Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, o tuo metu vyksta Olimpinės žaidynės.
O jų
istorija gana įdomi ir pamokanti.
Taigi ir pakluskime
Dirbtinį intelektą , ką jis žino, apie senovės graikų olimpiadas, ar jų metu
vykdavo karai?
Ar
olimpiečiai vartojo dopingą? Kas jie
buvo -mėgėjai ar profesionalai?
Ir štai ką jis
pateikė:
Puikūs klausimai 🙂 Senovės Graikijos olimpinės žaidynės buvo daug
sudėtingesnės, nei kartais įsivaizduojame.
🏛️ Ar per
olimpines žaidynes vykdavo karai?
Senovės olimpinės žaidynės vyko Olimpija mieste
nuo 776 m. pr. Kr.
Jų metu buvo skelbiama vadinamoji šventoji
paliaubų sutartis (ekecheiría). Miestai–valstybės (pvz., Sparta ar Athens)
turėdavo:
- sustabdyti
karo veiksmus,
- leisti
sportininkams ir žiūrovams saugiai keliauti į žaidynes,
- neužpulti
Olimpijos teritorijos.
Tačiau:
- Karai
apskritai nesibaigdavo – jie tik būdavo laikinai sustabdomi.
- Ne visada
visi laikydavosi taisyklių (Sparta net buvo nubausta už paliaubų
pažeidimą).
Taigi – karai vykdavo tuo laikotarpiu, bet
žaidynių metu turėdavo būti sustabdomi.
💊 Ar
olimpiečiai vartojo dopingą?
Šiuolaikinio dopingo kontrolės, žinoma, nebuvo.
Tačiau sportininkai:
- valgydavo
specialias dietas (daug mėsos – neįprasta graikų kasdienybėje),
- naudojo
žolinius mišinius,
- kartais
vartojo stimuliuojančias medžiagas (pvz., tam tikrus augalų ekstraktus).
Tai nebuvo laikoma „apgavyste“ – greičiau
natūrali pasirengimo dalis.
Griežtai buvo baudžiamas tik sukčiavimas (pvz., papirkinėjimas).
🏆 Kas jie buvo
– mėgėjai ar profesionalai?
Formaliai – mėgėjai, nes:
- negaudavo
piniginio prizo iš Olimpijos (tik alyvmedžio vainiką),
- žaidynės
buvo religinė šventė, skirta dievui Zeus.
Tačiau realybėje:
- laimėtojai
savo miestuose gaudavo pinigines premijas, maitinimą visam gyvenimui,
politinę šlovę.
- kai kurie
atletai treniruodavosi visą gyvenimą ir dalyvaudavo daugelyje varžybų.
Todėl istorikai dažnai sako, kad jie buvo „pusiau
profesionalai“ – ypač vėlesniais laikotarpiais.
📌 Įdomus faktas
Varžybose galėjo dalyvauti tik laisvi graikų
vyrai. Moterims ne tik nebuvo leidžiama varžytis – ištekėjusioms moterims net
drausta stebėti žaidynes.
Jeigu nori, galiu papasakoti:
- kokios
rungtys buvo pavojingiausios (pvz., pankrationas 😅),
- kaip buvo
baudžiami sukčiai,
- arba kuo
senovės olimpinės žaidynės labiausiai skyrėsi nuo šiuolaikinių.
Kaip buvo
baudžiami sukčiai?
Senovės olimpinėse žaidynėse sukčiavimas buvo
laikomas ne tik sporto taisyklių pažeidimu, bet ir šventvagyste, nes
žaidynės buvo skirtos dievui Zeus.
⚖️ Kaip bausdavo
sukčius?
1️⃣ Didelės piniginės baudos
Teisėjai (hellanodikai) skirdavo solidžias baudas
sportininkams ar net jų miestams.
Baudas dažniausiai turėdavo mokėti pats atletas – kartais net jo miestas.
2️⃣ Gėdos statulos – „Zanės“
Iš baudų pinigų buvo statomos bronzinės Zanes of
Olympia statulos Olimpijoje.
- Jos
vaizdavo Dzeusą.
- Ant jų
būdavo iškaltas sukčiaus vardas ir jo nusikaltimas.
- Statulos
stovėjo prie įėjimo į stadioną, kad visi jas matytų.
Tai buvo labai skaudi bausmė – amžina vieša
gėda.
3️⃣ Plakimas
Kai kuriais atvejais galėjo būti taikomos ir
fizinės bausmės, ypač jei pažeidimas buvo grubus ar akivaizdus.
4️⃣ Diskvalifikacija
Sportininkas galėjo būti:
- pašalintas
iš varžybų,
- netekti
titulo,
- išbrauktas
iš nugalėtojų sąrašų.
🏛️ Garsus
atvejis
388 m. pr. Kr. atletas Eupolas iš Tesalijos
papirko tris varžovus. Jis buvo nubaustas bauda, iš kurios buvo pastatytos
pirmosios „Zanės“ statulos.
Įdomu tai, kad senovėje sportininko reputacija
buvo milžiniškai svarbi. Pergalė atnešdavo šlovę visam miestui, todėl
sukčiavimas buvo laikomas ne tik asmenine, bet ir pilietine gėda.
*********************************
O ką žino Dirbtinis intelektas apie olimpiadų atkūrimą, olimpiečių priesaikos tekstą, olimpiadų tikslus ie t.t.
👤 Pierre de
Coubertin – olimpinio judėjimo atkūrėjas
Pierre’as de Coubertinas (1863–1937) – prancūzų
pedagogas, istorikas ir visuomenės veikėjas, laikomas šiuolaikinių olimpinių
žaidynių atkūrėju.
Jį stipriai paveikė:
- britų
švietimo sistema, kur sportas buvo laikomas charakterio ugdymo priemone,
- senovės
Graikijos olimpinių žaidynių idealas,
- įsitikinimas,
kad sportas gali ugdyti moralę ir stiprinti tautų supratimą.
🏛 Olimpiadų
atkūrimas
1894 m. Paryžiuje Coubertino iniciatyva buvo
sušauktas tarptautinis kongresas, kuriame nuspręsta atkurti olimpines žaidynes
ir įkurti:
🌍 International
Olympic Committee (IOC)
Pirmosios modernios žaidynės įvyko:
🏅 1896 Summer
Olympics
Jose dalyvavo 14 valstybių sportininkai. Tai buvo
simbolinis grįžimas prie antikinės tradicijos, bet su modernia tarptautine
struktūra.
💡 Coubertino
olimpiadų idėja (olimpizmas)
Coubertinas sukūrė ne tik sporto varžybas, bet ir
filosofiją – olimpizmą.
Pagrindiniai
principai:
1️⃣ Sportas kaip auklėjimo priemonė
Sportas ugdo valią, discipliną, garbingumą.
2️⃣ Harmoninga asmenybės raida
Kūno ir dvasios vienovė.
3️⃣ Taika per sportą
Tarptautinės varžybos mažina konfliktus tarp
tautų.
4️⃣ Svarbiau dalyvauti nei laimėti
Garsioji Coubertino mintis:
„Svarbiausia ne laimėti, o dalyvauti.“
📜 Olimpiečių
priesaika
Pirmą kartą ji buvo ištarta per:
🏅 1920 Summer
Olympics
1920 m.
tekstas:
„Visų sportininkų vardu pažadu, kad dalyvausime
šiose Olimpinėse žaidynėse gerbdami ir laikydamiesi jas reglamentuojančių
taisyklių, tikro sportiškumo dvasia, sporto garbei ir mūsų komandų šlovei.“
Dabartinė
(atnaujinta) versija – esmė:
„Sportininkų vardu pažadu, kad dalyvausime
laikydamiesi taisyklių, gerbdami sąžiningą žaidimą, be dopingo ir apgaulės,
tikro sportiškumo dvasia, dėl sporto garbės ir mūsų komandų šlovės.“
Ši versija papildyta kovos su dopingu ir etikos
principais.
🎯 Olimpiadų
tikslai
Pagal IOC olimpizmo chartiją:
🕊 1. Skatinti
taiką ir tautų draugystę
Sujungti pasaulį sporto pagrindu.
🏃 2. Ugdyti
jaunimą
Sportas kaip auklėjimo ir vertybių formavimo
priemonė.
⚖ 3. Užtikrinti
sąžiningą konkurenciją
Be diskriminacijos, dopingo ir apgaulės.
🌍 4. Skatinti
tarptautinį bendradarbiavimą
Sportas kaip kultūrinis tiltas.
📌 Esminė
mintis
Coubertino olimpiados nebuvo skirtos vien
rekordams.
Jo idėja buvo moralinis ir kultūrinis projektas, kuriame sportas
tarnauja žmogaus ir visuomenės ugdymui.
Atkurtose
olimpiadose dalyvaudavo tik mėgėjai.
Socialistiniam
lageriui atstovavo profesionalai.
Taigi ir nuo
kada olimpiečiai tapo profesionalais – savo valstybių garbės gynėjais?
Iš pradžių olimpiečiai nebuvo profesionalai
– priešingai, ilgą laiką Olimpinėse žaidynėse galėjo dalyvauti tik mėgėjai.
🏛 Senovės
laikai
Senovės olimpinės žaidynės (776 m. pr. Kr. – 393
m.) sportininkai formaliai negaudavo piniginio atlygio už dalyvavimą, tačiau
nugalėtojai savo miestuose būdavo dosniai apdovanojami ir dažnai gyvendavo kaip
savotiški profesionalai.
🥇 Moderniųjų
olimpinių žaidynių pradžia
Olimpinės žaidynės, atkurtose 1896 m., galiojo
griežta mėgėjiškumo taisyklė.
Jų iniciatorius Pierre de Coubertin tikėjo, kad sportas turi būti „garbės
reikalas“, o ne pragyvenimo šaltinis.
Todėl:
- profesionalai
negalėjo dalyvauti,
- net
sportininkai, gavę piniginį atlygį, būdavo diskvalifikuojami.
🧊 Lūžis XX a.
antroje pusėje
Situacija pradėjo keistis po Antrojo pasaulinio
karo.
Ypač Šaltojo karo metu socialistinėse valstybėse sportininkai oficialiai buvo
„mėgėjai“, bet realiai – valstybės išlaikomi profesionalai.
Tarptautinis olimpinis komitetas palaipsniui
švelnino taisykles:
- 1970–1980
m. pradėta leisti dalyvauti profesionalams kai kuriose sporto šakose.
- 1986 m.
oficialiai panaikintas griežtas mėgėjiškumo principas.
- 1992 m.
Barselonos olimpiadoje jau galėjo žaisti NBA krepšininkai (garsusis JAV
„Dream Team“).
🏅 O kada jie
tapo „valstybių garbės gynėjais“?
Nuo pat moderniųjų žaidynių pradžios olimpiečiai
atstovavo savo šalims – varžybos vyksta tarp nacionalinių komandų, skamba
himnai, keliamos vėliavos.
Tačiau:
- XIX a.
pabaigoje tai buvo labiau sporto klubų ar entuziastų atstovavimas.
- XX a.,
ypač po Pirmojo pasaulinio karo, olimpinės žaidynės tapo stipriu nacionalinio
prestižo ir politinės galios simboliu.
- Šaltojo
karo laikotarpiu medalių lentelė buvo laikoma ideologinės kovos rodikliu.
📌 Trumpai
- Iki XX a.
pabaigos – oficialiai mėgėjai.
- Nuo ~1986
m. – pilnai leidžiami profesionalai.
- Savo
valstybėms atstovavo nuo pat moderniųjų žaidynių pradžios, bet politinė
reikšmė ypač išaugo XX a.
Kaip olimpiadų sistema veikė Lietuvoje tarpukariu ar
sovietmečiu.“
Lietuvoje olimpiadų (mokinių akademinių konkursų)
sistema tarpukariu ir sovietmečiu veikė gana skirtingais principais, nes
keitėsi politinė santvarka, švietimo tikslai ir ideologija.
🇱🇹 Tarpukaris (1918–1940)
Tarpukario Lietuvoje švietimo sistema buvo
kuriama iš naujo po nepriklausomybės paskelbimo. Oficialios, valstybės mastu
centralizuotos olimpiadų sistemos dar nebuvo tokios išplėtotos kaip šiandien.
Pagrindiniai
bruožai:
- Konkursai
ir varžybos vyko gimnazijose – dažniausiai organizuojami mokytojų ar
švietimo draugijų iniciatyva.
- Dalykai:
daugiausia lietuvių kalba, literatūra, lotynų kalba, matematika,
istorija.
- Dalyvavimas
buvo elitinis – daugiausia gimnazijų mokiniai.
- Konkursai
skatino tautinę savimonę, kalbos ir istorijos pažinimą.
- Centralizuotos
atrankos į tarptautines olimpiadas dar nevyko (tarptautinis mokinių
olimpiadų judėjimas tik formavosi; pvz., pirmoji tarptautinė matematikos
olimpiada įvyko tik 1959 m.).
Tuo metu svarbų vaidmenį atliko tokios
institucijos kaip Vytauto Didžiojo universitetas, kurios skatino akademinį
jaunimą ir gabių mokinių ugdymą.
🇱🇹 Sovietmetis (1940–1990)
Sovietmečiu olimpiadų sistema tapo griežtai
centralizuota ir integruota į visos SSRS švietimo struktūrą.
Sistema buvo
hierarchinė:
- Mokyklinis
etapas
- Rajoninis
/ miesto etapas
- Respublikinis
etapas (Lietuvos TSR)
- Sąjunginis
(visos SSRS) etapas
Gabiausi mokiniai iš Lietuvos galėjo patekti į
visos Sovietų Sąjungos finalus ir net į tarptautines olimpiadas, atstovaudami
SSRS.
Pagrindiniai
bruožai:
- Ypač
stiprios buvo matematikos, fizikos, chemijos olimpiados.
- Veikė
specializuotos mokyklos ir klasės gabiems vaikams.
- Sistema
buvo naudojama ne tik talentams ugdyti, bet ir ideologiškai atrinkti
„perspektyvius“ kadrus.
- Olimpiadų
laimėtojai turėjo privalumų stojant į aukštąsias mokyklas.
Svarbią reikšmę turėjo tokios institucijos kaip Vilniaus
universitetas, kurios rengė respublikinius turus ir treniravo mokinius
sąjunginiams etapams.
Sovietų Sąjungoje mokinių olimpiados buvo labai
prestižinės – pavyzdžiui, SSRS komandos dalyvavo International Mathematical
Olympiad nuo pat jos pradžios ir dažnai užimdavo prizines vietas.
Pagrindiniai
skirtumai
|
Tarpukaris |
Sovietmetis |
|
Decentralizuota,
pavienės iniciatyvos |
Griežtai
centralizuota sistema |
|
Tautinis ir
humanitarinis akcentas |
Stiprus
gamtos mokslų ir technikos akcentas |
|
Ribotas
mastas |
Masinis
dalyvavimas |
|
Nebuvo
tarptautinių etapų |
Galimybė
patekti į tarptautines olimpiadas (per SSRS) |
Geras
klausimas Dirbtiniam intelektui – Kas būtų olimpiadose, jei nebūtų dopingo kontrolės?
Jeigu olimpiadose nebūtų dopingo kontrolės,
pasekmės būtų rimtos ir kompleksiškos. Pabandykime pažvelgti į jas po
sluoksniais:
1️⃣ Sportinė pusė
- Rekordai
būtų „dirbtiniai“: daug atletų naudotų veikliąsias medžiagas,
kurios pagerina jėgą, ištvermę ar reakciją. Rezultatai greičiausiai šoktų
aukščiau nei natūraliai žmogaus galimybės.
- Konkurencija
taptų neteisinga: tie, kurie nevartoja dopingo, turėtų
mažesnes galimybes laimėti. Tai galėtų diskredituoti patį varžybų principą
„laisva ir sąžininga kova“.
2️⃣ Etinė ir socialinė pusė
- Sportininkai
jaustų spaudimą vartoti dopingo medžiagas, net jei nenorėtų, kad „išliktų
konkurencingi“.
- Atsirastų
nelygybė tarp šalių, nes kai kurios valstybės galėtų sistemingai
remti dopingą, o kitos – ne.
- Garbės ir
sąžiningumo principai olimpiadose stipriai sumažėtų.
3️⃣ Sveikatos pasekmės
- Dopingas
kelia rimtą riziką sveikatai: širdies ir kraujagyslių ligos,
hormoniniai sutrikimai, kepenų pažeidimai.
- Jauni
sportininkai galėtų ilgainiui susidurti su chroninėmis problemomis,
nes dopingo poveikis dažnai ilgalaikis.
4️⃣ Psichologinė dimensija
- Spaudimas
būti geriausiu „bet kokia kaina“ galėtų sukelti stresą, depresiją,
priklausomybę nuo medžiagų.
- Dopingas
taptų ne tik fizine, bet ir psichologine našta.
💡 Išvada: be
dopingo kontrolės olimpiados taptų labiau „medicinos eksperimentu“ nei sporto
švente. Laimėti galėtų tik tie, kurie toleruoja riziką, o ne tie, kurie yra
natūraliai stiprūs.
***********************
Mano supratimu tai graikų olimpiados, romėnų
gladiatorių kautynės, viduramžio riterių turnyrai ura tos pačios kilmės – žmonėms reikia reginių, skiriasi tik
formos.
Į tai Dirbtinis intelektas atsakė:
Puiku! Pateikiu istorinę „reginių evoliucijos
schemą“, kuri parodo, kaip keitėsi formos, bet išliko pagrindinė funkcija –
žmonių poreikis stebėti varžymąsi, įtampą ir įspūdžius:
Žmogaus
reginių evoliucija
Graikų olimpiados
(VIII a. pr. Kr. – IV a. po Kr.)
• Tikslas: kūno tobulinimas, dievų pagerbimas,
miesto-valstybės prestižas
• Forma: bėgimai, imtynės, metimai, taisyklių
reglamentas
↓
Romėnų gladiatorių
kautynės (I a. pr. Kr. – V a. po Kr.)
• Tikslas: pramoga, politinis įtaigas, valdovo
populiarumas
• Forma: kovos iki išsekimo ar mirties, dramatizavimas,
žiūrovų smalsumas
↓
Viduramžių riterių
turnyrai (XI – XV a.)
• Tikslas: pramoga, karinės įgūdžių demonstracija,
socialinis statusas
• Forma: šarvuotos kovos, arklių manevrai, ceremonijos,
spalvinga apranga
↓
Baroko ir renesanso
teatriniai ir sportiniai reginiai (XVI – XVIII a.)
• Tikslas: aristokratų pramoga, vizualinis įspūdis,
politinis simbolizmas
• Forma: teatrinės kovos, imitacijos, taurės varžybos,
ceremonijos
↓
Šiuolaikinės olimpiados
(1896 m. – dabar)
• Tikslas: tarptautinė konkurencija, tautų reprezentacija,
sveikata ir fizinis tobulėjimas
• Forma: reglamentuotos sporto rungtys, medaliai,
dopingo kontrolė, saugumas
🔹 Esminiai
pastebėjimai
- Funkcija
išlieka ta pati: reginiai suteikia įspūdžių, emocijų,
žiūrovų įsitraukimą.
- Forma
evoliucionuoja pagal laikmetį: nuo ritualinių ir mirties grėsmę keliančių
kovų iki reglamentuotų, saugių sporto varžybų.
- Socialinė
dimensija: visada susijusi su prestižu, bendruomenės
reprezentacija ir galios simbolika.
- Žiūrovų
poreikis: nuo dievų garbinimo iki nacionalinių ir
tarptautinių sporto švenčių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą