Tuo metu, kada iš Signatarų namų balkonėlio homiliją savo avims skaitė LTSR Aukščiausiosios tarybos pirmininkas, prie Krašto apsaugos ministerijos irgi kažkas tai vyko.
Kaip matome
nežinomas žilas žmogus apžiūrinėjo karių rikiuotę, kurios pabaigoje jam kelią
pastojo karys su šautuve. 
Tada šis žilas žmogus pradėjo tikrinti, kaip matome, pagyvenusių žmonių su vatinėmis rikiuotę.
Galimai tai
ministerijos pagalbinio ūkio darbuotojai su savo vėliava.
Čia žilą žmogų sudomino subraižyta Ukrainos vėliava, laikoma rankose
vieno iš darbininkų.
O Krašto apsaugos ministerijos pastato istorija pagal Dirbtinį intelektą tokia:
Krašto apsaugos ministerija pastatų
kompleksas Vilniaus senamiestyje — ne tik valstybės institucijos būstinė, bet
ir svarbus architektūros bei istorijos objektas. Jo istorija tęsiasi kelis
amžius, apimant tiek viduramžių Vilniaus gynybinės sistemos, jėzuitų
vienuolyno laikus, carinės Rusijos ir sovietmečio epochas,
tiek Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.
🕰️ Seniausios
ištakos
- Ministerijos
pastatų kompleksas stovi Vilniaus Senamiestyje, šalia buvusios
miesto gynybinės sienos ir Totorių vartų vietos.
- Šioje
vietoje XVI–XVII a. pradžioje veikė jėzuitų noviciatas –
vienuolynas, kurio pastatai formavo vidaus erdves ir architektūrą.
Jėzuitai Lietuvoje veikė nuo 1569 m., o noviciatas buvo aktyvus 1604–1773
m.
- Dalis
komplekso stovi tiesiog ant kadaise buvusios miesto gynybinės sienos,
o šalia tekėjo senovinis upelis, vėliau pavadintas Kačerga.
🏛️ Carinės
Rusijos ir XIX a. laikotarpiai
- Po
jėzuitų atsitraukimo ir Bažnyčios reformų kompleksas keitė paskirtį, o po
Abiejų Tautų Respublikos padalijimų bei carinės Rusijos valdžios
įsigalėjimo pastatai tarnaudavo carinės kariuomenės reikmėms bei
karininko klubui.
🧭 XX a. ir
sovietmečio laikotarpiai
- Nuo XX
a. pradžios komplekse veikė įvairios karinės bei administracinės
įstaigos, susijusios su valdžios ir kariuomenės funkcijomis.
- Sovietmečiu pastatai
priklausė Sovietų kariuomenės institucijoms.
🏢
Administracinio pastato statyba (1977–1997)
Vienas svarbiausių etapų kompleksui – naujo
administracinio pastato projektavimas ir statyba:
- Projektą
parengė architektė Elena Nijolė Bučiūtė.
- Statybos
truko apie 20 metų, nuo 1977 iki 1997 m. – per šį laiką
keitėsi ne tik politinė situacija (nuo sovietinės valdžios iki
Nepriklausomos Lietuvos), bet ir architektūriniai stiliai – nuo modernizmo
iki postmodernizmo.
- Pastatas
– tai modernaus, postmodernistinio stiliaus kūrinys, kuriame
pabrėžtos ir istorinės Vilniaus miesto liekanos, tarp jų XIV–XV
a. gotikiniai fragmentai. Arheologinių tyrimų metu rasti keturi
gotikinių namų fragmentai pažymėti ir matomi pastato fasade.
- Naujas
korpusas architektūriškai dera su Senamiesčio kontekstu, įtraukdamas ir
miestui būdingų istorinių elementų.
🛡️ Po
nepriklausomybės
- Po 1991
m. Nepriklausomybės atkūrimo pastatai buvo perduoti tuometiniam Krašto
apsaugos departamentui; komplekso būklė buvo prasta ir reikėjo
restauravimo.
- 1992–2002
m. vyko intensyvūs atstatymo ir restauravimo darbai, kurių metu buvo
tvarkomi istorinių patalpų interjerai.
- Kompleksas
tapo ne tik ministerijos būstine, bet ir kultūros paveldo fragmentu,
kuriame iki šiol matomos istorinės sienos, gynybinės struktūros
ir kitų epochų architektūros liekanos.
🧭
Architektūrinės ir simbolinės vertybės
- Pastatas
simbolizuoja Vilniaus ilgą istoriją – nuo senųjų miesto sienų gynybos, per
jėzuitų vienuolyną, carinės armijos epochą iki modernios Lietuvos
valstybės institucijos.
- Administracinis
korpusas sujungia istorinius fragmentus ir moderniąją postmodernistinę
architektūrą, kurią sukūrė viena žymiausių Lietuvos architektų.
***************
O
tarybiniais laikais čia buvo Respublikinis karinis komisariatas,
kuriame pabuvojo visi, kas buvo paimti į Tarybinę armiją.


Komentarų nėra:
Rašyti komentarą