Vieno nebuvo, kitam niekas nepanešė ............

 

Kada Dirbtinį intelektą paklausiau, kada Lietuvoje pra9že audra, jis atsakė:

Taip — Lietuvą rugpjūčio 22 d. užklupusi labai stipri audra buvo itin smarki. Vyriausybė šiandien, rugpjūčio 26 d., dėl jos padarinių paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Audra:

• praūžė su itin stipriu vėju ir liūtimis;
• išvertė daugybę medžių, apgadino pastatus ir elektros tinklus;
• be elektros liko dešimtys ar net šimtai tūkstančių žmonių;
• žuvo žmogus, buvo sužeistųjų.

*********************

O į klausimą dėl  kokių ir kam padarinių – Dirbtinis intelektas atsakė:

 

Jei kalbame apie šiandien, rugpjūčio 26 d., Vyriausybės paskelbtą valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, ji paskelbta pirmiausia dėl rugpjūčio 22 d. audros padarinių žemės ūkiui, o ne vien dėl elektros tiekimo sutrikimų.

Kas nukentėjo?

• Ūkininkai ir jų pasėliai – ypač Vakarų Lietuvoje. Pirminiais vertinimais, kai kuriuose plotuose nukentėjo 30–60 % pasėlių, o iš viso galėjo būti pažeista apie 56 tūkst. hektarų.
• Ūkių veikla – dėl audros dalis ūkininkų gali neįvykdyti įvairių įsipareigojimų, pavyzdžiui, laiku pristatyti produkciją.
• Gyventojai ir verslas taip pat patyrė padarinių: buvo masinių elektros ir ryšio sutrikimų, tačiau būtent žemės ūkio nuostoliai tapo pagrindiniu pagrindu valstybės lygio sprendimui.

Kodėl reikėjo skelbti valstybės mastu?

Kad valstybė galėtų koordinuotai padėti nukentėjusiems ūkininkams, rinkti ir vertinti žalą bei suteikti galimybes taikyti išimtis dėl įsipareigojimų. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas kreiptis į Europos Komisiją dėl paramos ir pasinaudoti valstybės rezervo lėšomis nuostoliams kompensuoti ar sumažinti.

Svarbu: tai nereiškia, kad kiekvienam nuo audros nukentėjusiam žmogui automatiškai bus išmokėta kompensacija. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas sukuria teisinį ir administracinį pagrindą pagalbai bei žalos vertinimui.

 ************************

Kaip skelbia žiniasklaida, ekstremali situacija šalyje paskelbta žemės ūkio ministro pasiūlymu.

 

Tada Dirbtinį intelektą paklausiau: Kodėl nepaskelbta ekstremali situacija dėl žalos elektros tiekimui. Gal todėl, kad energetikos ministras nepasiūlė?

Dirbtinis intelektas atsakė:

:

Taip, iš dalies tokia interpretacija pagrįsta, bet yra svarbus niuansas.

Pagal viešai skelbiamą informaciją, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją inicijavo Žemės ūkio ministerija, nes buvo vertinama didelė žala pasėliams ir ūkininkų įsipareigojimams. Vyriausybė būtent šiam ŽŪM siūlymui ir pritarė.

Tuo tarpu Energetikos ministerija tokio atskiro siūlymo dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl elektros tinklo žalos nepateikė – bent jau viešuose pranešimuose tokio siūlymo nematyti. Energetikos ministras Lukas Savickas buvo sakęs, kad ekstremaliosios situacijos idėja yra svarstytina, tačiau pabrėžė, kad jos paskelbimas elektros tiekimo atkūrimo tempui įtakos neturėtų.

Čia ir yra įdomiausia dalis: elektros tinklo situacija buvo tikrai ekstremali. ESO ją apibūdino kaip katastrofinę – tokio masto žalos tinklui per kelis dešimtmečius nebuvę. O po trijų parų dar dešimtys tūkstančių vartotojų neturėjo elektros.

Taigi galima gana pagrįstai sakyti:

Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ne todėl, kad elektros tinklo žala buvo maža, o todėl, kad formalus valstybės lygio siūlymas buvo suformuluotas pirmiausia žemės ūkio padariniams.

Tačiau negaliu patvirtinti, kad priežastis buvo būtent „energetikos ministras nepasiūlė“ – tam reikėtų Vyriausybės posėdžio medžiagos ar oficialių protokolų, kuriuose būtų aiškiai nurodyta, kas ir kokiu pagrindu siūlė / nesvarstė energetikos sektoriaus kriterijaus.

Beje, Energetikos ministerija pasirinko kitą mechanizmą: kartu su ESO susitarė dėl tiesioginių nuostolių kompensavimo žmonėms, kurie be elektros liko ilgiau kaip 72 valandas, o ESO papildomai mokės iki 220 Eur pagal supaprastintą tvarką.

*********

Štai taip, energetikos ministras mano, kad ekstremalios situacijos paskelbimas elektros tiekimo atkūrimo tempui įtakos neturėtų ......

O štai  LRT skelbia :

Dėl savaitgalį siautusios audros padarytų nuostolių ekstremali situacija antradienį paskelbta Biržų ir Telšių rajonuose.

Kur rašoma:

..... jo, kariuomenės pagalba leistų greičiau sutvarkyti pavojingus medžius, atlaisvinti elektros linijas.

Pirmadienį dėl audros padarinių ekstremalią situaciją savo savivaldybėse paskelbė Kazlų Rūda ir Anykščiai. Vyriausybė nusprendė kol kas ekstremalios situacijos valstybės mastu neskelbti.

------------ 

O ekstremali situacija šalies mastu leidžia panaudoti kariuomenę ...

 

Ir čia man į galvą atėjo juoda mintis, kuri priminė šilumos tiekimo avariją Telšiuose.

Taigi per Rusijos televiziją bėgantys titrai skelbia, kad Lietuvos mieste Telšiai užšąla  (замерзает)  10. 000 žmonių  ....

Tau buvo penktadienis, o premjeras pirmadienį sako, kad jam nieks nepranešė ... Ir aš linkęs tikėti, kad taip ir buvo, nes faktai rodo, kad apie ką  informuoti buvusią premjerę sprendė kanceliarijos klerkai ......

·        dėl pilno valdžios  vaizdo būtina pateikti Dirbtinio intelekto   atliktą Kazlų Rudos mero prezidento veiksmų į vertinimą:

• Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška labai aštriai sukritikavo prezidentą dėl jo sprendimo audros padarinių metu vykti į Ukrainą.

Savo įraše jis teigė, kad Lietuvoje tuo metu buvo krizė: šimtai tūkstančių žmonių be elektros, sutrikę ryšiai, problemos su vandeniu ir maistu, savivaldybės nespėja tvarkytis su padariniais, o prezidentas tuo metu buvo Ukrainoje.

Varaška prezidento poziciją apibūdino itin griežtai. Jo mintis buvo tokia: jeigu prezidentas negali grįžti į Lietuvą ir asmeniškai koordinuoti situacijos, bent jau galėtų aplankyti nuo audros nukentėjusį rajoną ir parodyti solidarumą su žmonėmis. Jis taip pat rašė, kad tuo metu „Lietuvos prezidento tiesiog nėra“ ir klausė, kiek prezidentas gali būti „ciniškas ar neadekvatus“ savo valstybės krizės atžvilgiu.

Svarbu, kad tai buvo mero politinė kritika, o ne teiginys, kad prezidentas pagal Konstituciją privalėjo nutraukti vizitą. Prezidentas Ukrainoje dalyvavo Nepriklausomybės dienos renginiuose ir tarptautiniuose susitikimuose.

 “-----------------------------------

 

Tokiu būdu sumoje valdžios veiksmus tenka vertinti taip:

Tokiu metu prezidento tiesiog nebuvo (nes nepaskyrė kas jį pavaduoja), o premjerui apie audros padarinius elektros energijos tiekimui niekas nepranešė ....

Formos apačia

 

 

Jaučiasi, kad naujas vidaus reikalų ministras intensyviai dirba ...

Jeigu dar kai kas maho, kad pasieniečių vadas paliko savo postą savo noru, tai štai šis dekreyas tikrai rodo, kad naujas VR ministras tikrai intensyviai dirba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

DEKRETAS

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SUTEIKIMO

 

2026 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 1K-771

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktu ir 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

 

1 straipsnis.

S u t e i k i u Lietuvos Respublikos pilietybę šio dekreto 2 straipsnyje nurodytiems asmenims.

 

2 straipsnis.

N u s t a t a u, kad Lietuvos Respublikos piliečiais tampa ir Lietuvos Respublikos piliečio teises, laisves ir pareigas įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikai, šie asmenys:

1) Aksana Alshauskene, gimusi 1975 m. kovo 28 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

2) Anna Aluzene, gimusi 1966 m. gegužės 2 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

3) Tatiana Asyamolova, gimusi 1950 m. gruodžio 9 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

4) Olga Cech, gimusi 1982 m. lapkričio 27 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

5) Olga Eydukaytene, gimusi 1971 m. gruodžio 19 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

6) Khani El-Khatib, gimęs 1969 m. rugsėjo 21 d. Libane, gyvenamoji vieta – Lietuva;

7) Alexander Fedukovich, gimęs 1969 m. gegužės 19 d. Vokietijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

8) Damir Gabdullin, gimęs 1983 m. sausio 14 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

9) Svetlana Garanina, gimusi 1970 m. vasario 5 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

10) Larisa Gribeshkova, gimusi 1965 m. spalio 28 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

11) Natalia Yuryeva, gimusi 1949 m. kovo 27 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

12) Yanina Kevichene, gimusi 1944 m. sausio 1 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

13) Anna Kochetkova, gimusi 1984 m. kovo 23 d. Kazachstane, gyvenamoji vieta – Lietuva;

14) Oleg Kolendo, gimęs 1969 m. spalio 6 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

15) Kseniya Kuckevic, gimusi 1990 m. sausio 14 d. Čekijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

16) Maya Kuranova, gimusi 1989 m. birželio 2 d. Lietuvoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

17) Sergej Listopadov, gimęs 1991 m. sausio 20 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

18) Viacheslav Losev, gimęs 2004 m. spalio 7 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

19) Artur Maksimovich, gimęs 1984 m. liepos 2 d. Lietuvoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

20) Yulia Matiejune, gimusi 1992 m. gegužės 9 d. Lietuvoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

21) Luiza Matseykene, gimusi 1973 m. rugsėjo 15 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

22) Dmitry Medvedev, gimęs 1986 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

23) Kristina Mitskevich, gimusi 1989 m. sausio 31 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

24) Larisa Morozyuk, gimusi 1954 m. sausio 7 d. Ukrainoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

25) Valerija Naseka, gimusi 1986 m. rugpjūčio 31 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

26) Natalia Omelkova, gimusi 1968 m. lapkričio 11 d. Kazachstane, gyvenamoji vieta – Lietuva;

27) Kiryl Rusak, gimęs 1990 m. spalio 29 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

28) Dmitry Shleynikov, gimęs 1993 m. rugsėjo 19 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

29) Alikhan Suleymanov, gimęs 1962 m. balandžio 24 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

30) Veniamin Svist, gimęs 1989 m. gegužės 4 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

31) Olesya Tkach, gimusi 1989 m. liepos 20 d. Lietuvoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

32) Liubou Vinslove, gimusi 1990 m. lapkričio 30 d. Baltarusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

33) Leanid Zharkou, gimęs 1946 m. spalio 15 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva;

34) Natalia Zukhbaya, gimusi 1972 m. vasario 29 d. Rusijoje, gyvenamoji vieta – Lietuva.

 

Respublikos Prezidentas                                                                      Gitanas Nausėda

 

Vidaus reikalų ministras                                                                 Martynas Katelynas

 

 

 

 

 

Kas tinka Jupiteryams - netinka jaučiams ......

 

Per Lietuvą praūžė audra.

Pasak Dirbtinio intelekto:

 Šiuo metu, sekmadienį, 21: 50 val. šalyje padėtis sekanti:

Taip — patikrinau naujausią ESO informaciją, paskelbtą šiandien, rugpjūčio 23 d.

o Apie 170 000 ESO klientų šiuo metu dar neturi elektros.

o Šeštadienį piko metu buvo daugiau kaip 268 000 klientų.

o Sekmadienį elektra jau atkurta apie 100 000 klientų.

Taigi trumpai: dabar be elektros – apie 170 tūkst. Klientų

 

O Energetikos ministerija praneša, kad šiuo metu Utenos regione elektros tiekimas vis dar yra sutrikęs apie 46 tūkstančių klientų, taro kurių ir mano sodyba Kaniūkų kaime.

Ir štai prieš koką valandą gavau iš ESO džiugią naujieną, kad elektros energijos tiekimą mano objekte planuojama atkurti iki šio mėnesio 29 d.

Savaime suprantama, kad įprasta elektros tiekimą atnaujina šiek tiek anksčiau.

Tačiau vis tik ką būčiau daręs, jei ne elektros generatorius.

Ir taip jau sutapo, kad kai dingo elektra pas mane buvo dukra su žentu ir elektros generatorius.

Taigi žentas paleido generatorių, o duktė atvežė papildomai benzino.

Ir, savaime suprantama, kad netekus elektros svarbiausia šaldytuvas.

Ir kaip paaiškino Dirbtinis intelektas:

 

Jei kalbi apie maistą šaldytuve, uždarytas šaldytuvas paprastai išlaiko saugią temperatūrą apie 4 valandas be elektros.

• Iki 4 val. – maistas paprastai išlieka saugus, jei durys neatidaromos.

• 4–6 val. – jau verta vertinti atsargiai, ypač mėsą, žuvį, pieno produktus.

• Jei temperatūra viduje pakilo virš 4 °C ilgiau nei ~2 val., greitai gendantį maistą geriau išmesti.

Šaldiklis pilnas maisto paprastai išsilaiko apie 48 val., o pusiau pilnas – apie 24 val., jei durys neatidaromos

 

Tokiu būdu tikiuosi, kad su valdytuvo problema susitvarkysiu..

Veiks internetas, televizorius, telefonas.

 O praūžusi audra kaime vertė medžius, kurie virto ant elektros laidų.

Mano sode audra aplaužė porą obelų.

 

 

 Tokiu būdu nukentėjo kaimas su orinėmis elektros tiekimo linijomis.

Savaime suprantama, kad išeitis- oro linijas keisti požeminiais elektros kabeliais.

Kaip vyksta šis procesas ir kas už jį atsakingas, paaiškino Dirbtinis intelektas:

 

Jei kalbate apie elektros oro linijų keitimą požeminiais kabeliais, Lietuvoje schema tokia:

• Vyriausybės tikslas: iki 2028 m. III ketv. miškingose vietovėse požeminiais kabeliais pakeisti apie 2 000 km 10 kV oro linijų. Tam numatyta spartinti kabeliavimą maždaug 3 kartus.

• Finansavimas: 2026 m. numatyta 40 mln. ES fondų lėšų. Pagal dabartinę priemonę planuojama įkabeliuoti apie 588 km linijų; likusi dalis būtų vykdoma kitomis ESO investicijomis.

• Kas praktiškai vykdo: darbus atlieka **ESO ("Energijos skirstymo operatorius") ** – ji projektuoja, perka darbus ir keičia oro linijas kabeliais.

• Kas atsakinga valstybės lygiu: pagrindinė institucija yra Energetikos ministerija – ji formuoja politiką, nustato finansavimo priemonę ir yra asignavimų valdytoja.

• ES lėšų administravimas: 2026 m. dotacijas ESO teikia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

 ------------------------------------------ 

 Kas konkrečiai nusprendžia, kuri linija bus kabeliuojama:

1. ESO atrenka konkrečius ruožus ir sudaro investicinius projektus. Tai nėra savivaldybės sprendimas. Pagrindinis kriterijus – kiek klientų patiria elektros tiekimo sutrikimų dėl konkrečios linijos pažeidimų. Taip pat prioritetas teikiamas saugomoms teritorijoms ir draustiniams.

2. ESO planus galima patikrinti viešame žemėlapyje – jame matyti konkrečios linijos, projekto būsena ir numatomi įgyvendinimo metai.

ESO kabeliavimo miškuose žemėlapis

3. Vyriausybė ir Energetikos ministerija nustato bendrą kryptį bei tikslą – iki 2028 m. pabaigos miškingose vietovėse po žeme perkelti apie 2 000 km oro linijų.

4. Savivaldybė gali kreiptis į ESO, tačiau ji pati negali įpareigoti ESO konkrečioje gatvėje ar kaime pakeisti linijos. Galutinį techninį ir investicinį sprendimą priima ESO.

-------------------------------------- 

Taigi štai tokia padėtis su elektros linijų kabeliavimu.

Kaip galima suprasti, kabeliuojama ES fondų lėšomis ....

Taigi gal kableiavimas nėra Valstybės interesas ?

Deja Dirbtinis intelektas tvirtina: Elektros tinklų kabeliavimas yra valstybės strateginis interesas, nes juo siekiama užtikrinti elektros tiekimo patikimumą, saugumą ir kritinės infrastruktūros atsparumą.

Štai taip – ne bet koks Valstybės interesas, o strateginis.

Pasak Dirbtinio intelekto už šio valstybinio interesą atsakinga Energetikos ministerija.

Betgi ESO su visa Igničio grupe pavaldūs Finansų ministerijai .....

Iš kitos pusės tai milijardai skiriami krašto gynybai, kas nė kiek neatgrasys Rusijos, jeigu ji sugalvotų į mūsų šalį įsiveržti.

O nuo jos balistinių įvairių tipų raketų atakų mes buvome, ir liksime, nežiūrint milijardų krato gynybai, kaip sakoma, plikais užpakaliais, kaip makakos .....

Taigi šalyje iš esmės ekstremali situacija ekstremalios situacijos metu ...

Tačiau  ar tai liliputų Seimui ir Vyriausybei be didžiajam liliputui  Jo kilnybei tai rūpi.

Apsiėjo kaimas be panaikintos seniūnijų savivaldos, pabus ir savaitę be elektros, kai kur ir be vandens ir vidaus tualetų.

 

Kaip sakydavo romėnai - Kas tinka Jupiteriams – netunka jaučiams .......

Liliputų Seimas bijo netik že,grobio, sistemingai laužančio duotą priesaiką „Jo Kilnybės“, bet ir Valstybės intereso .....

 

Išgirdau per „laisvą žodį“  iškutuojant švietimo viceministrą, mokytojų ir mokinių atstovus apie tai, kad mokiniams trūksta vadovėlių.

 Paklausiau  Dirbtinį intelektą  kaip su vadovėliais   Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje.

Gavau atsakymą, kad tokios problemos nėra.

Tada man į galvą atėjo labai negera mintis, kuri man priminė mano  peticiją:

 *************************** 

Seimo  Peticijų komisijai                              

2025-11-17  Nr.  25-1

PETICIJA  DĖL  NUOSTATOS „VADOVAUTIS  VALSTYBĖS

INTERESU“  SEIMO NARIŲ, PREZIDENTO, VYRIAUSYBĖS NARIŲ

PRIESAIKOSE 

LR Konstitucija nustato:

59 straipsnis Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių  įgaliojimų laikas. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, alstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.

 

Tačiau Simo narių priesaikose nuostatos, „vadovautis valstybės interesais „,  nėra,

Nėra šios nuostatos ir prezidento, bei Vyriausybės narių priesaikose.

Juo labiau, kad visa užsienio politika turi būti grindžiama valstybės interesais ir jiems neprieštarauti.

Todėl, valstybės interesų tenkinimo tikslu siūloma nuostatą  „vadovautis valstybės interesais“

įtraukti į Seimo narių, prezidento ir Vyriausybės narių priesaikas.

Todėl, įvertinus tai, kas aukščiau išdėstyta, prašu mano  šį raštą laikyti peticija.

 

Antanas Algimantas  Miškinis

***********************

Tokiu būdu sumoje buvo  siūloma   į Seimo narių, prezidento ir Vyriausybės narių priesaikas  įtraukti  reikalavimą vadovautis Valstybės interesais.

Iš esmės tai visų valstybės tarnautojų priesaikose turėtų būti reikalavimas vadovautis Valstybės interesais.

Ir už jų pažeidimą turėtų būti nustatyta atsakomybe.

Pvz. Mūsų valstybės vadovas ES balsavo už sankcijas Baltarusijai žiauriai pažeisdamas mūsų valstybės interesus.

Ir kas jam už tai ?????

 

Taigi pasiūlymas pripažintas peticija ir atsidūrė Seime.

Toliau šios peticijos istorija sekanti:  

Seimo vakarinis posėdis Nr. 129 (2026-04-07)

16.30 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2026 m. ko­vo 4 d. iš­va­dos Nr. 250-I-6“ pro­jek­tas Nr. XVP-1326 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Sei­mo nu­ta­ri­m „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2026 m. ko­vo 4 d. iš­va­dos Nr. 250-I-6“ pro­jek­tas Nr. XVP-1326 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2026 m. ko­vo 4 d. iš­va­dos Nr. 250-I-6“ pro­jek­tas Nr. XVP-1326. Pra­šau pri­sta­ty­ti.

T. PRAJARA (LSDPF). Dė­ko­ju. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­ja ko­vo 4 die­ną iš­nag­ri­nė­jo pa­reiš­kė­jo pe­ti­ci­ją, ku­rio­je pa­teik­tas siū­ly­mas dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to 3 straips­nio, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to įsta­ty­mo 3 straips­nio, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mo 7 straips­nio pa­kei­ti­mo, ir, at­si­žvel­gu­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to nuo­mo­nes dėl pe­ti­ci­jo­je pa­teik­to siū­ly­mo, pri­ėmė spren­di­mą Sei­mui teik­ti iš­va­dą ne­ten­kin­ti šio siū­ly­mo.

Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, esa­mas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas yra pa­kan­ka­mas ir nė­ra tei­si­nio pa­grin­do keis­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to, Sei­mo na­rių, Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko ar mi­nist­ro prie­sai­kos teks­tų. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­tas, įver­ti­nęs pro­jek­to ati­tik­tį Kon­sti­tu­ci­jai, įsta­ty­mams, tei­sė­kū­ros prin­ci­pams ir tei­sės tech­ni­kos tai­syk­lėms, pa­sta­bų ne­tu­ri. Pra­šau pri­tar­ti ko­mi­si­jos iš­va­dai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sian­čių nė­ra. Dis­ku­si­jo­je taip pat nė­ra no­rin­čių da­ly­vau­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra. Ap­si­sprę­si­me tam nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

17.02 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2026 m. ko­vo 4 d. iš­va­dos Nr. 250-I-6“ pro­jek­tas Nr. XVP-1326 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, dėl ku­rio ap­si­sprę­si­me, yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pe­ti­ci­jų ko­mi­si­jos 2026 m. ko­vo 4 d. iš­va­dos Nr. 250-I-6“ pro­jek­tas Nr. XVP-1326. Kvie­čiu bal­suo­ti. Tu­ri­me du straips­nius. Ar prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra? Nė­ra. Ga­li­ma pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju.

Da­bar ap­si­spręs­ki­me dėl vi­so nu­ta­ri­mo.

 Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 89: už – 76, su­si­lai­kė 13.

 Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

Balsavimo rezultatai:

Kadangi šiuo metu gyvenu Utenos rajone, tai  ta proga ir sveikinu  šios apygardos rinkėjus, balsavusius už seimo narį Vitalijų š Šeršnovą .....

Kaip ir vilniečius, balsavusius už Nacionalinio susivienijimo vadovą  Vytautą Sinicą.

 

 ******************************************

Balsavimo rezultatai::Asmeniniai balsavimo rezultatai lenelėje

Frakcijų balsavimo rezultatai lentelėje

Frakcija	Už	Prieš	Susilaikė	Registravosi	Nedalyvavo
Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“	3	0	0	0	13
Liberalų sąjūdžio frakcija	8	0	0	0	4
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija	39	0	0	0	12
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija	1	0	5	0	5
Mišri Seimo narių grupė	4	0	0	0	0
„Nemuno aušros“ frakcija	1	0	8	0	9
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija	20	0	0	0	8
Seimo Pirmininkas	0	0	0	0	1

---

 meniniai bsavimo rezuultatai lentelėje

Seimo narys	Už	Prieš	Susilaikė	Registravosi	Nedalyvavo
Virgilijus Alekna
Vaida Aleknavičienė
Arvydas Anušauskas
Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė
Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė
Audronius Ažubalis
Valius Ąžuolas
Andrius Bagdonas
Zigmantas Balčytis
Giedrė Balčytytė
Linas Balsys
Ruslanas Baranovas
Tadas Barauskas
Rima Baškienė
Kęstutis Bilius
Agnė Bilotaitė
Šarūnas Birutis
Dainoras Bradauskas
Ingrida Braziulienė
Saulius Bucevičius
Rasa Budbergytė
Andrius Busila
Algirdas Butkevičius
Saulius Čaplinskas
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Petras Dargis
Tomas Domarkas
Giedrius Drukteinis
Arūnas Dudėnas
Viktoras Fiodorovas
Vitalijus Gailius
Dainius Gaižauskas
Aidas Gedvilas
Martynas Gedvilas
Aistė Gedvilienė
Ilona Gelažnikienė
Eugenijus Gentvilas
Simonas Gentvilas
Ligita Girskienė
Domas Griškevičius
Vytautas Grubliauskas
Darius Jakavičius
Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė
Angelė Jakavonytė
Rimas Jonas Jankūnas
Roma Janušonienė
Giedrimas Jeglinskas
Linas Jonauskas
Vytautas Jucius
Vytautas Juozapaitis
Ričardas Juška
Simonas Kairys
Laurynas Kasčiūnas
Martynas Katelynas
Robertas Kaunas
Liutauras Kazlavickas
Vytautas Kernagis
Eimantas Kirkutis
Indrė Kižienė
Dainius Kreivys
Linas Kukuraitis
Raimondas Kuodis
Paulė Kuzmickienė
Orinta Leiputė
Arminas Lydeka
Mindaugas Lingė
Saulius Luščikas
Matas Maldeikis
Tomas Martinaitis
Kęstutis Mažeika
Rūta Miliūtė
Alvydas Mockus
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Remigijus Motuzas
Jaroslav Narkevič
Antanas Nedzinskas
Karolis Neimantas
Aušrinė Norkienė
Juozas Olekas
Česlav Olševski
Gintautas Paluckas
Žygimantas Pavilionis
Daiva Petkevičienė
Modesta Petrauskaitė
Audrius Petrošius
Arvydas Pocius
Karolis Podolskis
Raminta Popovienė
Mantas Poškus
Tadas Prajara
Viktoras Pranckietis
Robert Puchovič
Algimantas Radvila
Audrius Radvilavičius
Valdas Rakutis
Jurgis Razma
Darius Razmislevičius
Jekaterina Rojaka
Bronis Ropė
Edita Rudelienė
Inga Ruginienė
Julius Sabatauskas
Eugenijus Sabutis
Tadas Sadauskis
Lukas Savickas
Jurgita Sejonienė
Vytautas Sinica
Rimantas Sinkevičius
Algirdas Sysas
Gintarė Skaistė
Matas Skamarakas
Artūras Skardžius
Saulius Skvernelis
Dovilė Šakalienė
Laurynas Šedvydis
Vitalijus Šeršniovas
Ingrida Šimonytė
Agnė Širinskienė
Jurgita Šukevičienė
Šarūnas Šukevičius
Raimondas Šukys
Lina Šukytė-Korsakė
Jevgenij Šuklin
Rita Tamašunienė
Tomas Tomilinas
Violeta Turauskaitė
Daiva Ulbinaitė
Linas Urmanavičius
Lilija Vaitiekūnienė
Arūnas Valinskas
Dainius Varnas
Ignas Vėgėlė
Birutė Vėsaitė
Kęstutis Vilkauskas
Paulius Visockas
Ramūnas Vyžintas
Jūratė Zailskienė
Emanuelis Zingeris
Artūras Zuokas
Daiva Žebelienė
Remigijus Žemaitaitis