Tuo metu .....

 

Tuo metu, kada iš Signatarų namų balkonėlio homiliją savo avims skaitė LTSR Aukščiausiosios  tarybos pirmininkas, prie Krašto apsaugos ministerijos irgi kažkas tai vyko.

 

Kaip matome nežinomas žilas žmogus apžiūrinėjo karių rikiuotę, kurios pabaigoje jam kelią pastojo karys su šautuve. 

Tada šis žilas žmogus pradėjo tikrinti, kaip matome, pagyvenusių žmonių su vatinėmis rikiuotę.

Galimai tai ministerijos pagalbinio ūkio darbuotojai su savo vėliava.

Čia žilą  žmogų  sudomino  subraižyta Ukrainos vėliava, laikoma rankose vieno iš darbininkų.

 O Krašto apsaugos ministerijos pastato istorija  pagal Dirbtinį intelektą  tokia:

 

Krašto apsaugos ministerija pastatų kompleksas Vilniaus senamiestyje — ne tik valstybės institucijos būstinė, bet ir svarbus architektūros bei istorijos objektas. Jo istorija tęsiasi kelis amžius, apimant tiek viduramžių Vilniaus gynybinės sistemos, jėzuitų vienuolyno laikus, carinės Rusijos ir sovietmečio epochas, tiek Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį.

---

🕰️ Seniausios ištakos

• Ministerijos pastatų kompleksas stovi Vilniaus Senamiestyje, šalia buvusios miesto gynybinės sienos ir Totorių vartų vietos.
• Šioje vietoje XVI–XVII a. pradžioje veikė jėzuitų noviciatas – vienuolynas, kurio pastatai formavo vidaus erdves ir architektūrą. Jėzuitai Lietuvoje veikė nuo 1569 m., o noviciatas buvo aktyvus 1604–1773 m.
• Dalis komplekso stovi tiesiog ant kadaise buvusios miesto gynybinės sienos, o šalia tekėjo senovinis upelis, vėliau pavadintas Kačerga.

---

🏛️ Carinės Rusijos ir XIX a. laikotarpiai

• Po jėzuitų atsitraukimo ir Bažnyčios reformų kompleksas keitė paskirtį, o po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų bei carinės Rusijos valdžios įsigalėjimo pastatai tarnaudavo carinės kariuomenės reikmėms bei karininko klubui.

---

🧭 XX a. ir sovietmečio laikotarpiai

• Nuo XX a. pradžios komplekse veikė įvairios karinės bei administracinės įstaigos, susijusios su valdžios ir kariuomenės funkcijomis.
• Sovietmečiu pastatai priklausė Sovietų kariuomenės institucijoms.

---

🏢 Administracinio pastato statyba (1977–1997)

Vienas svarbiausių etapų kompleksui – naujo administracinio pastato projektavimas ir statyba:

• Projektą parengė architektė Elena Nijolė Bučiūtė.
• Statybos truko apie 20 metų, nuo 1977 iki 1997 m. – per šį laiką keitėsi ne tik politinė situacija (nuo sovietinės valdžios iki Nepriklausomos Lietuvos), bet ir architektūriniai stiliai – nuo modernizmo iki postmodernizmo.
• Pastatas – tai modernaus, postmodernistinio stiliaus kūrinys, kuriame pabrėžtos ir istorinės Vilniaus miesto liekanos, tarp jų XIV–XV a. gotikiniai fragmentai. Arheologinių tyrimų metu rasti keturi gotikinių namų fragmentai pažymėti ir matomi pastato fasade.
• Naujas korpusas architektūriškai dera su Senamiesčio kontekstu, įtraukdamas ir miestui būdingų istorinių elementų.

---

🛡️ Po nepriklausomybės

• Po 1991 m. Nepriklausomybės atkūrimo pastatai buvo perduoti tuometiniam Krašto apsaugos departamentui; komplekso būklė buvo prasta ir reikėjo restauravimo.
• 1992–2002 m. vyko intensyvūs atstatymo ir restauravimo darbai, kurių metu buvo tvarkomi istorinių patalpų interjerai.
• Kompleksas tapo ne tik ministerijos būstine, bet ir kultūros paveldo fragmentu, kuriame iki šiol matomos istorinės sienos, gynybinės struktūros ir kitų epochų architektūros liekanos.

---

🧭 Architektūrinės ir simbolinės vertybės

• Pastatas simbolizuoja Vilniaus ilgą istoriją – nuo senųjų miesto sienų gynybos, per jėzuitų vienuolyną, carinės armijos epochą iki modernios Lietuvos valstybės institucijos.
• Administracinis korpusas sujungia istorinius fragmentus ir moderniąją postmodernistinę architektūrą, kurią sukūrė viena žymiausių Lietuvos architektų.

***************

O tarybiniais   laikais  čia buvo Respublikinis karinis komisariatas, kuriame pabuvojo visi, kas buvo paimti į Tarybinę  armiją.