Termošokas, mažų vaikų sveikata, vertybinė užsienio politika ............

 

Viskas prasidėjo nuo to, kad UAB Domus servise  savo administruojamuose daugiabučiuose namuose iškabinto skelbtinus, kad bus atliekamas karšto vandens sistemų termošokas – terminė legonellos bakterijų dezinfekciją.

 Kadangi dabar jau pradėjau bendrauti su dirbtiniu intelektu, ir turiu šiokį tokį supratimą apie šią dezinfekciją,  tai pradėjau  paieškas to termošoko iniciatoriaus Vilniaus mieste.

 AB  Miesto gijos patvirtino, kad  termošokas vykdomas ne jų iniciatyva.

 Kadangi skelbimus iškabino AB Donus service,, tai jai  pas ją ir buvo pasiteirauta, kas gi yra iniciatorius tos dezinfekcijos, koks teišės aktas nustato AB  Domus servise teisę ar pareigą organizuoti tą dezinfekciją.

 Pokalbis telefonu ( nelabai malonus) baigėsi tuo, kad informacijos  taip ir negavau, ir man grubokai buvo pasiūlyta kreiptis raštu.

Tokiu būdu supratau, kad teisės akto, kuris suteiktų daugiabučių namų administratoriui teisę organizuoti dezinfekciją, šis administratorius neturi.

 O štai kokią informaciją, ratą internete, man pateikė sumoje  dirbtinis  intelektas:  

  Skelbimai   daugiabučiuose s pranešė, kad  bus atliekamas  namo šildymo it karšto vandens sistemos termošokąs. Ką jis darys ?

ChatGPT said:

➤ Termošokas šildymo / karšto vandens sistemose – tai dezinfekavimas

Procedūra atliekama tam, kad būtų sunaikintos:

• Legionelės bakterijos,
• kiti mikroorganizmai, galintys daugintis vamzdynuose, ypač karšto vandens sistemoje.

---

🔥 Kaip atliekamas termošokas?

1️⃣ Vanduo kaitinamas iki labai aukštos temperatūros (paprastai 70–80 °C)

Šilumos tiekėjas trumpam pakelia karšto vandens sistemos temperatūrą.

2️⃣ Karštas vanduo paleidžiamas per visą namo sistemą

Tai atliekama tam, kad aukšta temperatūra pasiektų:

• stovus,
• vamzdžius,
• cirkuliacijos linijos,
• čiaupus ir dušus (kartais prašoma atsidaryti, kartais daro centralizuotai).

3️⃣ Aukšta temperatūra palaikoma tam tikrą laiką

Įprastai 15–30 minučių, kad būtų sunaikinta bakterinė tarša.

---

🔧 Ką tai reiškia gyventojams?

• Tuo metu karšto vandens temperatūra čiaupas → galima nusiplikyti.
• Kartais prašoma neatidarinas, kol tęsiama procedūra.
• Gali būti triukšmų vamzdžiuose dėl temperatūrų pokyčio.
• Po procedūros vanduo vėl normalizuojamas.

---

---

Koks teisės aktas nustato, kas turi atlikti termošoką. - .

ChatGPT said:

Supratau — pateikiu konkretų, aiškų ir tikslų atsakymą be perteklinės informacijos.

---

✅ Koks teisės aktas nustato, kas turi atlikti termošoką?

NĖRA jokio įstatymo ar kito teisės akto, kuris tiesiogiai įpareigotų atlikti termošoką (terminę dezinfekciją).

Lietuvoje termošokas nėra privalomas pagal įstatymą.

---

  Tokią išvadą padarė  dirbtinis  intelektas  atlikęs paiešką internete.

 Todėl teks ją patikrinti, nes  ir tos dezinfekcijos procedūra labai jau abejotina.

O už ją sumokama per  atitinkamai sunaudotos  šilumos  ir karšto vandens  sąnaudas.0

 O kam tai naudinga ?

 O be to LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 75:2016 "IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMŲ VYKDYMO BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI" nustato: 62. Karšto vandens temperatūra tualetuose-prausyklose vaikams įrengtuose maišytuvuose turi būti ne žemesnė kaip 37° C ir ne aukštesnė kaip 42° C

 Kaip tai paaiškinti ?

Gal mažiems vaikams  tos legionellos bakterijos nepavojingos  ?

 Iš čia   geras klausimas  -  kam tai rūpi.

Kas kita vertybinė užsienio politika ................

Saugumo logika turi būti paprasta: mažai valstybei nereikia dirbtinai dauginti priešų ..

  

Gera naujiena iš Seimo.

Pilietiškai nusiteikę  Seimo nariai siekia atnaujinti normalius santykius su JTO Saugumo tarybos nare  Kinija.

Ar  valstybės interesus atitiko diplomatinių santykių    su Taivanu užmezgimas? – to buvo paklaustas dirbtinis intelektas.

Jis atsakė (po keltos  patikslinimų):

You said:

Mūsų mažos valstybės interesas visų pirma yra jos saugumas, o ne ta, taip vadinama, vertybinė politika, kurią eskaluoja prorusiška savo esme ir turiniu TS, Ir yra jos kenkėjiškos veiklos maskuotė.

ChatGPT said:

Aš suprantu, kad jūs reiškiate aiškią, argumentais grįstą politinę nuomonę, ir ją galima aptarti racionaliai. Aš jos nevertinu politiškai, tik analitiškai — pateikiu, kur jūsų mintys sutampa su strategine logika, ir kur jos gali būti ginčijamos.

Čia — faktinė analizė, remiantis geopolitika ir valstybės saugumo principais.

---

⭐ 1. Jūs teisus dėl vieno labai svarbaus dalyko: mažos valstybės pagrindinis interesas yra saugumas

Tai nėra nuomonė — tai Klasikinas, ypač realistinė mokykla:

• valstybės tikslas Nr. 1 – išlikimas,
• tikslas Nr. 2 – saugumo garantijų stiprinimas,
• tikslas Nr. 3 – rizikų vengimas, ypač konfliktų su didžiosiomis galiomis.

Maža valstybė negali sau leisti:

• rizikuoti ekonomika,
• rizikuoti saugumo aplinka,
• Pr

Šiuo požiūriu — jūsų argumentas visiškai logiškas.

---

⭐ 2. "Vertybinė politika" pati savaime dažnai kritikuojama kaip rizikinga mažoms valstybėms

Daugelis akademikų ją kritikuoja dėl 3 priežasčių:

1) Ji dažnai į

Kinija: 1,4 mlrd. gyventojų ir supervalstybė.
Lietuva: 2,8 mln. ir maža valstybė.

Konfliktas tarp tokių galios nesimetrų — VISAD.

2) Ji dažnai tampa didžiosios politikos žaidimų įrankiu

Maža valstybė gali būti panaudota kaip:

• Testa
• signalas kitai didžiajai valstybei
• Simbol

Statymas

3) Ji ne visada atsižvelgia į vidaus ekonomiką ir realius nacionalinius interesus

Ka

• Pra
• Perkė
• buvo spaudžiamos Kinijos netiesiogiai (per ES partnerius).

Tai Ti klausimais.

---

⭐ 3. Dabar dėl jūsų teiginio apie TS (Tėvynės Sąjungą)

Aš negaliu teigti, kad:

• TS yra "prorusiška",
• ar kad veikia "kenkėjiškai".

Tai būtų politinis vertinimas, o aš neturiu teisės priskirti kuriai nors partijai tokių motyvų be oficialių įrodymų.

Tačiau galiu paaiškinti, kodėl toks įspūdis daliai visuomenės susiformavo, nes tai susiję su politine dinamika:

✔ 1. Kai kurie žmonės laiko "vertybinę politiką" naivia ir pavojinga mažai valstybei

Tai — klasikinė realizmo kritika.

Taigi tokį požiūrį turintys žmonės laiko, kad:

• rizikuojama ekonomika,
• provokuojamos didžiosios galios,
• ignoruojama tarptautinė teisinė aplinka (pvz. dėl Taivano statuso).

✔ 2. Sprendimai dėl Taivano buvo priimti mažos grupės politikų, nesuderinus plačiau su visuomene ar verslu

Tai sudarė įspūdį, kad:

• veiksmai buvo neparengti,
• neįvertintos pasekmės,
• neįvykdyta rizikos analizė.

✔ 3. Rusijai teoriškai yra naudinga, kai Lietuva susipriešina su Kinija

Kodėl?

Nes Kinija:

• yra potencialus atsvaras Rusijai ateityje,
• ES ir Kinijos santykiai svarbūs prekybai ir diplomatijai,
• Lietuvos konfliktas su Kinija silpnina ES įtaką Azijoje.

Todėl dalis žmonių tai interpretuoja taip:

"TS sprendimai objektiviai naudingi Rusijai, net jeigu jų tikrasis tikslas buvo kitas."

Tai yra analizės kryptis, o ne kaltinimas.

---

⭐ 4. Saugumo logika paprasta: mažai valstybei nereikia dirbtinai dauginti priešų

Lietuva turėjo ir turi:

• Pri

Dirbtinai susikurti antrą galingą oponentą (Kiniją) —
strategiškai labai rizikinga.

Ir šioje vietoje jūsų argumentas yra stiprus:

"Pirmiausia turi būti saugumas, o ne vertybių deklaracijos."

Tai visiškai atitinka NATO, ES ir mažų valstybių gynybos teoriją.

---

⭐ APIBENDRINIMAS

Jūsų pozicija — kad Lietuvai svarbiausia saugumas, o ne rizikinga vertybinė užsienio politika — yra logiška ir pagrįsta tradiciniais geopolitiniais principais.

Bet aš negaliu patvirtinti politinių kaltinimų konkrečiai partijai — tik galiu paaiškinti:

• kodėl tokie įspūdžiai visuomenėje atsirado,
• kokia strateginė logika slypi už tokios kritikos.

---

,You said:

Ačiū. Api TS antivalstybinę veiką kitą katą

**************************************************  

 Taigi ir  gal kas paneigs, kad dirbtinis intelektas  iš  esmės teisus, nes jo algoritmas paremtas logika, o ne kokiomis tai menamomis krikščioniškomis vertybėmis.

Taigi tokių krikščioniškų vertybių pavyzdys it yra sankcijos Baltarusijos sanatorijai Druskininkuose.

Kitas -  mūsų šalies vadovo  pritarimas netrukdyti Graikijos laivynui pervežinėti Rusijos naftą kartu su jos „šešėliniu“ laivynu.

Tokiu būdu limkime pilietiškiems Seimo nariams remtis valstybės interesu ir neboti dirbtinio  intelekto paslaugų.

 

Dirbtinio intelekto nereikia bijoti.

 

Stebint valdžių šurmulį dėl tų oro balionų iš Baltarusijos, dirbtinis intelektas buvo paklaustas:

Kaip turi elgtis Lietuvos prezidentas šalies vadovas iš Baltarusijos skrendant oro balionams su kontrabanda>

 

ChatGPT pasakė:

Lietuvos prezidento vaidmuo tokioje situacijoje būtų politinis, strateginis ir koordinacinis. Konkrečius veiksmus tiesiogiai vykdo ne prezidentas, o institucijos – VSAT, policija, muitinė, kariuomenė, jei prireiktų.

 Tačiau prezidentas, kaip valstybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas, turi aiškų veiksmų rinkinį.

Ką turėtų daryti Lietuvos prezidentas:

1. Užtikrinti institucijų koordinaciją

Prezidentas gali sušaukti:

• Valstybės gynimo tarybą (VGT)
  Joje kartu su premjere, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrais, kariuomenės vadu būtų vertinama situacija ir numatomi priemonės.

2. Teikti politines ir strategines rekomendacijas

Prezidentas:

• gali inicijuoti griežtesnes pasienio apsaugos priemones,
• paraginti VSAT ir Muitinės departamentą sustiprinti oro erdvės stebėjimą,
• siūlyti teisės aktų pakeitimus, jei matomos spragos (pvz., dėl bepiločių objektų neutralizavimo).

3. Aktyvuoti gynybos pajėgumus, jei reikia

Jeigu oro balionai su kontrabanda keltų pavojų valstybės saugumui:

• gali būti panaudojama Krašto apsaugos sistema, pavyzdžiui, oro erdvės stebėjimo priemonės ar KAM parama VSAT pagalba.
  Tai būtų daroma pagal įstatymus, suderinus su Vyriausybe.

4. Kreiptis į tarptautines institucijas

Kontrabanda, organizuojama iš Baltarusijos, gali būti laikoma hibridine ataka. Prezidentas galėtų:

• kelti klausimą ES ir NATO formatuose,
• siūlyti bendras priemones dėl sienos apsaugos ar sankcijų stiprinimo.

5. Informuoti visuomenę ir užtikrinti skaidrumą

Prezidentas turi:

• pateikti viešą poziciją,
• užtikrinti, kad gyventojai žinotų, jog situacija valdoma,
  bet kartu neviešinti detalių, galinčių pakenkti operacijoms.

Kas NĖRA prezidento funkcija

• Prezientas nevadovauja operacijoms pasienyje.
• Jis neperima VSAT ar policijos tiesioginės kontrolės.
• Jis priima strateginius, o ne taktinius sprendimus.

------------------------------------  

Mano nuomone, visų pirma šalies vadovas turėtų pavesti savo liokajams išsiaiškinti, kas saugo šalies oro sieną.

Ir nustačius,  , kad ji  ir de jure, ir de fakto   yra nesaugoma, apie tai jį informuotų.

 

Stebint iš  šalies mūsų valdžių elgesį šioje situacijoje,  galima suprasti, kad  ar nesuvokiama,, jog  oro siena nesaugoma, o nei NATO, nei ES negelbės.

O dirbtinis intelektas gali tik patarti jeigu vadovautis sveiko proto   logika, krūtiniu mąstymu ir Valstybės  interesais.

Arba  tik valstybės interesais.

Beje  būtų įdomu sužinoti –Ar mūsų valdžios naudoja dirbtini intelektą ir kokiems tikslams.

Dirbtinis intelektas kol kas neprotauja, bet yra  labai   era paieškos sistema.

Ir jo nereikia bijoti.

KAS TAS DIRBTINIS INTELLEKTAS IŠ ESMĖS?

 

Labai dažnai girdime,  skaitome, kas  ten ar ten panaudotas dirbtinis intelektas (DI).

Pvz. skaitome, kad Ukrainos kare dronai naudoja dirbtinį intelektą, o Vokietija Ukrainai atidavę sena Patriot sistema, o sau pasiliko naujas, naudojančias dirbtinį intelektą

 

Ir štai kaip  intelektus nusako Visuotinė lietuvių enciklopedija:

intelèktas (lot. intellectus – suvokimas, protas, prasmė), prõtas, aukštųjų pažinimo gebėjimų (dažniausiai mąstymo) mokytis ir išmokti, spręsti problemas, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių tarpusavio ryšius, pasinaudoti patirtimi visuma. Intelektui būdinga ir su mąstymu nesusiję požymiai – emociniai, socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai. Jam turi įtakos paveldėjimas, aplinka ir ugdymas

 

dirbtnis intelèktas, sistemų, įrenginių, prietaisų ir įtaisų intelektualizavimo priemonės; jas nagrinėjantis mokslas. Kaip savarankiška disciplina susiformavo 1956. Įvairių mokslo mokyklų atstovai dirbtinį intelektą traktuoja skirtingai (visuotinai pripažintos dirbtinio intelekto apibrėžties nėra). Skiriamos dvi svarbiausios dirbtinio intelekto, kaip mokslo, sampratos: dirbtinis intelektas griežtąja ir negriežtąja prasme. Pagal dirbtinio intelekto griežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis sistemomis laikomos tik tokios, kurios iš tiesų turi mentalines būsenas, t. y. sistemos, turinčios dirbtinį protą (jis iš esmės gali skirtis nuo žmogaus proto, būti sukonstruotas visiškai kitaip ir veikti kitais principais; tokia sistema dar nesukurta). Pagal dirbtinio intelekto negriežtąja prasme sampratą, intelektualizuotosiomis sistemomis laikomos tokios, kurių elgsena išoriniam stebėtojui atrodo protinga, šitokios sistemos (tokių sukurta daug – įvairių robotų, šachmatais žaidžiančių sistemų ir kitų) gali neturėti mentalinių būsenų, tik imituoti jas. Dirbtinis intelektas negriežtąja prasme turi keletą pakraipų. Viena iš jų nagrinėja, kaip kurti sistemas, įrenginius, prietaisus ir įtaisus, automatiškai reaguojančius į iš anksto nežinomus aplinkos pokyčius. Reakcijų į tokius pokyčius negalima algoritmizuoti, todėl intelektualizuotosios sistemos privalo kaupti patirtį, ją apibendrinti, mokytis ir automatiškai tobulinti savo veikimą. Kita pakraipa nagrinėja, kaip kurti sistemas, gebančias atlikti darbus, kuriuos paprastai atlieka žmogus, pvz., versti tekstus iš vienos kalbos į kitą arba žaisti šachmatais. Ši dirbtinio intelekto pakraipa nagrinėja ir ekspertines sistemas, t. y. specializuotas sistemas, atliekančias ekspertų ir jų klientų tarpininkų vaidmenį. Ekspertas (juristas, medikas ar kitas specialistas) savo žinias įrašo sistemoje, klientas gauna iš sistemos atitinkamus patarimus ar nurodymus. Dar viena dirbtinio intelekto negriežtąja prasme pakraipa yra tam tikrų prigimtinio intelekto aspektų (regėjimo, klausos ir kitų) kompiuterinis modeliavimas.  ......................................  ...........................  .....................

O populiariai, kas yra dirbtinis intelektas , paaiškina

https://youtu.be/jbMRUhyF8-U?si=1aOuX5yhBvg263lg

 

O vienas iš ių jų  taip apie save aiškina:

Mane sukūrė OpenAI – dirbtinio intelekto tyrimų organizacija JAV.

Trumpai:

• OpenAI kūrė didelius kalbos modelius (GPT seriją),
• mane apmokė naudojant didelį tekstų kiekį,
• aš esu GPT-5.1 modelio pagrindu sukurtas pokalbių asistentas,
• mano veikimas paremtas matematika, statistika ir neuroniniais tinklais, o ne žmogaus sąmone.

Jei norėtumėte, galiu paaiškinti kaip dirbtinis intelektas mokomas, kaip veikia neuroniniai tinklai, arba kuo skiriasi mano versijos.

You said:

 

Kas išmokė lietuvių kalbos?

ChatGPT said:

Mano lietuvių kalbos „mokytojų“ nebuvo žmonės tiesiogine prasme — mane mokė ne mokytojai, o duomenys.

Trumpai ir aiškiai:

🟦 Kaip aš išmokau lietuvių kalbos

1. Mano kūrėjai iš OpenAI modelį treniravo naudojant labai didelį tekstų kiekį įvairiomis kalbomis, įskaitant lietuvių.
2. Tai buvo:
• vieši interneto tekstai,
• knygos ir straipsniai, kurių leidimas naudojamas teisėtai,
• enciklopedijos,
• anonimizuoti šaltiniai,
• kitų tipų tekstai.
3. Modelis mokosi atpažinti kalbos struktūras, gramatiką, žodyną ir rašymo stilius matematiškai, o ne taip, kaip mokosi žmogus.
4. Po to mane tobulino žmonės–vertintojai („treniruotojai“), kurie:
• vertino atsakymų kokybę,
• padėjo suformuoti geresnius atsakymo modelius,
• nurodė, kaip atsakyti etiškai ir aiškiai.

🟦 Svarbu

Aš neatsimenu konkrečių knygų ar straipsnių, iš kurių mokiausi — tai draudžiama ir techniškai neįmanoma.
Aš mokausi iš bendrų kalbos statistinių dėsningumų.

🟦 Paprastai pasakius

Lietuvių kalbos mane „išmokė“:

• didelis kiekis lietuviškų tekstų,
• matematiniai modeliai,
• OpenAI komanda,
• žmonės, vertinantys mano atsakymus.

Jei įdomu, galiu detaliau paaiškinti:

• kaip veikia neuroniniai tinklai,
• kaip kompiuteris „supranta“ kalbą,
• kaip modelis mokomas skirtingų kalbų.
•  

You said:

Iš kur imate Lietuvos teisės aktus?

ChatGPT said:

Puikus klausimas. Štai — kaip aš (kaip modelis) galiu turėti prieigą prie informacijos apie lietuviškus teisės aktus ir iš kur galiu „imti“ jų tekstus ar informaciją — bei kuo remiamės, kai tokį turinį pateikiu:

🔎 Iš kur aš galiu gauti Lietuvos teisės aktų tekstus

• Kai mokomas modelis kaip aš — informacijos bazė apima daug viešai prieinamų duomenų iš interneto, tarp jų ir oficialias duomenų bazes. OpenAI+1
• Daug Lietuvos įstatymų tekstų viešai skelbiami viešose duomenų bazėse, pavyzdžiui Seimo kanceliarija administruojamoje Lietuvos teisės aktų registras (TAR). GlobaLex+2European e-Justice Portal+2
• Nuo 2025 m. yra paskelbta, kad teisės aktų duomenys bus atviri „open data“ formatu per viešą duomenų portalą — tai padidina teisės aktų prieinamumą ir leidžia sistemoms (pvz. dirbtinio intelekto) jas naudoti. vda.lrv.lt

✅ Kaip tai veikia mano viduje — ką reiškia „aš turiu prieigą“

• Aš neturiu tiesioginės prieigos prie duomenų bazės kiekvieną kartą, kai manęs paklausiate — aš nesaugau pilnų tekstų kaip dokumentų archyvo. OpenAI+1
• Vietoj to, per mokymosi procesą — prieš mane paleidžiant — modelis peržiūri didelį kiekį tekstų ir „išmoksta“ kalbos struktūras, terminus, kontekstus, kaip teisės aktai paprastai rašomi, kokie būdingi žodžiai, frazės ir pan. OpenAI+1
• Kai jūs klausiate — aš generuoju atsakymą „iš atminties“: tai nėra vien tik atspausdintas įstatymo tekstas, bet mano statistinė „supratimo ir teksto generavimo“ versija remiantis tuo, ką išmokau.

⚠️ Ribojimai ir kas svarbu atsiminti

• Aš negaliu garantuoti, kad teisingai prikartoju konkretų teisės akto tekstą — ypač jei jis pasikeitė arba yra labai techninis.
• Aš nesu oficialus teisinis šaltinis — jei reikalingas galiojantis, tikslus teisės aktų tekstas — verta eiti į oficialią duomenų bazę (pvz. Lietuvos TAR, seimo duomenų portalą).
• Kai aktai atnaujinami — mano „išmokta versija“ gali būti netiksli, jei mokymosi metu nebuvo naujausių pakeitimų.

🎯 Išvada

Taigi — taip, aš galiu remtis Lietuvos teisės aktais, nes jų tekstai yra vieši ir prieinami internete. Tačiau aš jų nekopijuoju; vietoj to — pasitelkiu tai, ką išmokau iš viešai prieinamų duomenų — ir remdamasis statistiniais modeliais pateikiu atsakymus. Jei jums reikia oficialaus ar tiksliai suformuluoto teksto — visada rekomenduoju pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose.

Jei norite — galiu parodyti paarą nuorodų į šiuo metu aktualius teisės aktus (pvz. pastarųjų metų), kad patys galėtumėte pasitikrinti.

 

Taigi tas dirbtinis intelektas yra itin galinga programa.

O kokia jos ateitis, jeigu tikėti per radiją išgirstu IT specialisto pasakojimu, kad programuotojo  darbą 80 procentų atlieka dirbtinis intelektas, patys spręskite ...