Siūlome atkreipti dėmesį į daugkartinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, šiuo metu einančio šio komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas, vieno iš Laisvosios (laukinės) rinkos instituto steigėjo, 1989–1990 m. LKP CK ekonomikos ir socialinių klausimų skyriaus vedėjo, CK sekretoriaus, sovietinio profesoriaus, socializmo ekonomikos mokslų daktaro, Kęstučio Glavecko pasisakymo:
"Šilumos gamintojas iš tikrųjų bus suinteresuotas ir išlaikys aukštą kainą, nes jis puikiai supras, kad vartotojas mažiau mokės, vadinasi, galima daugiau didinti, galima ir tokią logiką taikyti."
Na ir kurgi toliau, ponas sovietinis profesoriau, socializmo ekonomikos mokslų daktare, jeigu Jūs visiškai neturite supratimo apie valstybinį šilumos kainų reguliavimą, nesuvokiate, kad šilumos tiekėjų pelnas priklauso tiktai nuo jų valdomo turto vertės ??
************************************************
17.14 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-599 (pateikimas)
Kitas šiandienos darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-599. Pranešėjas – M. Majauskas. Prašau pranešėją į tribūną.
Tiesa, kolegos, mes praleidome klausimą – Visuomenės informavimo įstatymą, nes nėra pranešėjo. Atsiprašau. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vėl grįžtame prie lengvatos centriniam šildymui, matyt, jau daug kam yra ir nelabai įdomu, matau, kad diskusijos vyksta, Seimo Pirmininkas neklauso, įregistravę pataisas taip pat neklauso. Nežinau, ar verta daug pristatinėti. Galbūt galime eiti tiesiai prie klausimų ir atsakymų.
Bet aš tik gal atkreipsiu, gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėmesį, matau, kad jums nelabai įdomu, bet jūsų sprendimu jūs didinsite šildymo kainą 700 tūkst. gyventojų. Gerbiamasis Viktorai Pranckieti, 700 tūkst. gyventojų jūs padidinsite šildymo kainas, ir nepanašu, kad tai jums šiandien yra įdomu. Tie gyventojai, deja, neturi galimybės atsijungti nuo centrinio šildymo, taip jau yra, negali, neturi tokio pasirinkimo. Didelė dalis jų gyvena nerenovuotuose daugiabučiuose, kaip girdėjome iš gerbiamosios A. Armonaitės, Vilniuje yra beveik 6 tūkst. iš 7 tūkst. nerenovuotų daugiabučių. Ir jie naudojasi brangia paslauga, centrinis šildymas vis dar brangus ir neefektyvus.
Natūralu, kad valstybė, teikdama paslaugą, kurios gyventojas negali atsisakyti, ir ta paslauga yra brangi, neefektyvi, turėtų už tai prisiimti atsakomybę. Todėl šita lengvata ir buvo suteikta gyventojams, ypač viduriniajai klasei, kuri gyvena daugiabučiuose, kad jie galėtų naudotis ta lengvata tol, kol daugiabučiai nebus renovuoti, tol, kol centrinis šildymas nebus sutvarkytas, tol, kol nebus užtikrinta konkurencinga kaina.
Aš nematau situacijos, kas valstybėje pasikeitė, jog tie gyventojai šiandien turėtų mokėti padidintą šildymo kainą. Atvirkščiai, visiškai atvirkščiai, valstybės skola mažėja, pajamos didėja, ekonomika auga, bet mes savo sprendimu, t. y. valdančioji dauguma priima sprendimą didinti šildymo kainas gyventojams. Ir jie, žinote, na, nežino, koks ten PVM procentas, jeigu padarytume apklausą, ar 21, ar 20, ar 19, ar 5. Jie žino, kad mėnesio pabaigoje jie gaus šildymo sąskaitą, į ją pasižiūrės ir ten bus didesnė šildymo sąskaita. Ir tai bus padaryta valdančiosios daugumos sprendimu.
Aš nemanau, kad tai yra teisingas sprendimas, lygiai kaip ir nemanau, kad yra teisingas sprendimas sukurti tokį kompensacinį mechanizmą, kurio pagrindu 100 tūkst. naujų kreipsis į seniūnijas dėl paramos. Vis dėlto, jeigu valdančiųjų yra toks sprendimas, jį reikia gerbti, bet aš manau, kad tikrai yra vertinga apie tai padiskutuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, aš mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti net 11 Seimo narių. Pirmasis klausia L. Kasčiūnas. Prašau. (Balsai salėje) Nėra salėje. Tada gerbiamoji M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tiesiog galbūt paprašysiu, kad patikslintumėte tokios lengvatos finansinę išraišką ir apie kokio dydžio sutaupymus mes kalbėtume, nes panašu, kad dėl nepratęsimo jokių argumentų negirdime, ir finansinių taip pat. Tai jūsų vertinimą dar norėčiau išgirsti būtent finansiniu aspektu.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad, tiesą pasakius, čia yra ne finansiniai argumentai, o galbūt asmeninės ambicijos žmonių, kurie nusprendė, sutarė taip daryti, save šiek tiek įvarė į kampą siūlydami tą kompensacinį mechanizmą, kuris, mano supratimu, neveiks, bet principai, pasirodo yra aukštesni už beveik 700 tūkst. žmonių finansinę, buitinę gerovę. Ką aš galiu galbūt pacituoti? Tik Lietuvos Respublikos Prezidentę, kuri labai aiškiai pasakė, kad toks sprendimas palies 700 tūkst. žmonių, o valstybei finansinis sutaupymas bus 30 mln. Prezidentė sako, kad nemato nei socialinės, nei politinės naudos iš tokio sprendimo, ir vadina labai abejotinu siūlymu panaikinti šią lengvatą.
Aš lygiai taip pat manau, kad 30 mln. eurų mes galime sau leisti, turėdami omenyje, kad jau pirmų trijų mėnesių pridėtinės vertės mokestis yra surenkamas geriau, nei buvo planuota, surenkama apie 18 mln. eurų daugiau. Taigi užtektų ir visų metų šiai kompensacijai padengti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, buvo kalbų, kad galbūt reikėtų vis dėlto priimti įstatymo projektą, kur nereglamentuotume tam tikro laiko, trejų metų, pavyzdžiui, nes, ko gero, būtų galima nagrinėti šitą centralizuotų tinklų tiekimą platesniu požiūriu, tai yra ir ekologiniu požiūriu, nes turbūt ir ekologiniu požiūriu centralizuoti šilumos tinklai kur kas mažiau teršia aplinką nei daug daug privačių namų. Yra pavyzdžių, kuomet prie centralizuotų šilumos tinklų jungiasi privatūs namai. Vėlgi galbūt tas paskatintų, ilgalaikis procesas, ir galbūt būtų galima galvoti ir ieškoti sistemos, kuomet ir privatiems namams galėtų būti kompensuojama, nes jie taip pat yra piliečiai, mokantys mokesčius.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš supratau, Edmundai, jūsų argumentą. Žiūrėkite, tai yra lengvata besinaudojantiems centriniu šildymu, jie gyvena daugiabučiuose. Bet žiūrėkite, yra didelė dalis žmonių, kurie gyvena privačiuose namuose, taupo šilumą, taupo elektrą. Ir štai centrinio šildymo kompensacijos jie negauna. Žinoma, galima ir taip žiūrėti, bet, kita vertus, galima sakyti, kad, deja, yra žmonių, kurie neskaito knygų, bet yra teikiama PVM lengvata. Yra dalis žmonių, kurie nesinaudoja viešuoju transportu, bet ten taip pat yra PVM lengvata. Lengvatos tikslingumą aš paaiškinau, ir dabar, atsakau, yra dalis žmonių, kurie nesinaudoja ta lengvata, kaip ir šiuo atveju nesinaudoja knygomis, viešojo transporto ar kitomis lengvatomis. Šiuo atveju kai kurie žmonės nesinaudoja šita lengvata, bet yra žmonių, kuriems šita lengvata yra be galo reikalinga, jie tai pajus savo namų ūkiuose.
Dabar valstybei, mano supratimu, yra paskata stengtis mažinti šildymo kainas, kada valstybė turi kompensuoti. Tai valstybė galėtų daryti keisdama renovacijos taisykles, labiau skatindama renovaciją ir labiau tvarkydamasi su centriniu šildymu. Žinoma, tai yra savivaldybių atsakomybė, bet štai puikūs, mano supratimu, „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje, Kaune, galėtų sumažinti šildymo kainas, ir tai turėtų būti daroma. Čia viskas labai puikai sudėliota, kad valstybė yra suinteresuota mažinti šildymo kainas ir ji tai darys, nes šiandien ji už tą turi sumokėti tai, ko nesumoka gyventojai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamais Mykolai, skaitau aš ir knygas, skaitau ir jūsų naują planą Lietuvai, kurį G. Landsbergis dažnai pateikia kaip Vyriausybės alternatyvą valdančiajai daugumai. 132 puslapyje jūs, kaip autorius, kartu su I. Šimonyte ir A. Kubiliumi rašote apie tai, kad PVM lengvatos žadate atsisakyti. Klausimas iš esmės jums: ar jūs tarėtės su G. Landsbergiu, ar čia yra tiesiog jūsų išėjimas parodyti, kad jūs rūpinatės žmonėmis, ir įdiegti valdantiesiems… kad sužlugdytumėte jų planą iš esmės atsisakyti lengvatos? Dėkoju už atsakymus.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į 135 puslapį, ten parašyta, kad mes planuojame atsisakyti lengvatos nuo 2018 metų. Ne, atsiprašau, nuo 2020 metų. Kalbant rimtai, tai iš tikrųjų planas yra labai labai paprastas – mažinti socialinę atskirtį. Šios lengvatos atisakymas didintų socialinę atskirtį. Tai puikiai supranta valdančioji dauguma, siūlo sprendimus, kurie sukeltų moralinę žalą gyventojams ir užkrautų biurokratinę naštą savivaldybei. Tai puikiai žinome, bet vis tiek tuos sprendimus priimame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Labai dažnai, kai kalbame apie lengvatas, per ilgą Seimo patirtį pradeda rastis vis naujų lengvatų, tai kam nors šauna į galvą kokiai nors prekių grupei taikyti lengvatą, tai dar kažkam. Pats paminėjote knygas ir t. t. Gal vis dėlto galėtumėte pasakyti, kuo ši lengvata atrodo tikslingesnė negu kitos? Aišku, ką manote apie tai, kai mes, kalbėdami apie lengvatas šildymui, pradedame vis daugiau ir daugiau tų lengvatų kaip iš skrynios traukti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų teisingas klausimas yra, užvedantis ant labai svarbaus argumento, kurį pamiršau paminėti. Tai yra viena iš nedaugelio lengvatų, kuri tiesiogiai, tai yra per reguliuojamą sektorių, patenka vartotojui. Jeigu dabar pritaikytume lengvatą mėsai, duonai, tai, žinome, dalį to sutaupymo pasiimtų gamintojai. (Gerbiamoji Dovile, prašom neišeiti, labai svarbus jūsų balsas.) Duonai, mėsai, pienui – tai pasiimtų ir gamintojai, ir prekybininkai, ir pardavėjai. Šiuo atveju viskas tiesiai keliauja vartotojui. Todėl ši lengvata yra išskirtinai efektyvi vartotojo požiūriu. Lygiai taip pat ji yra ir regresyvi. Mano supratimu, tai yra lengvata, kuri turėtų galioti… yra įvairių pasiūlymų, kad turėtų galioti iki begalybės. Aš manau, kad turėtų būti nustatytas laikotarpis, per kurį valstybė galėtų sutvarkyti centrinį šildymą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs minėjote, kad ta lengvata skirta vartotojams.
Tai aš noriu jums pasakyti apie tą patyrimą, kurį mes turime.
Bet kuriuo atveju, kada mes kalbame apie PVM sumažinimą kokiai nors paslaugai arba produktui, tai kalbame apie paramą gamintojui.
Šiuo atveju yra valstybės energetinių išteklių kainų kontrolė, tą mes turime, tai vis tiek turės būti atsižvelgta į kaštus ir sąnaudas.
Šilumos gamintojas iš tikrųjų bus suinteresuotas ir išlaikys aukštą kainą, nes jis puikiai supras, kad vartotojas mažiau mokės, vadinasi, galima daugiau didinti, galima ir tokią logiką taikyti.
Bet iš principo aš manau, kad tas pasiūlymas iš tikrųjų akivaizdžiai prieštarauja bendrajai ekonominei logikai, kad kuo daugiau lengvatų, tuo blogiau ekonomikai ir žmonėms.
Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš nelabai supratau jūsų klausimą, bet gal pabandysiu jus patikslinti. Tai yra reguliuojamas sektorius. Reguliuojamas sektorius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, labai aiškiai matydama, kokią dalį sudaro PVM lengvata, tokia dalimi ir sumažina šildymo kainą. Jeigu tokia dalimi bus padidintas PVM šildymui, lygiai tokia pačia dalimi padidės šildymo kaina gyventojams. Bet prieš tai turi priimti sprendimą valdantieji.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Tamašiūnienė. Prašom. R. Tamašunienė. Atsiprašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Sunku ištarti pavardę, nes ji tiek pakeista, kad nei lietuviai, nei lenkai neištaria. Ačiū, pranešėjau. Aš pritariu jūsų PVM lengvatai ir nemanau, kad valstybė, iškeldama sau tikslą pasiekti socialinį teisingumą ir skirti lengvatą tiems, kuriems labiausiai jos reikia, sutaupys, nes iš tikrųjų ta lengvata yra kitokio pobūdžio. Vertinant žmonių pajamas, ji yra šiuo metu būtina. Prieš tai buvo teikiamas svarstymo stadijoje Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas, kuris buvo kaip savotiška kompensacinė priemonė tiems, kuriems PVM lengvata bus panaikinta ir smogs per šeimos biudžetą. Gal galėtumėte pranešti mūsų kolegoms ir visuomenei, kokioms šeimoms priklausytų kompensacija? Kiek man žinoma, dviejų dirbančių žmonių, auginančių du vaikus šeima tokios kompensacijos jau negautų. Man atrodo, jūsų pateikti duomenys dar labiau įtikintų dėl šios PVM lengvatos būtinumo ir efektyvumo. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Reikia atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kad šita PVM lengvata padidins socialinės paramos gavėjų sąrašą, išplės jį papildomai 100 tūkst. gyventojų. Papildomai 100 tūkst. gyventojų ir tai… Aš pats perėjau daug daugiabučių, eidamas from door to door rinkimų kompanijos metu, neabejoju, kad dalis ir jūsų tai darė, ir tikrai tie, kurie ten gyvena, nėra jokie turčiai, tai yra mama, tėtis ir du vaikai, tai yra tokia tradicinė, graži Lietuvos šeima, ar tai būtų Vilnius, ar tai Kaunas, ar Marijampolė, ar tai Jonava. Tų daugiabučių gyventojai, kurie gyvena tuose daugiabučiuose, naudojasi centriniu šildymu, yra tradicinė lietuviška šeima, kuriai kaina padidės. Bet bėda ta, kad dalis gyventojų, kuriems kaina padidės, jie bus vis tiek vienu euru, keliais eurais per turtingi, kad galėtų kreiptis tos paramos. Ir šitas sprendimas iš esmės nublokš ne tik dalį gyventųjų, kurie turės kreiptis paramos, bet dalis gyventojų tiesiog negalės kreiptis paramos ir tiesiog turės gyventi su padidinta šildymo kaina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų labai paprastas. Aš į esmę nesigilinsiu, nes kiekvienas turime savo nuomonę. Kodėl pasirinkote 2020 m. birželio 1 d.? Žadate laimėti rinkimus?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mes kalbėjome, koks tai galėtų būti laikotarpis, ar 2019 metai, ar 2018 metai, ar 2020 metai. Jūsų partijos pirmininkas (nežinau, ar su juo tarėtės) siūlė pratęsti visam laikui, tai savo balsavimu galėsite parodyti, ar jūs tarėtės su savo pirmininku, ar jis vis dar jūsų partijos pirmininkas. Mes siūlėme iki 2020 metų. Aš žinau, kad treji metai yra protingas laikotarpis Vyriausybei imtis principingų ir ryžtingų veiksmų, skatinant renovaciją ir tvarkantis su centriniu šildymu. Aš labai tikiuosi, kad per tuos metus taip pat atsiras reikšmingi, rimti nauji pajėgumai šildymo generavimui, t. y. jėgainės Vilniuje ir Kaune, kurios naudos biokurą, kurios galbūt degins šiukšles ir teiks pigesnę šildymo kainą gyventojams. Tai yra protingas laikotarpis, per kurį valstybė galėtų susitvarkyti.
Ačiū jums už klausimus. Aš suprantu, kad valdančioji dauguma jau priėmė sprendimą padidinti šildymo kainas 700 tūkst. vartotojų. Manau, kad tai yra neteisingas sprendimas, manau, kad neteisingas sprendimas didinti socialinę atskirtį, versti šimtus tūkstančių pašalpiniais, bet tai yra jūsų sprendimas ir, matyt, jį reikia gerbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Neišgyvenkite, pats dangus žada jums padėti. Žiūrėkite, žiema prasidėjo. Yra užsirašiusiųjų kalbėti už ir prieš po pateikimo. Ir pirmoji kalba už M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad pats dangus bando atkreipti valdančiųjų dėmesį ir neleisti priimti klaidingo sprendimo, susijusio su didelio skaičiaus žmonių ateitimi. Aš iš tiesų turiu tokį įtarimą, kad nors mes čia ilgai diskutuojame, bet valdantieji jau yra padarę susitarimą. Keli žmonės – dviejų partijų pirmininkai padarė susitarimą dėl 700 tūkst. žmonių finansinės perspektyvos ateinančiais ir dar kitais metais. Šita lengvata būtų mechanizmas, kuris padėtų žmonėms jaustis finansiškai daug laisviau, padėtų suprasti, kad iš skurdo rato reikia vaduotis, kad nereikia slėpti savo pajamų, tikintis kokios nors pašalpos ar kompensacijos. Ši lengvata yra ypač svarbi visiems Lietuvos žmonėms. O šiandien mes matome politinius susitarimus, kas kam ką ir už ką. O apie Lietuvos žmones yra galvojama mažiausiai. Todėl tikrai prašau visų, kurie skaito įstatymą ir balsuoja savarankiškai, o ne taip, kaip nulemia frakcijų seniūnų susitarimai, palaikyti lengvatos pratęsimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai prieš – prašom, Algirdai Sysai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš galėčiau gerbiamai opozicijai priminti, kas atsitiko po naktinių reformų. Kai ne tik prie išmokų ir pašalpų stovėjo po 500 žmonių. Virš 500 tūkst. Maisto banke gaudavo maitinimą. Tai nepriminkit, kas čia moka padaryti dideles krizes. (Balsai salėje) …ir mes labai norėtume. Aš labai norėčiau, kad mes daugiau skirtume dėmesio žemiausiems atlyginimams Europos Sąjungoje, mažiausioms pensijoms. Tai joms mes vis nerandame lėšų, nes tas lėšas ištaškom ir tiems, kam nereikia. Taigi galbūt parama turi būti pirmiausia skirta tam, kam reikia. Visos šitos bendros lengvatos, toks vaizdas, kad jūs neskaitote, ką mums rekomenduoja Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, EBPO ekspertai – atsisakyti visų lengvatų, o ne plėsti jas ir tęsti. Suprantu, kad Mykolas taip ir neatsakė, bet galvoju, kad konservatoriai jau numatę laimėti 2020 metų Seimo rinkimus ir po to galima bus panaikinti tą PVM lengvatą. Aš manau, vis tęsdami šitą lengvatą, mes paprasčiausiai ir renovacijos procesą stabdome. Nes kam mokėti, kam papildomas lėšas dėti į renovaciją, jeigu mokesčių mokėtojai sumoka už papildomą šildymą? Bet viską sudėkime į vieną krūvą ir pritaikykime tas lėšas, kam reikia. Todėl aš pasisakiau ir pasisakau prieš – prieš šitas lengvatas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Gal replika dėl paminėjimo čia bus? (Balsai salėje) Kolega, gal po balsavimo, gerai? Pirma balsuojame, apsisprendžiame ir suteiksime replikai žodį. (Balsai salėje) Prašom, Monika.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad čia vis linksniuojama naktinė mokesčių reforma. Tai įdomu, kiek tuomečiai valdantys socialdemokratai pakeitė naktinės mokesčių reformos įstatymų? Tai yra nė vieno.
O jeigu kalbame apie kokią nors socialinę lygybę, tai būtų gerai, kad būtų pasiūlymas Seimo nariams, gyvenantiems Seimo viešbutyje, pradėti mokėti už komunalines paslaugas.
PIRMININKĖ. Ruošiamės.
Kolegos, pradedame balsavimą dėl pateikto įstatymo projekto. Prašom. Kas balsuojate ir pritariate, balsuojate už, kas prieš ar susilaikote – atitinkamai.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 79 Seimo nariai: už – 35, prieš – 14 ir susilaikė 30. Taigi po pateikimo įstatymo projektui nėra pritarta. Kolegos, teks apsispręsti, ar grąžiname tobulinti, ar teikiamą įstatymo projektą atmetame. Kas už tobulinimą, balsuojate už, kas, kad grąžintume, atmestume… (Balsai salėje) Minutėlę, kolega. Po visų balsavimų pasakysite. (Balsai salėje) Kolega, tikrai nenorite? Jeigu sykį apgausite, daugiau niekada aš nesuteksiu jums žodžio. (Juokas salėje) Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Oho, jau galiu? Gerbiama kolege, tai yra dėl vedimo tvarkos ir aš turiu tokią teisę. Labai tikiuosi, kad jūs man ją suteiksite. O jeigu jūs nesivadovausite Statutu, tai aš ir toliau balsuosiu prieš jus.
O dabar dėl PVM lengvatos šildymui. Iš esmės, gerbiami valdantieji, nėra prasmės šito projekto tobulinti. Jūs išreiškėte labai aiškią savo valią didinti šildymo kainas gyventojams ir tai padarėte labai ryžtingu ir principingu sprendimu. Jūs neklausėte savo partijos pirmininko, jūs neklausėte bendrų diskusijų. Akivaizdu, jūs priėmėte valios sprendimą. Tobulinti nėra prasmės, nes mes tik gaišime laiką ir toliau erzinsime gyventojus. Tai aš…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, dar viena replika. Prašom. Per dešinįjį mikrofoną S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kai kurie iš M. Majausko kolegų serga finansine šizofrenija. Agitavo už kompensavimo mechanizmo praplėtimą ir padidinimą ir taip pat už PVM lengvatos šildymui pratęsimą. Tai yra loginis ir finansinis nesusipratimas, turėkite tai omenyje.
PIRMININKĖ. Prašom. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš A. Sysui noriu pasakyti, kad Vakarų Europoje pirmoji PVM misija yra ne pinigų surinkimas į biudžetą, o turtinės nelygybės mažinimas. Ir ten sako, tegul milijonieriai naudojasi PVM lengvatomis, bet pirmiausia naudojasi skurdžiai. Ir visoje Europoje, išskyrus Lietuvą, PVM lengvatos yra vaistams, pagrindiniam maistui, net kai kuriose valstybėse rūbams. Mes esame balta varna. Aš siūlau PVM lengvatų ne naikinti, o atvirkščiai – plėsti jas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Baigiame su šiuo klausimu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą