Situacija kaip toje A.P. Čechovo palatoje Nr. 6 ...............

„Kelerius metus pažaidėme, vyko eksperimentas, o šiandien jau aišku, kad jis nepasiteisino.

Verslas nemažai investavo į biokuro katilines, ypač Kaune, Klaipėdoje, bet žiemos mėnesiais kainų vartotojams tai beveik nesumažino.

Laimėjo tie keli verslininkai, kurie pirmieji pasistatė biokuro katilines, tapo nepriklausomais šilumos gamintojais ir susižėrė pelną, nes parduodavo šilumą tik šiek tiek pigiau nei brangias dujas kūrenančios miestų elektrinės“,

 – teigia  konsultantas energetikos klausimais ir Kauno technologijos universiteto dėstytojas Valdas Lukoševičius.

Akivaizdžiai gudrauja buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys.

AKIVAIZDŽIAI !!!!

Jokio žaidimo ar eksperimento su nepriklausomais šilumos gamintojais nebuvo ir tada, kada jis buvo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys, nėra jo ir dabar.

   Šilumos ūkio įstatymas visą laiką buvo orientuotas į „nepriklausomų – nereguliuojamų“ šilumos gamintojų viršpelnių užtikrinimą ir apie kokią nors konkurenciją šilumos gamyboje, vadovaujantis sveiko proto logika, visą laiką net kalba negalėjo eiti.

    Štai taip atrodė Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnis. Šilumos supirkimas iš nepriklausomų gamintojų   2008 metų sausio 1 dieną:

  Šilumos tiekėjai Vyriausybės nustatyta šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka superka iš nepriklausomų gamintojų šilumą, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus ir parduodamą mažesne kaina negu tiekėjų palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos ar kitų nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kainos.

  Jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas yra vienintelis arba jei vienas ar keli nepriklausomi šilumos gamintojai gamina daugiau kaip 50 procentų šilumos vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, jiems privaloma šilumos gamybos kainodara taikoma kaip ir kitoms šilumos tiekimo įmonėms.

Štai taip    atrodo Šilumos ūkio įstatymo  10 straipsnis. Šilumos supirkimas iš nepriklausomų gamintojų dabar:

  Visais atvejais šiluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

  Nepriklausomiems šilumos gamintojams yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams, jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija arba elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis arba jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio.

  Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo, kuris vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, sudarantį daugiau kaip 1/3 metinio šilumos kiekio, prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą jam netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros, jeigu nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, lyginant su padėtimi, jeigu nepriklausomam šilumos gamintojui būtų taikoma privaloma šilumos gamybos kainodara.

 

Pažymėtina, kad  Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija visą laiką tenkino nemotyvuotus nepriklausomų šilumos gamintojų prašymus būti nereguliuojamais.

Beje  nemažą laiko tarpą nereguliuojami šilumos gamintojai   šilumos gamybos įrengimų statymui  galėjo pasinaudoti ES parama ......

 Beje tenka pažymėti, kad „konkurencija šilumos gamyboje“ buvo aktyviai „skatinama“ Prezidentūros, tenkinant vienos, žiniasklaidos informacija su rusišku kapitalu galimai susijusios, energetikos bendrovės interesus ....

Akivaizdu, kad konkurencija šilumos gamyboje nėra valdžios interesas, nes  pastaroji veržiasi valdyti šilumos gamybos įmones ir jokie konkurentai jai tikrai nereikalingi.

O kas liečia Šilumos ūkio įstatymą, tai jame yra ir  tokia nuostata:

 Karšto vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir savivaldybių institucijos numato priemones konkurencijai karšto vandens ūkyje skatinti ir užtikrina jų įgyvendinimą.

Betgi Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis nustatė: 

Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. 

Taigi konkurencija karšto vandens tiekime galima tiktai vykdant jo centralizuotą ruošimą ir  tiekimą į pastatus  lauko tinklais ......

O ką tai reiškia, vadovaujantis sveiko proto logika, geriau jau patylėti ...

Užtenka jau to,  kad į teisinės prostracijos duobę kritusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatinėja centralizuotai paruošto, lauko tinklais daugiabučiams namams pristatyto ir tenai parduoto karšto vandens kainas, o apgailėtinai šioje vietoje atrodantys,  šilumos tiekėjai jas taiko .....

O šilumos vartotojai elgiasi taip, kaip ta liaudis pagal Užkalnį .....................

O Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją  kuruojantis Seimo Ekonomikos komitetas kasmet svarsto jos metinę ataskaitą ir jai pritaria, o Seimas ją patvirtina .......

O kurgi yra, ką gi veikia vartotojų teises ginančios asociacijos, jų skėtinės organizacijos ???

   Ir ką gi jos gali veikti ar nuveikti, jeigu jų „nusipelnę energetikos ekspertai“ ( anot tikrai daug nusipelniusio energetikai, buvusio ilgamečio Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko Vytauto Miškinio – vieno vamzdžio galo specialistai), 

kaip tie galutinai nuplušę   kiemo gaidžiai, tesugeba  giedoti vieną ir tą pačią giesmę apie tai, kad  didžiausia  mūsų šalies šilumos ūkio bėda yra ta, kad nekokybiškai aptarnaujamos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos ...............

 Tokiu būdu sumoje, kas paneigs, kad aukščiau aprašyta situacija labai jau adekvati   Antono Pavlovičiaus Čechovo apsakyme  „Palata Nr. 6“ aprašytai  situacijai.....

.