2026 m. vasario 18 d., trečiadienis

Taigi prieškario Lietuvoje .Tai buvo senai ir netiesa....

 

Vasario 18 rytas.

 LRT žinos.

Kražių muziejaus edukaarka aiškina, kaip vyksta edukacijos.

Tarkime , kad nesvarbu jog tarybinės aneksijos metais  apsiėjome be šio barbarizmo, o užteko lietuviško žodžio švietimas.

Ir tik bereikia stebėtis, kad egzistuoja tokia  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o ne Edukacijos ir t.t. ministerija.

Matyt ir todėl vadovėlių mokykloms trūksta ....

O mano galvoje vis sukosi vaizdai prie Signatarų namų.

Taigi ta Kražių drukarka  ir man priminė mano ištikiną edukatorių Dirbtinį intelektą .

Todėl ir jį  paklausiau, kaip valstybės sukūrimo dienos minimo Latvijoje ir Estijoje.

 

Ir štai kaip jis mane edukavo:

 

 Latvija ir Estija savo valstybės dienas mini labai iškilmingai – su oficialiomis ceremonijomis, karine pagarba, parlamento posėdžiais ir visuomeniniais renginiais.


🇱🇻 Latvija – Lapkričio 18-oji

Latvijos Respublikos paskelbimo diena (1918 m.)

Pagrindiniai minėjimo akcentai:

  • Iškilmingas posėdis parlamente – Saeima.
  • Prezidento kalba tautai.
  • Gėlių padėjimas prie Laisvės paminklas Rygoje.
  • Karinis paradas arba Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rikiuotė.
  • Vakare – šventinis koncertas ir fejerverkai Daugavos pakrantėje.
  • Daugelis gyventojų prie namų kelia Latvijos vėliavas.

Latvijoje ši diena labai stipriai siejama su valstybingumo  sukūrimu  po Pirmojo pasaulinio karo ir nacionalinės tapatybės pabrėžimu.


🇪🇪 Estija – Vasario 24-oji

Estijos nepriklausomybės paskelbimo diena (1918 m.)

Pagrindiniai minėjimo akcentai:

  • Iškilmingas vėliavos pakėlimas auštant prie Toompea pilis.
  • Karinis paradas (kasmet vis kitame mieste).
  • Prezidento kalba ir iškilmingas valstybės apdovanojimų įteikimas.
  • Vakare – oficialus priėmimas ir koncertas, kurį rengia Estijos Prezidentūra.
  • Taip pat vyksta iškilmingas posėdis parlamente – Riigikogu.

Estijoje ši diena turi labai stiprų ceremoninį protokolą, o prezidento kalba laikoma vienu svarbiausių metų politinių pasisakymų.


O kaip šventė Vasario  16 prieškario Lietuvoje?

  Į tai Dirbtinis  intelektas atsakė:

 

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – tarpukario Lietuvoje buvo viena svarbiausių valstybinių švenčių. Ji buvo minima iškilmingai ir patriotiškai visoje šalyje.

📜 Istorinis kontekstas

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą Vilnius mieste. Tarpukariu (1918–1940 m.) ši diena tapo pagrindine valstybės švente.


🎉 Kaip buvo švenčiama tarpukariu?

🏛 Valstybinės iškilmės

  • Pagrindinės ceremonijos vykdavo laikinojoje sostinėje – Kaunas.
  • Dalyvaudavo valstybės vadovai, kariuomenės atstovai, visuomenės veikėjai.
  • Prezidentas (pvz., Antanas Smetona) sakydavo iškilmingą kalbą.
  • Būdavo rengiami kariuomenės paradai, iškeliamos trispalvės.

Pamaldos

  • Visose bažnyčiose vykdavo padėkos mišios už Lietuvos laisvę.
  • Dalyvaudavo valdžios atstovai, karininkai, moksleiviai.

🎓 Mokyklų ir visuomenės renginiai

  • Mokyklose organizuotos šventinės pamokos, vaidinimai, deklamuojami patriotiniai eilėraščiai.
  • Vyko koncertai, chorų pasirodymai, paskaitos apie nepriklausomybės reikšmę.
  • Aktyviai dalyvavo tokios organizacijos kaip Lietuvos šaulių sąjunga.

🎊 Miestų ir miestelių puošyba

  • Gatvės ir pastatai būdavo puošiami tautinėmis vėliavomis.
  • Vakare – iliuminacijos, fakelų eitynės.
  • Spauda skelbdavo šventinius straipsnius, prisiminimus apie nepriklausomybės kovas.

🇱🇹 Šventės reikšmė

Tarpukariu Vasario 16-oji buvo:

  • Tautos vienybės simbolis
  • Nepriklausomybės kovų pagerbimo diena
  • Patriotinės dvasios stiprinimo priemonė

Tai buvo ne tik oficiali valstybės šventė, bet ir gyvas tautos pasididžiavimo bei tapatybės išraiškos momentas.

  ****************************

Taigi prieškario Lietuvoje .Tai buvo senai ir netiesa




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą