2026 m. sausio 20 d., antradienis

Valstybės interesas ir Nobelio taikos premija ....

 

Ką beįsijunk -radiją, televiziją – netrukus išgirsi gvildenant Grenlandijos problemą.

Štai ką tik įsijungiau radiją ir per LRT išklausiau pabaigą diskusijos – Grenlandija, Trampas, Kaip turi elgtis Lietuva.

O diskutavo visas  mūsų elito tuntas – prezidento patarėja, ambasadorius, visa grupė Simo narių.

Nuomonių netrūko, tiktai taip ir nieko neišgirdau apie valstybės interesą šioje delikačioje situacijoje.

Tai kurgi v mūsų valstybės interesas JAV ginče su Europa dėl Grenlandijos ?

Ir čia pasikartosiu, kad Grenlandija yra aneksuota Danijos kolonija.

Tai gal pagal tarptautinę teisę  jau senai praėjo laikas suteikti jai nepriklausomybę.

Ir  čia tenka  suabejoti, ar tas mūsų elitas tai žino    ...........

Betgi nereali norėti, kad nebrandžioje valstybėje egzistuotų vakarietiškas elitas ....

O situacija šalyje tokia, kad  joje dislokuota JAV ir Vokietijos kariuomenė.

Jeigu mūsų valstybės interesas yra jų buvimas šalyje, tai gal apie tai ir reikia diskutuoti?

Dar mūsų žiniasklaida komentuoja Tampo laišką Norvegijos premjerui, kuriame rašoma, kad jeigu jis negavo Nobelio taikos premijos už 8+ karų sustabdymą, tai dabar jis rūpinsis ne tuo, o JAV interesais.

Ir čia iš tiesų verta pasidomėti, už ką gi gavo tą taikos  premiją ta baltųjų rasės atstovė metisų valdomoje  Venesueloje.

Kaip teigia Dirbtinis  intelektas , Nobelio taikos premiją ji gavo už:

 „for her tireless work promoting democratic rights for the people of Venezuela and for her struggle to achieve a just and peaceful transition from dictatorship to democracy.”.”

 Lietuviškai:

 „už jos nenutrūkstamą darbą skatinant demokratines teises Venesuelos žmonėms ir už kovą už teisingą ir taikų perėjimą nuo diktatūros prie demokratijos“

Taigi apie kokią nors taiką nė iš tolo čia nekvepia –tai  ne taikos, o kovos, ši  premija.

O aplamai tai prie ko Norvegija ir švedas Nobelis?

Dirbtinis  intelektas  įtai atsakė:

Ji vadinama Nobelio premija, nes ją įsteigė Alfredas Nobelis – švedų išradėjas ir pramonininkas.

Trumpai:

  • Alfredas Nobelis (švedas) savo testamentu 1895 m. nurodė savo turtą skirti premijoms.
  • Premijos turėjo būti teikiamos tiems, kurie „atnešė didžiausią naudą žmonijai“.
  • Todėl jos pavadintos jo pavarde, o ne pagal šalį.
  • Taikos premiją skiria Norvegijos Nobelio komitetas, kitas – Švedijos institucijos (pagal Nobelio valią).

 Į klausima, kada ir kas įsteigė šį komitetą? Dirbtinis  intelektas atsakė:

Norvegijos Nobelio komitetas buvo įsteigtas:

  • 1897 m.
  • Norvegijos parlamento (Stortingo)

Kodėl:

  • Alfredas Nobelis savo 1895 m. testamente nurodė, kad Taikos premiją turi skirti Norvegijos parlamento paskirtas komitetas.
  • Parlamentas pagal šią valią ir sudarė komitetą.

Trumpai:
 1897 m., Norvegijos parlamentas, vykdydamas Alfredo Nobelio testamentą.

 

O į klausimą Kas jį finansuoja? Dirbtinis  intelektas atsakė:

Nobelio taikos premijos komitetą finansuoja Nobelio fondas.

Trumpai:

  • Nobelio fondą 1900 m. įsteigė Alfredo Nobelio testamentas.
  • Fondas valdo Nobelio palikimą ir iš investicijų grąžos finansuoja:
    • premijų pinigines sumas,
    • komitetų veiklą (įskaitant Taikos premijos).
  • Norvegijos parlamentas tik skiria komiteto narius, bet jo nefinansuoja.

👉 Taigi: finansavimas – privatus (Nobelio fondas), ne valstybės biudžetas.

 

Dirbtinis  intelektas taip pat paaiškino, kaip formuojamas šis komitetas:

 

Nobelio taikos premijos skyrimo komitetas formuojamas taip:

  • Jį sudaro 5 nariai.
  • Narius skiria Norvegijos parlamentas (Stortingas).
  • Skyrimas grindžiamas parlamento partijų proporciniu atstovavimu.
  • Nariai skiriami 6 metų kadencijai, ji gali būti pratęsta.
  • Pagal tradiciją, komiteto nariai nebėra aktyvūs politikai (nors anksčiau taip buvo).

Tai daroma pagal Alfredo Nobelio 1895 m. testamentą, kuris pavedė Taikos premiją skirti Norvegijos parlamento paskirtam komitetui.

 

 Štai šiuo metu (2025–2026 m.) sudėtis Nobelio taikos premiją skiriančio Norvegijos Nobelio komiteto narių:

  1. Jørgen Watne Frydnes — pirmininkas
    – ilgametis humanitarinių ir žmogaus teisių veikėjas, buvęs PEN Norvegijos vadovas.
  2. Asle Toje — vicepirmininkas
    – tarptautinių santykių analitikas ir mokslininkas.
  3. Anne Enger — narys
    – buvusi Norvegijos politikė, anksčiau siejama su Centre Party (centristine/nacionaline partija).
  4. Kristin Clemet — narys
    – buvusi ministrė, siejama su Conservative Party (konservatyvi partija).
  5. Gry Larsen — narys
    – buvusi valstybės sekretorė, anksčiau susijusi su Labour Party (darbo partija).

Komiteto sekretorius (ne balsuojantis narys) yra Kristian Berg Harpviken.

Trumpai apie partinį atstovavimą:

  • nors formalios partijos narysčių komitete nebėra (dalis narių nebėra aktyvūs politikai), jo sudėtis atspindi Norvegijos parlamento politinę pusiausvyrą:
    • Labour Party / centre-left (Gry Larsen),
    • Centre Party / centristinė (Anne Enger),
    • Conservative Party / centre-right (Kristin Clemet),
    • kiti nariai yra labiau nepriklausomi ekspertai bet jų politinė praeitis siejama su skirtingomis politinėmis aplinkomis.

📌 Svarbu: Nobelio komiteto nariai neturi balsuoti parlamentarų statuso Šiaurės Nobelio komitete ir paprastai nėra aktyvūs Seimo nariai tuo metu, kai tarnauja komitete.

 

 O į klausimą  Už ką gavo taikos premiją JAV prezidentas Obama?

 DI  atsakė:

Barackas Obama Nobelio taikos premiją gavo 2009 m.

Už ką (oficiali esmė):

  • pastangas stiprinti tarptautinę diplomatiją ir bendradarbiavimą tarp tautų,
  • branduolinio nusiginklavimo vizijos skatinimą,
  • dialogo ir daugiašališkumo akcentavimą tarptautinėje politikoje.

Trumpai: premija skirta už jo deklaruotą taikos, diplomatijos ir pasaulinio bendradarbiavimo kryptį, o ne už konkrečius jau pasiektus rezultatus.


Manau, kad šios informacijos turi pakakti, kad suvokti esamo Nobelio taikos premijos skyrimo komiteto moralinio nuosmukio laipsnį ...

Beje kaip ir visos ES .....

 

  

1 komentaras: