LR Prezidentui Gitanui Nausėdai 2020.12.07 Nr. 1
DĖL
K. NAVICKO TINKAMUMO EITI MINISTRO
PAREIGAS
LRT paskelbė kad į Žemės ūkio ministrus bus siūlomas K. Navickas.
K. Navicko politinė patirtis, gebėjimas dirbti su bendruomenėmis, dalykinė kompetencija ir ypač Europos žaliojo kurso išmanymas, tikiu, kad padės žemės ūkyje pasinaudoti atsirandančiomis naujomis Europos Sąjungos galimybėmis, pereiti prie aukštesnio žemės ūkio konkurencingumo ir didesnės pridėtinės vertės kūrimo“, –
TS-LKD pranešime žiniasklaidai teigė paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė.
Tuo tarpu kai man teko susitikti su tuometiniu aplinkos ministru K. Navicku, nė į vieną klausimą jis atsakyti nesugebėjo, o tiktai raudo ir kėlėsi nuo kėdės ir vėl sėdo, tartum spirtų reikalas į tualetą ...
Jį išgelbėjo priimamojo sekretorė, pasakiusi, kad ministras labai skuba, nors tai buvo planuotas ministro priėmimas ir už durų laukė daug žmonių.
O kokia jo politinė patirtis ir dalykinė kompetencija akivaizdžiausiai rodo Vyriausybei jo pateiktas, Premjero ir jo paties pasirašyto Įstatymo projekto pristatymas Seime (Seimo posėdžio stenograma Priedas 1).
Kurį jis pristato kaip „Mes vis dėlto tenkiname pono A. A. Miškinio nuomonę.“, „Dar kartą noriu pabrėžti – čia ne Vyriausybės siūlymas buvo, o yra gyventojo, piliečio siūlymas>“.
Taip jis pristatė Seimui Premjero ir jo paties pasirašytą Įstatymo projektą.
Šia proga pakartotinai atsakingai pareiškiu, kad šiam įstatymo projektui, kas liečia geriamo vandens karštam vandeniui ruošti dalį, NEPRITARIAU IR NEPRITARIU.
O mano peticijoje, kuri buvo priimta, siūloma „Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše“ nustatyti ir pirkimo bei atsiskaitymo už geriamąjį vandenį karštam vandeniui daugiabučiuose namuose ruošti tvarką.
Mano nuomone vien tiktai šios informacijos pilnai pakanka priimti sprendimą, kad K. Navickas visiškai netinka ministro, juo labiau, Žemės ūkio, pareigoms.
Antanas Miškinis, .
****************************************************
Priedas 1
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 209
STENOGRAMA
2018 m. rugsėjo 20 d.
Pirmininkauja
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/8acd1f90bd8c11e8aa33fe8f0fea665f
-------------------------------------------------------------------------------
PIRMININKAS. Judame toliau.
16.31 val.
Toliau pagal darbotvarkę – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 341, 351 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2385ES. Taip pat lydimasis. Pranešėjas – ministras K. Navickas. Pateikimas.
K. NAVICKAS. Gerbiamos Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame įstatymo projektą, kuris yra nulemtas dviejų esminių priežasčių. Pirma, yra gautas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl netinkamo direktyvos dėl miesto nuotekų valymo įgyvendinimo. Antra, tai yra Vyriausybės nutarimas dėl A. A. Miškinio peticijos išdėstyto reikalavimo ir siūlymo tenkinimo.
Dėl A. A. Miškinio peticijos noriu kelis aspektus paminėti. Tai yra 2015 metais gauta peticija, kurią nagrinėjo Vyriausybės peticijų komisija, 2016 metų viduryje Vyriausybės peticijų komisija nusprendė tenkinti ir pateikė Vyriausybei išvadą, kad peticija turi būti tenkinama. Peticijoje buvo išdėstyti esminiai dalykai – tai, kad daugiabučio namo bendrija arba daugiabučio namo administratorius pasirenka Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintą antrą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
.......................................
..................................................
…
KPIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jau turbūt matėte įregistruotas pataisas, kai įstatymu buvo bandoma teikti karšto vandens ruošimo principus. Norėčiau paklausti, ar jūs tam pritarsite, ar bandysite kaip nors kitaip paveikti Seimo narius, kad jie, ta grupė, pakeistų savo nuomonę? Čia vienas klausimas.
Antras. ...................... Ačiū.
K. NAVICKAS. Į pirmą klausimą. Iš tikrųjų aš nebalsuoju už šitą įstatymą, neturiu tokios teisės, nes nesu Seimo narys. Vyriausybė pritaria, tai pritarimas yra iš Vyriausybės pusės, o Seimas apsispręs, ar tai turi likti, ar ne. Nepradėjus diskusijos negali ir tokio sprendimo priimti. Jūs, kaip Seimo narys, galite visada siūlyti, kad tokio punkto nebūtų.
O dėl antro. ...................................
.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, dėl karšto vandens apskaitos ir atskaitomybės. Kaip suprantu, šiandieną šaltą vandenį daugiausia apskaito komunalinės savivaldybių įmonės, o karštą vandenį tiekia viduj, jau bent daugiabučių namų, dažniausiai arba nemažu atveju išnuomoję arba privatūs tiekėjai. Tiems privatiems tiekėjams susidaro tam tikri nuostoliai, kuriuos reikia padengti. Dabar šitie nuostoliai bus perkeliami savivaldybių įmonėms. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kokie tie nuostoliai maždaug susidaro privačiose įmonėse ir koks laukia nuostolių perkėlimas komunalinėms įmonėms, kurios turės administruodamos už tą karštą vandenį padengti? Ačiū už atsakymą.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš dabar skaičių tai tikrai nepamenu. Diskusijose buvo… Pats asmeniškai keliose diskusijose dalyvavau. Tikrai aštrios ir karštos diskusijos ir tikrai yra argumentų ir už, ir prieš. Kaip ir sakau, pateikėme svarstyti. Kokia bus Seimo valia, toks bus ir įstatymas. Čia yra tas, kas ateina iš Vyriausybės, iš tų visų apibendrinimų… Mes vis dėlto tenkiname pono A. A. Miškinio nuomonę. Svarstymo metu aš tuos skaičius arba mano Aplinkos ministerijos tarnautojai tikrai pateiks. Čia ne tas turbūt laikas.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, siūloma Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą pakeisti ir papildyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reglamentavimu siekiant nustatyti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų bei daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų santykius, teises, pareigas, atsirandančius naudojant geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti. Kai daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkai pagal Šilumos ūkio įstatymą pasirenka antrąjį aprūpinimo karštu vandeniu būdą, šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo.
Gerbiamas ministre, drįstu paklausti. Jeigu jums žinoma tokia informacija, jeigu turite tokią informaciją, noriu paklausti, kokiomis proporcijomis pasiskirsto gyventojai pagal Šilumos įstatyme siūlomus tris aprūpinimo karštu vandeniu būdus ir kaip eiliniam vartotojui (čia esmė) apsispręsti, kuris būdas naudingiausias?
K. NAVICKAS. Kiek man yra žinoma, tai antruoju būdu yra… Tiktai Šilumos įstatymas numato tokį būdą, bet jisai dėl to ir neįsigalioja, kad nėra Geriamojo vandens įstatyme, dėl ko yra šitas siūlymas ir dėl ko kyla ta vadinamoji A. A. Miškinio peticija. Dar kartą noriu pabrėžti – čia ne Vyriausybės siūlymas buvo, o yra gyventojo, piliečio siūlymas. Tiesiog pakartosiu – tikrai daug karštų diskusijų, sutarimas ilgai buvo ieškotas. Porą metų ieškota, kaip jį reikėtų teikti – tenkinti tą peticiją ar netenkinti. Seimo valia apsispręsti. Tik toks būtų mano komentaras.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už ir prieš ar kas nors užsirašė?
Taip, nuomonė už – K. Mažeika. Nematau salėje. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pateiktas labai neparengtas įstatymo projektas, nes Aplinkos ministerija iš esmės jau penkerius metus vėluoja su Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu. Miestai plečiami be perstojo ir miestai išplėsti ten, kur jie jau nebėra rentabilūs, mes kartais esame išplėtę savo tinklus į laukus, kur niekada niekas nepasistatys. Aplinkos ministerija nesukūrė mechanizmų priemiesčių zonų plėtrai valdyti ir, deja, turime šitą situaciją tokią, kokią turime.
Pateiktas įstatymo projektas iš esmės yra ydingas, mes iš esmės pradedame šnekėti, kad Lietuvos vandens tiekėjai tampa ir karšto vandens tiekėjais, o tai yra bene vienintelė, ministre, Europos Sąjungos valstybė, kur mes tokią centralizuoto vandens tiekimo naštą užkrauname, kad būtų tiekiamas ir karštas vanduo. Antroji priežastis, kodėl reikėtų grąžinti šitą įstatymą tobulinti, yra kita, nes iš esmės dabar už vandenį moka tą pačią kainą tiek priemiesčių gyventojai, tiek miestų gyventojai, kurie gyvena daugiabučiuose, ir už papildomą infrastruktūrą, kad namą prijungtų prie magistralinio vandentiekio, turi vėl apmokėti visi bendrai, tuo tarpu anksčiau buvo manoma, kad už tą prisijungimą turėtų apmokėti naujakurys. Tai ką dabar atsakyti tiems naujakuriams, kurie sumokėjo už save ir prisijungė prie magistralinių vandens tiekimo tinklų? Jiems bus kompensuota ar kaip?
Man atrodo, čia yra visiškas nenuoseklumas, todėl reikėtų grįžti prie tų siūlymų, kuriuos ministerija gavo iš Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos, tų siūlymų mes nematome įstatymo projekte. Siūlau grąžinti jį tobulinti ir grįžti su normalia redakcija, nes su šia redakcija mes paskandinsime tiek vandentiekio įmones, tiek save komiteto darbe, kur bus šimtai kitų totaliai konceptualių siūlymų. Kviečiu grąžinti įstatymą tobulinti.
..............................
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsiskyrė, todėl kviečiu balsuoti dėl šių įstatymų projektų.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 35, prieš – 14, susilaikė 27. Projektui nepritarta. Gerbiamieji Seimo nariai, galime siūlyti iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
.........................
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą