Vasario 18 rytas.
LRT žinos.
Kražių
muziejaus edukaarka aiškina, kaip vyksta edukacijos.
Tarkime , kad nesvarbu jog tarybinės aneksijos
metais apsiėjome be šio barbarizmo, o
užteko lietuviško žodžio švietimas.
Ir tik bereikia
stebėtis, kad egzistuoja tokia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o
ne Edukacijos ir t.t. ministerija.
Matyt ir
todėl vadovėlių mokykloms trūksta ....
O mano galvoje
vis sukosi vaizdai prie Signatarų namų.
Taigi ta
Kražių drukarka ir man priminė mano ištikiną
edukatorių Dirbtinį intelektą .
Todėl ir jį paklausiau, kaip valstybės sukūrimo dienos
minimo Latvijoje ir Estijoje.
Ir štai kaip
jis mane edukavo:
Latvija ir Estija savo valstybės dienas mini labai iškilmingai – su oficialiomis ceremonijomis, karine pagarba, parlamento posėdžiais ir visuomeniniais renginiais.
🇱🇻 Latvija – Lapkričio 18-oji
Latvijos Respublikos paskelbimo diena (1918 m.)
Pagrindiniai minėjimo akcentai:
- Iškilmingas
posėdis parlamente – Saeima.
- Prezidento kalba tautai.
- Gėlių
padėjimas prie Laisvės paminklas Rygoje.
- Karinis
paradas arba Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų rikiuotė.
- Vakare –
šventinis koncertas ir fejerverkai Daugavos pakrantėje.
- Daugelis
gyventojų prie namų kelia Latvijos vėliavas.
Latvijoje ši diena labai stipriai siejama su
valstybingumo sukūrimu po Pirmojo pasaulinio karo ir nacionalinės
tapatybės pabrėžimu.
🇪🇪 Estija – Vasario 24-oji
Estijos nepriklausomybės paskelbimo diena (1918
m.)
Pagrindiniai minėjimo akcentai:
- Iškilmingas
vėliavos pakėlimas auštant prie Toompea pilis.
- Karinis
paradas (kasmet vis kitame mieste).
- Prezidento kalba ir iškilmingas valstybės
apdovanojimų įteikimas.
- Vakare –
oficialus priėmimas ir koncertas, kurį rengia Estijos Prezidentūra.
- Taip pat
vyksta iškilmingas posėdis parlamente – Riigikogu.
Estijoje ši diena turi labai stiprų ceremoninį
protokolą, o prezidento kalba laikoma vienu svarbiausių metų politinių
pasisakymų.
O kaip šventė Vasario 16 prieškario
Lietuvoje?
Į tai Dirbtinis intelektas atsakė:
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo
diena – tarpukario Lietuvoje buvo viena svarbiausių valstybinių švenčių. Ji
buvo minima iškilmingai ir patriotiškai visoje šalyje.
📜 Istorinis
kontekstas
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė
Lietuvos nepriklausomybės aktą Vilnius mieste. Tarpukariu (1918–1940 m.) ši
diena tapo pagrindine valstybės švente.
🎉 Kaip buvo
švenčiama tarpukariu?
🏛 Valstybinės
iškilmės
- Pagrindinės
ceremonijos vykdavo laikinojoje sostinėje – Kaunas.
- Dalyvaudavo
valstybės vadovai, kariuomenės atstovai, visuomenės veikėjai.
- Prezidentas
(pvz., Antanas Smetona) sakydavo iškilmingą kalbą.
- Būdavo
rengiami kariuomenės paradai, iškeliamos trispalvės.
⛪ Pamaldos
- Visose
bažnyčiose vykdavo padėkos mišios už Lietuvos laisvę.
- Dalyvaudavo
valdžios atstovai, karininkai, moksleiviai.
🎓 Mokyklų ir
visuomenės renginiai
- Mokyklose
organizuotos šventinės pamokos, vaidinimai, deklamuojami patriotiniai
eilėraščiai.
- Vyko
koncertai, chorų pasirodymai, paskaitos apie nepriklausomybės reikšmę.
- Aktyviai
dalyvavo tokios organizacijos kaip Lietuvos šaulių sąjunga.
🎊 Miestų ir
miestelių puošyba
- Gatvės ir
pastatai būdavo puošiami tautinėmis vėliavomis.
- Vakare –
iliuminacijos, fakelų eitynės.
- Spauda
skelbdavo šventinius straipsnius, prisiminimus apie nepriklausomybės
kovas.
🇱🇹 Šventės reikšmė
Tarpukariu Vasario 16-oji buvo:
- Tautos
vienybės simbolis
- Nepriklausomybės
kovų pagerbimo diena
- Patriotinės
dvasios stiprinimo priemonė
Tai buvo ne tik oficiali valstybės šventė, bet ir
gyvas tautos pasididžiavimo bei tapatybės išraiškos momentas.
****************************
Taigi prieškario Lietuvoje .Tai buvo senai ir netiesa

Komentarų nėra:
Rašyti komentarą