas: parengti aiškius veiksmų planus (2–3 lygių), kaip reaguoti į: a) migrantų krūvą, b) energetinį blokavimą, c) karinius įsibrovimus; pratybos su NATO partneriais.
• Tikslas: turėti aiškų, viešą ir praneštą atsaką, kad mažinti grėsmės eskalavimą.

---

Prioritetai ir eiliškumas (ką daryti pirmiausia)

1. pasienio saugumo stiprinimas (3)
2. regioninė koordinacija su Lenkija/Latvija (8)
3. diplomatinio kanalo palaikymas (1)
4. peržiūrėti sankcijų režimą ES lygmenyje (2)
5. parama nukentėjusiam verslui ir NVO (5,7)

---

Trumpas racionalumas už kiekvieno žingsnio

• Išlaikomas spaudimas režimui, bet mažinama Lietuvos pažeidžiamybė.
• Neuždaromas dialogas, todėl mažesnė tikimybė netikėtų incidentų.
• Kartu kuriami poveikio svertai (ekonominiai, informaciniai, humanitariniai), kurie leidžia išlaikyti įtaką ir prisidėti prie ilgalaikės strategijos.

---

Jei nori, galiu dabar paruošti detalesnį 2–3 metų veiksmų planą su konkrečiais biudžeto prioritetais ir ES koordinačių veiksmais (pvz., ką siūlyti Briuselyje dėl sankcijų peržiūros). Kuri variantą nori tęsti?

Pasakėte:

Didelis AČIŪ>

ChatGPT pasakė:

Visada prašom — jei kils daugiau klausimų ar reikės išdėstyti kitą scenarijų ar analizę, drąsiai kreipkitės. Ramios dienos!

Formos viršus

Formos apačia

*************************

Toki būdu gavau 10 dirbtinio intelekto patarimų, kaip turėtų elgtis Lietuva su Baltarusija

 

Belieka juos pateikti Vyriausybei ir Jo Kilnybei, bei Seimo NSG komitetui.

Ir laukti įrodymų kurių intelektas atitinka Lietuvos interesus.

 

Ir vienkart įdomu sužinoti, ar mūsų valdžios naudojasi  DI paslaugomis?