Ką beįsijunk -radiją, televiziją – netrukus išgirsi gvildenant Grenlandijos problemą.
Štai ką tik
įsijungiau radiją ir per LRT išklausiau pabaigą diskusijos – Grenlandija,
Trampas, Kaip turi elgtis Lietuva.
O diskutavo
visas mūsų elito tuntas – prezidento patarėja,
ambasadorius, visa grupė Simo narių.
Nuomonių
netrūko, tiktai taip ir nieko neišgirdau apie valstybės interesą šioje delikačioje
situacijoje.
Tai kurgi v
mūsų valstybės interesas JAV ginče su Europa dėl Grenlandijos ?
Ir čia pasikartosiu,
kad Grenlandija yra aneksuota Danijos kolonija.
Tai gal
pagal tarptautinę teisę jau senai praėjo
laikas suteikti jai nepriklausomybę.
Ir čia tenka suabejoti, ar tas mūsų elitas tai žino ...........
Betgi
nereali norėti, kad nebrandžioje valstybėje egzistuotų vakarietiškas elitas
....
O situacija šalyje
tokia, kad joje dislokuota JAV ir
Vokietijos kariuomenė.
Jeigu mūsų
valstybės interesas yra jų buvimas šalyje, tai gal apie tai ir reikia
diskutuoti?
Dar mūsų žiniasklaida
komentuoja Tampo laišką Norvegijos premjerui, kuriame rašoma, kad jeigu jis
negavo Nobelio taikos premijos už 8+ karų sustabdymą, tai dabar jis rūpinsis ne
tuo, o JAV interesais.
Ir čia iš
tiesų verta pasidomėti, už ką gi gavo tą taikos premiją ta baltųjų rasės atstovė metisų valdomoje
Venesueloje.
Kaip teigia Dirbtinis intelektas , Nobelio taikos premiją ji gavo
už:
„for
her tireless work promoting democratic rights for the people of Venezuela and
for her struggle to achieve a just and peaceful transition from dictatorship to
democracy.”.”
Lietuviškai:
„už jos nenutrūkstamą darbą skatinant demokratines
teises Venesuelos žmonėms ir už kovą už teisingą ir taikų perėjimą nuo
diktatūros prie demokratijos“
Taigi apie
kokią nors taiką nė iš tolo čia nekvepia –tai ne taikos, o kovos, ši premija.
O aplamai tai
prie ko Norvegija ir švedas Nobelis?
Dirbtinis intelektas įtai atsakė:
Ji vadinama Nobelio premija, nes ją įsteigė
Alfredas Nobelis – švedų išradėjas ir pramonininkas.
Trumpai:
- Alfredas
Nobelis (švedas) savo testamentu 1895 m.
nurodė savo turtą skirti premijoms.
- Premijos
turėjo būti teikiamos tiems, kurie „atnešė didžiausią naudą žmonijai“.
- Todėl jos
pavadintos jo pavarde, o ne pagal šalį.
- Taikos premiją skiria Norvegijos Nobelio komitetas, kitas – Švedijos institucijos (pagal Nobelio valią).
Į
klausima, kada ir kas įsteigė šį komitetą? Dirbtinis intelektas atsakė:
Norvegijos Nobelio komitetas buvo
įsteigtas:
- 1897 m.
- Norvegijos
parlamento (Stortingo)
Kodėl:
- Alfredas
Nobelis savo 1895 m. testamente nurodė, kad Taikos
premiją turi skirti Norvegijos parlamento paskirtas komitetas.
- Parlamentas
pagal šią valią ir sudarė komitetą.
Trumpai:
1897 m.,
Norvegijos parlamentas, vykdydamas Alfredo Nobelio testamentą.
O į klausimą Kas jį finansuoja? Dirbtinis intelektas atsakė:
Nobelio taikos premijos komitetą finansuoja
Nobelio fondas.
Trumpai:
- Nobelio
fondą 1900 m. įsteigė Alfredo Nobelio
testamentas.
- Fondas
valdo Nobelio palikimą ir iš investicijų grąžos finansuoja:
- premijų
pinigines sumas,
- komitetų
veiklą (įskaitant Taikos premijos).
- Norvegijos
parlamentas tik skiria komiteto narius, bet jo
nefinansuoja.
👉 Taigi: finansavimas
– privatus (Nobelio fondas), ne valstybės biudžetas.
Dirbtinis
intelektas taip pat paaiškino, kaip formuojamas šis komitetas:
Nobelio taikos premijos skyrimo komitetas formuojamas
taip:
- Jį sudaro
5 nariai.
- Narius
skiria Norvegijos parlamentas (Stortingas).
- Skyrimas
grindžiamas parlamento partijų proporciniu atstovavimu.
- Nariai
skiriami 6 metų kadencijai, ji gali būti pratęsta.
- Pagal
tradiciją, komiteto nariai nebėra aktyvūs politikai (nors anksčiau
taip buvo).
Tai daroma
pagal Alfredo Nobelio 1895 m. testamentą, kuris pavedė Taikos premiją
skirti Norvegijos parlamento paskirtam komitetui.
- Jørgen
Watne Frydnes — pirmininkas
– ilgametis humanitarinių ir žmogaus teisių veikėjas, buvęs PEN Norvegijos vadovas. - Asle Toje
— vicepirmininkas
– tarptautinių santykių analitikas ir mokslininkas. - Anne
Enger — narys
– buvusi Norvegijos politikė, anksčiau siejama su Centre Party (centristine/nacionaline partija). - Kristin
Clemet — narys
– buvusi ministrė, siejama su Conservative Party (konservatyvi partija). - Gry
Larsen — narys
– buvusi valstybės sekretorė, anksčiau susijusi su Labour Party (darbo partija).
⭐ Komiteto
sekretorius (ne balsuojantis narys) yra Kristian Berg Harpviken.
Trumpai apie partinį atstovavimą:
- nors
formalios partijos narysčių komitete nebėra (dalis narių nebėra aktyvūs
politikai), jo sudėtis atspindi Norvegijos parlamento politinę
pusiausvyrą:
- Labour
Party / centre-left (Gry Larsen),
- Centre
Party / centristinė (Anne Enger),
- Conservative
Party / centre-right (Kristin Clemet),
- kiti
nariai yra labiau nepriklausomi ekspertai bet jų politinė praeitis
siejama su skirtingomis politinėmis aplinkomis.
📌 Svarbu:
Nobelio komiteto nariai neturi balsuoti parlamentarų statuso Šiaurės
Nobelio komitete ir paprastai nėra aktyvūs Seimo nariai tuo metu, kai tarnauja
komitete.
O į
klausimą Už ką gavo taikos premiją JAV
prezidentas Obama?
DI atsakė:
Barackas Obama Nobelio taikos premiją gavo 2009
m.
Už ką (oficiali esmė):
- už pastangas
stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų,
- už branduolinio
nusiginklavimo vizijos skatinimą,
- už dialogo ir daugiašališkumo akcentavimą tarptautinėje politikoje.
Trumpai: premija skirta už jo deklaruotą
taikos, diplomatijos ir pasaulinio bendradarbiavimo kryptį, o ne už
konkrečius jau pasiektus rezultatus.
Manau, kad šios informacijos turi pakakti, kad
suvokti esamo Nobelio taikos premijos skyrimo komiteto moralinio nuosmukio
laipsnį ...
Beje kaip ir visos ES .....

kokia premijos suma ??????
AtsakytiPanaikinti