Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas parnešė:
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija pagal
Seimo narės pareiškimą ištyrė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu „Dėl
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo
patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 3 priedo dalies teisėtumą.
Ginčytomis nuostatomis, kurios pakeičiant ankstesnį jų turinį buvo
priimtos 2020 m. gegužės 21 d., be kita ko, buvo nustatyta daugiabučių
namų butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punktų, kurie
nuosavybės teise priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams ar
tretiesiems asmenims, priežiūros bei eksploatavimo sąnaudas. Kitaip tariant,
ministro įsakymu buvo nustatytas (turtinis) įpareigojimas minėtiems daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti jiems nepriklausančių šilumos
punktų priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas.
Iki minėtų pakeitimų galiojusios Tvarkos aprašo nuostatos numatė, kad minėtas
sąnaudas (išlaidas) apmoka šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių
savininkas jų eksploatavimo sutartyse nustatyta tvarka. Todėl perkėlus anksčiau
pagal Tvarkos aprašą šilumos punktų savininkui galiojusią pareigą apmokėti
eksploatavimo ir priežiūros sąnaudas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkams, ji atsirado ir tiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkams, kuriems šilumos punktas nuosavybės teise nepriklauso.
LVAT paduotame pareiškime buvo teigiama, kad daugiabučio namo butų ir kitų
patalpų savininkų pareigą apmokėti aptariamas priežiūros (eksploatavimo)
sąnaudas gali nustatyti tik įstatymas, o ne poįstatyminis teisės aktas
(ministro įsakymas), kuris turi įgyvendinti įstatymą, o ne taisyti jo spragas,
kas yra įstatymų leidžiamosios valdžios prerogatyva. Išplėstinė teisėjų
kolegija nurodytą pareiškime argumentą pripažino pagrįstu ir konstatavo, jog
skirtingai nei iš esmės teigia Energetikos ministerija, tikrintose Tvarkos
aprašo nuostatose nėra pakartojamas įstatymų leidėjo nustatytas teisinis
reguliavimas, bet yra savarankiškai reglamentuojamas klausimas dėl aptariamų
priežiūros (eksploatavimo) sąnaudų apmokėjimo, ministro įsakymo lygmens teisės
aktu nustatant pareigą (turtinį įpareigojimą) šias sąnaudas padengti
daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams.
Kitaip
tariant, nesant įstatyminio pagrindo, tikrinamomis nuostatomis poįstatyminiame
teisės akte, be kita ko, buvo įtvirtintos bendro pobūdžio ir iš esmės naujos
teisės normos, kuriomis buvo nustatytas konkretus turtinis įpareigojimas
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams apmokėti (atlyginti) šilumos
tiekėjams nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūros
(eksploatavimo) sąnaudas.
Todėl LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad tirto energetikos
ministro įsakymo nuostatos, kuriomis nustatyta daugiabučio namo butų ir kitų
patalpų savininkų pareiga apmokėti šilumos punkto, kuris nuosavybės teise
priklauso šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims,
priežiūros ir eksploatavimo sąnaudas, įskaitant remonto darbams reikalingas
medžiagas, atsargines dalis ir įrengimus, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos ir
karšto vandens sistemos priežiūros ir (ar) eksploatavimo tarifus, prieštarauja
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7
punktui.
Administracinės bylos Nr. eI-5-261/2021.
---------------------------------------
P.s.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Priimti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Vilijos Aleknaitės – Abramikienės pareiškimą, kuriuo prašoma pripažinti, kad Respublikos energetikos ministro 2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1-129 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.9 ir 1.16 papunkčiai buvo priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 2 daliai, 4.82 straipsnio 1 ir 3 dalims, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 daliai.
Išsiųsti atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai šios nutarties kopiją bei Lietuvos Respublikos Seimo narės Vilijos Aleknaitės – Abramikienės pareiškimą ir įpareigoti iki 2020 m. spalio 9 d. pateikti atsiliepimą į Lietuvos Respublikos Seimo narės Vilijos Aleknaitės – Abramikienės pareiškimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius Stasys Gagys
Ramutė Ruškytė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą