Profesorius E. Kūris, kalbėdamas apie teisinę valstybę, išskiria netgi vienuolika jos požymių ......
Pirmąjį požymį profesorius, remdamasis LR Konstitucinio Teismo nutarimu, nurodo kaip teisės normų bendrą pobūdį, t. y. kad įstatymuose nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o poįstatyminiuose aktuose šios normos gali būti tik detalizuojamos.
O kaip gi yra tikrovėje ???
Štai Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato:
35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka
1. Abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
iki 2014 m. spalio 31 d., pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją, privalėjo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Tokiu būdu Įstatymas nustatė, kad už geriamą vandenį, suvartotą karštam vandeniui ruošti, su geriamo vandens tiekėju atsiskaito daugiabučių namų butų savininkai geriamo vandens vartotojai.
Štai Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas nustato:
35 straipsnis. Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka
1. Abonentai ir vartotojai už geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal pirkimo ir pardavimo vietoje (geriamojo vandens apskaitos mazguose) įrengtų atsiskaitomųjų geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
2. Karštam vandeniui ruošti patiekto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto atsiskaitomojo geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Kai geriamasis vanduo tiekiamas karštam vandeniui ruošti daugiabučio namo karšto vandens ruošimo įrenginiuose, geriamojo vandens pirkimo ir pardavimo vieta yra atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
iki 2014 m. spalio 31 d., pagal šiame įstatyme nustatytą kompetenciją, privalėjo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Tokiu būdu Įstatymas nustatė, kad už geriamą vandenį, suvartotą karštam vandeniui ruošti, su geriamo vandens tiekėju atsiskaito daugiabučių namų butų savininkai geriamo vandens vartotojai.
T.y. daugiabučių namų butuose karšto vandens apskaitos prietaisus įrengia geriamo vandens tiekėjai.
Todėl Vyriausybė 2015 m. rugsėjo 10 d., vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio 3, 4 punktais nutarė:
1. Pakeisti Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą ir jį išdėstyti nauja redakcija.
2.Patvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą .
Deja, nors ir metus pavėlavus, Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 2 punkto poįstatyminių teisės aktų Vyriausybė ir Aplinkos ministerija neparengė.
Nes Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše karštas vanduo iš viso nepaminėtas, o į Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašą įtraukė tiktai:
40. Geriamojo vandens, tiekiamo karštam vandeniui ruošti, pirkimo ir pardavimo vieta – atsiskaitomasis geriamojo vandens apskaitos prietaisas, įrengtas pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius
Tokiu būdu sumoje jau du metai, kaip Vyriausybė ir Aplinkos ministerija nevykdo Seimo priimto Prezidentės paskelbto Įstatymo.
O Kainų komisija, pasinaudodama tuo, ir iškreiptu būdu taikydama Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, toliau terorizuoja šilumos tiekėjus, versdama juos būti neteikiamos paslaugos centralizuotai paruošto karšto vandens tiekėjais, vienkart priversdama šilumos vartotojus (tame tarpe buvusį premjerą, Seimo narius, teisėjus, prokurorus, spectarnybų darbuotojus, valstybės tarnautojus ir t.t -jeigu jie gyvena daugiabučiuose namuose, kur įrengti šilumos punktai) apmokėti šią neteikiamą paslaugą.
Ir tai deja toli gražu ne vienintelis atvejis iš ganėtinai skurdžios Buitinių vartotojų sąjungos praktikos.
O visumoje tai situacija tikrai labai ir labai negraži.
O priežastis labai ir labai paprasta – Seimas nekontroliuoja kaip vykdomi jo priimti įstatymai.
Todėl ir nereikia stebėtis, kodėl taip yra.
Pažymėtina, kad Lietuvą teisine valstybe viešai pavadino daugiametis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. S., Lietuvos teisės universiteto(dabar – Mykolo Romerio universitetas) teisės magistras, šį titulą gavęs būdamas Seimo nariui ................
Taigi .... taigi ..... kokia "garbė" ir tam universitetui ...... ir tam Seimui ......... ir jo visam Teisės ir teisėtvarkos komitetui ......
Tuo tarpu Seimo kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja vienasmeniškai sprendžia, kad Prezidentei (vienkart vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui) išvykus į užsienį ji gali ir toliau atlikti savo pareigas, ir todėl nerengia dekreto, Seimo pirmininkui pavaduoti Prezidentę jos nebuvimo šalyje metu, projekto, o aukščiau paminėtas J. S. tam iš esmės pritaria ......
O tai jau LR Konstitucijos, tiesiogiai taikomo teisės akto, nevykdymas su iš to sekančiomis visomis šalies saugumui gresiančiomis pasekmėmis.
Todėl ir visiškai vietoje klausimas - Argi Lietuva yra teisinė valstybė ????.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą