Sausio 17 d. Strasbūre surengto Europos Parlamento plenarinio
posėdžio naujienos..
TEISĖS VIRŠENYBĖS
NEPAISANČIOS ŠALYS RIZIKUOS NETEKTI ES PARAMOS
Teisės viršenybės nesilaikančios valstybės turėtų sulaukti
sankcijų, tarp jų – ir ES finansinės paramos sustabdymo, įsitikinęs Europos
Parlamentas (EP).
Tokių sankcijų turėtų sulaukti vyriausybės, besikišančios į
teismų darbą, taip pat nesugebančios išspręsti sukčiavimo ir korupcijos
problemų, ketvirtadienį nusprendė europarlamentarai.
Teisės akte, dėl kurio galutinės versijos dar bus deramasi
su ES Taryba, numatyta, jog Europos Komisija (EK) ir nepriklausoma ekspertų
grupė kasmet vertins teisinės valstybės principo laikymąsi kiekvienoje ES
valstybėje.
Atradus trūkumų, EP ir Tarybos sprendimu būtų galima
sustabdyti ES biudžeto mokėjimus ir įsipareigojimus, sumažinti finansavimą
pagal esamus įsipareigojimus arba uždrausti prisiimti naujų įsipareigojimų ES
lėšų sąskaita.
Konkreti priemonė būtų parinkta įvertinus pažeidimų mastą.
Jau pradėti
įgyvendinti projektai turėtų būti užbaigti padedant EK, jei nebūtų nuspręsta
kitaip.
Europos Komisija galėtų nustatyti teisinės valstybės
trūkumus, jeigu kiltų pavojus tinkamam šių institucijų veikimui:
• už ES biudžetą
atsakingų valstybės institucijų;
• finansų kontrolę,
stebėseną ir auditą atliekančių institucijų;
• tyrimus dėl
sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą ir korupciją, atliekančių
institucijų ar prokuratūros;
• nepriklausomų
teismų, atsakingų už veiksmingą valdžios institucijų priežiūrą;
• institucijų,
prisidedančių prie administracinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais.
Teisinės valstybės
trūkumai taip pat galėtų būti nustatyti, jeigu valstybėse kiltų pavojus
tinkamam rinkos ekonomikos veikimui, sukčiavimo (įskaitant mokestinį) ir
korupcijos prevencijai, taip pat veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui
su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ar Europos prokuratūra (jei ta valstybė
įsipareigojusi dalyvauti jos veikloje).
Priimdama sprendimą dėl sankcijų, Europos Komisija turėtų
pasiūlyti Parlamentui ir Tarybai perkelti jų dydį atitinkančią sumą į biudžeto
rezervą. Tarybos sprendimai būtų priimami kvalifikuota dauguma, todėl viena
valstybė negalėtų jų užblokuoti.
Sprendimas įsigaliotų po keturių savaičių,
nebent Parlamentas arba Taryba jį papildytų arba atmestų. Valstybei ištaisius
EK įvardintus trūkumus, Parlamentas ir Taryba galėtų atkurti mokėjimus tokia
pat tvarka.
Nepriklausomų konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto
ekspertų patariamąją grupę šiuo klausimu sudarytų po vieną kiekvienos ES
valstybės parlamento deleguotą narį bei penki Europos Parlamento paskirti ekspertai.
Ši grupė kasmet viešai paskelbtų savo išvadų santrauką.
EP pranešėja Eider Gardiazabal Rubial (Socialistai ir
demokratai, Ispanija) pažymėjo:
„Pagarba teisės viršenybei ir pagrindinėms ES
vertybėms yra esminis principas, kuriuo paremtas Europos projektas.
Nė viena
vyriausybė neturi teisės jo pažeisti, o
taip besielgiantys politikai turi pajusti pasekmes.“
Už šį sprendimą balsavo 397 EP narių, 158 buvo prieš, o 69
susilaikė.
EP pasirengęs pradėti derybas dėl galutinės šio teisės akto versijos
su Taryba, kuri kol kas nepriėmė savo pozicijos.
Šis pasiūlymas yra 2021–2027
m. ilgamečio ES biudžeto dalis.
**************************
Vadovaujantis sveiko proto logika, Valstybinis reketas, iš esmės palaikomas Seimo, Vyriausybės,
Prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento,
teismų, vykdomas valstybinio kainų reguliatorius
Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos, turėtų būti Europos
parlamento ir Europos tarybos tinkamai įvertintas.
Jeigu : „Pagarba
teisės viršenybei ir pagrindinėms ES vertybėms yra esminis principas, kuriuo
paremtas Europos projektas.
Nė viena vyriausybė neturi teisės jo pažeisti,
o taip besielgiantys politikai turi
pajusti pasekmes.“
.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą